Nepelnytai kritikuojamas augalas - praturtina dirvožemį, tinka ir švaresnių degalų gamybai

Mokslininkai ir rapsus auginantys Lietuvos ūkininkai atremia priekaištus dėl esą netvaraus šios kultūros auginimo. Rapsai praturtina dirvožemį naudingomis medžiagomis, ypač tinka sėjomainai. Be to, biodegalai iš lietuviškų rapsų į atmosferą išmeta kur kas mažiau anglies dvideginio nei tik iš naftos pagaminti degalai.

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Joniškėlio bandymų stoties direktoriaus Vido Damanausko, Lietuvos ūkininkai pamėgo auginti rapsus, nes ši kultūra padeda vėl atgaivinti dirvožemį.

Rapsų auginimas sėjomainoje keičia dirvožemio biologinę aplinką: sumažina dirvožemyje esančių mikroorganizmų populiacijas, pakeičia mikrobų bendrijų įvairovę bei aktyvumą ir netgi patręšia žemę. Pastebėta, kad rapsai išskiria medžiagas, kurios gali veikti kaip kitų sėjamų augalų stimuliatoriai ir kaip piktžolių slopintojai. Be to, dėl fitoncidinių savybių rapsai sterilizuoja dirvožemį – stabdo augalų patogenų (bakterijų ir grybų) veiklą.

Mokslininkų teigimu, rapsai yra geras priešsėlis daugeliui žemės ūkio augalų. Šių augalų nauda po jų sėjamų javų augimui yra neginčytina, todėl nenuostabu, kad nemažai ūkininkų žieminius kviečius pagal galimybes sėja po rapsų. Nustatyta, kad dirvoje yrančios rapsų liekanos pavasarį skatina žieminių kviečių daigų ir šaknų augimą, o rudenį – žieminių kviečių dygimą.
Po rapsų dygusių kviečių šaknys būna nuo 45,3 iki 57,8 proc. ilgesnės, o žieminių kviečių grūdų derliaus priedas būna iki 15 proc. didesnis. Taip pat atrasta, kad į dirvą įterptos rapsų liekanos skatina vasarinių miežių daigų ir šaknų augimą.

Kenksmingumas aplinkai – mitas

V. Damanauskas stebisi aplinkosaugininkų pasisakymais dėl pernelyg didelio pesticidų ir trąšų naudojimo auginant rapsus. Tiesa, kad kol kas gauti didelius rapsų derlius visiškai nenaudojant cheminių priemonių yra neįmanoma. Šiuo metu ūkininkams leidžiama naudoti visas registruotas trąšas, o naudojant jas pagal instrukcijas, kurios būna nurodytos saugos duomenų lapuose, žalingo šalutinio poveikio gamtai bus išvengta.

„Rapsų ir kitų augalų apsaugos priemonių šalutinis poveikis yra įmanomas, bet jei visos registruotos augalų apsaugos priemonės yra naudojamos pagal instrukcijas, o taip pat, jei naudojama tinkama purškimo technika – neigiamo poveikio kitiems naudingiems gyvūnams ar augalams tai nesukels. Kol kas duomenų, kad rapsų auginimas gali neigiamai veikti kitų augalų rūšis ir gyvūnus neturime“, – pasakoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Joniškėlio bandymų stoties direktorius.

Ūkininkai nepiknaudžiauja

Jau daugelį metų rapsus auginantis Juozas Mikštas sako, kad Lietuvos ūkininkai chemines priemones naudoja saikingai ir laikosi griežtų jų naudojimo reikalavimų. Pavyzdžiui, nuo ligų ir kenkėjų rapsai purškiami dar prieš žydėjimą, todėl bitėms neigiamo poveikio nėra. Žydėjimo metu rapsai purškiami užregistravus ir suderinus tikslų purškimo laiką su bitininkais – dažniausiai purškiama vakare ar naktį.

Ūkininkas taip pat pabrėžia, kad dabar vyrauja gajus mitas neva žemdirbiai naudoja ypač didelius pesticidų kiekius. „Reikia suprasti, kad pesticidai nemažai kainuoja ir mes nesame suinteresuoti juos gausiai naudoti vien iš ekonominio paskaičiavimo. Tačiau, jei augalas serga ar jį apninka kenkėjai, naudojame saikingą pesticidų normą – ne daugiau“, - teigė J. Mikštas.

Žemdirbiui antrina ir Pasvalio rajone ūkininkaujantis Darius Sabas. „Manau, kad Lietuvos ūkininkai cheminėmis priemonėmis tikrai nepiknaudžiauja. Galbūt anksčiau jų naudojimas buvo laisvesnis, bet dabar laikomės instrukcijų, privalome derinti purškimo laiką“, - pasakoja ūkininkas.