Kaip aiškina pašnekovas, net ir prieš pandemiją tradiciniai bankai į paskolų išdavimą žiūrėjo su konservatyvumo „prieskoniu“, o paskelbus karantiną, atsargumas dar labiau išaugo.
„Reiktų suprasti, kad dabartinė krizinė situacija, priešingai nei praėjusi, susidarė ne dėl neatsakingo skolinimo, todėl, paskelbus karantiną, ir pati finansavimo politika reikšmingai nesikeitė, tačiau minimalūs pokyčiai tikrai buvo. Natūralu, kad atsargiau pradedama žiūrėti į sektorius, kuriuos dabartinė situacija labiausiai veikia, tokius kaip apgyvendinimo, logistikos, maitinimo. Atsargumo saugiklius „įjungti“ verčia ir tai, kad nėra tikslių duomenų, kaip konkreti įmonė buvo paveikta šiuo laikotarpiu, kadangi reikšmingiausios pasekmės matysis tik artimiausiu laikotarpiu“, – sako D. Žukas.
Pasak jo, kol kas dar per anksti kalbėti apie tai, kokios įtakos finansavimo politikai turėjo šalyje paskelbtas karantinas.
„Finansinės ataskaitos už II-ąjį ketvirtį dar tik bus pateikiamos, todėl šiai dienai galime daryti tik sofistikuotus spėjimus, koks yra poveikis. Atitinkamai, kompensuojant šį nežinojimą ir kiek ilgai truks visa ši situacija, vertinant įmones ar projektus, taikomi konservatyvesni „stress-testai“.
Kitas dalykas – užtikrinimo priemonės. Klientai, gaudami paskolas, įprastai turi įkeisti nekilnojamąjį turtą, kurio vertei nustatyti pateikia ekspertų atliktus turto vertinimus. Klausimas, kokia šiai dienai yra reali tokio turto rinkos vertė? Dar nėra oficialių duomenų arba jų imtis yra per maža, kad būtų galima pasakyti realią dabartinę rinkos kainą, o jeigu ir galima tai klausimas kiek ši yra tvari. Vis dar yra remiamasi iki karantino skelbiamais oficialiais duomenimis. Akivaizdu, kad kažkoks neigiamas poveikis buvo, todėl dalis bankų, apsidrausdami, tokio turto vertę ir, atitinkamai, finansavimo intensyvumą minimaliai mažina. Žinoma, kiekvienu atveju vertinama atskirai“, – teigia „Bigbank“ atstovas.
D. Žuko pasiteiravus, kodėl tradiciniai bankai šiuo laikotarpiu nerizikuoja, nes iš pažiūros atrodo, kad tokiu metu gauti finansavimą – reikalinga ne vienam verslui, pašnekovas teigia, kad bankai visada yra linkę prisiimti riziką, tačiau tik iki tam tikro lygio.
„Šiai dienai finansavimas toliau vyksta, tą rodo ir Lietuvos Banko pateikiama oficiali statistika, tik apimtys sumažėjusios: tiek pačių paraiškų, tiek atitinkamai ir paskolų suma“, – aiškina specialistas.
Jo teigimu, skolinimo politikos šiuo metu nekeičia ir „Bigbank“. „Šiai dienai toliau aktyviai finansuojame naujus ir esamus klientus. Esame stabilus finansinis partneris, kuris yra orientuotas į klientą. Tą rodo ir mūsų prisijungimas prie Lietuvos Banko skelbiamo moratoriumo, kuomet klientams, susiduriantiems su dabartiniais sunkumais, yra svarstomas įmokų mokėjimų atidėjimas iki 6-ių mėnesių. Nedarome skubotų sprendimų, tačiau kiek konservatyviau šiai dienai vertiname atskirus projektus ir įmonių finansus“, – teigia pašnekovas.
Smūgis verslui: tiek smulkiam ir vidutiniam, tiek stambioms įmonėms
Anot jo, dėl pandemijos protrūkio, didžiausią neigiamą įtaką pajuto smulkus bei vidutinis verslas, tačiau buvo ir išimčių.
„Smulkus ir vidutinis verslas tokiais atvejais yra tarp labiausiai nukenčiančių, tačiau stambios įmonės, veikiančios jautresniuose sektoriuose, taip pat susiduria su reikšmingais sunkumais. Pavyzdžiui, oro linijų bendrovės, kurias bando gelbėti valstybinės ar akcininkų lėšos. Neseniai pasirodė naujienos, kad Richardas Bransonas įkeitė savo gerai žinomą sąla už paskolą, gelbstint „Virgin Australia“ oro linijas. Todėl tokia situacija bendrai veikia visus. Svarbu daryti apgalvotus sprendimus ir judėti pirmyn. Įmonės turėtų stengtis palaikyti didesnius likvidumo rezervus, aktyviai stebėti konservatyviai sudėliotas piniginių srautų ataskaitas ir jeigu matomas lėšų nepakankamumas, optimizuoti sąnaudas, kreiptis į tiekėjus ar bankus. Valstybė taip pat turėtų reikšmingai ir operatyviai prisidėti, norint išgelbėti verslus“, – teigia D. Žukas.
Jei daugeliui yra gana aišku, kokius kriterijus skolindamasis turi atitikti fizinis asmuo, tai kokia situacija su juridiniais asmenimis? „Bigbank“ atstovas aiškina, kaip turėtų pasiruošti verslas, kreipdamasis dėl finansavimo.
„Prieš kreipiantis dėl finansavimo, įmonė turėtų bent trumpai reprezentuoti savo veiklą ir verslo planą. Pristatyme turėtumėme matyti verslo modelį, akcininkų ir vadovų aprašymą, įmonės trumpą istoriją bei patirtį. Kita dalis pristatymo turėtų būti finansinė: faktiniai įmonės rezultatai, ateities argumentuotos prognozės, naujo projekto detalizuotos išlaidos, jo pajamos ir pelningumas.
Dar prieš vienokį ar kitokį susitikimą, tikrai verta banko atstovui atsiųsti minėtą informaciją bei paskutinių dviejų metų ir naujausio ketvirčio finansines ataskaitas kartu su ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudomis, jeigu tokių buvo. Tai daro pokalbius su klientais produktyvesniais. Taip pat, reiktų įsivertinti, kokios būtų paskolos užtikrinimo priemonės, koks turtas galėtų būti įkeičiamas bankui kaip užstatas bei kokia jo preliminari vertė“, – pataria D. Žukas.
Tačiau ir pačiam besiskolinančiam, pasak pašnekovo, nereikėtų aklai tikėti išimtinai visomis finansavimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, o verčiau pasidomėti paskolą siūlančiųjų licencijomis bei veiklos istorija.
„Iš esmės, finansinė institucija, turinti bankinę licenciją, yra griežtai reguliuojama išorės institucijų, todėl tokie partneriai yra vieni patikimiausių. Kitas rodiklis – aktyvios veiklos istorijos ilgis, kaip pavyzdys, „Bigbank“ veikia nuo 1992 metų ir palaiko didelius likvidumo rezervus tam, kad galėtų be didesnių keblumų susitvarkyti su iššūkiais ir tęsti aktyvų finansavimą“, – sako D. Žukas.
Pašnekovo teigimu, reziumuojant esamą situaciją, variantų, verslui gauti finansavimą – vis dar yra, tačiau būtina įvertinti savo galimybes ir skolintis atsakingai.
Užsakymo nr.: PT_84335979