Apie ateities klasę sutiko papasakoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, pasak jos, ateities klasėje bus naudojamos ne tiktai pažangios skaitmeninės mokymosi technologijos, bet svarbiausia – mokys profesionalūs ir savo darbui atsidavę mokytojai, o vaikai jausis saugūs atskleisti savo gabumus ir bus skatinami juos toliau ugdyti.
Kaip pridūria ministrė, ateities klasėje augs dėmesys mokiniui, jo pažangai ir individualiems ugdymosi poreikiams.
„Mokymosi aplinkos ateities klasėje neapsiribos tik klasės sienomis – tai ir lauko erdvės, parkai ir muziejai, skaitmeninės aplinkos, įvairios kūrybinės erdvės. Dauguma pamokų ateities klasėje vyks projektiniu principu – jungiamos skirtingos disciplinos, teorinės žinios susiejamos su realiu gyvenimu.
Jau nuo pirmos klasės vaikai susipažins su įvairiomis profesijomis, lankysis aukštosiose ir profesinėse mokyklose. Mokyklos bus pritaikytos ir pasirengusios mokyti įvairių poreikių turinčius vaikus. Tai klasės, kuriose niekas nesityčios, mokiniai jausis laimingi, laukiami, jiems bus leidžiama klysti ir patiems atrasti atsakymus. Taip, įranga, mokymo priemonės yra svarbu, bet visgi svarbiausia – žmonės, kurie jomis naudosis“, – kalbėjo ministrė.
Koronaviruso pandemija mūsų gyvenimo būdą pakeitė iš esmės. Karantino metu mokyklos, kolegijos ir universitetai savo duris užvėrė ištisiems mėnesiams, o pamokos internetu tapo nauja kasdienybe. Pasak ministrės, šis laikotarpis paspartino naujus pokyčius.
„Mokykla nebegrįš į ankstesnį lygį, kokiame buvome prieš pandemiją. Pandemija smarkiai paveikė švietimą, atvėrė naujų galimybių, paspartino pokyčius. Per pamokas tapo įprastos skaitmeninės technologijos, mokytojai ir mokiniai įprato jomis naudotis. Dėl to mokykloms, kurios to nori, leista įsiteisinti nuotolinį mokymo organizavimo būdą, jos gali nuspręsti, kad dalis įprasto ugdymo proceso vyks nuotoliniu būdu“, – komentavo J. Šiugždinienė.
Nupirkta įvairios kompiuterinės technikos už kelioliką mln. eurų
Kaip pasakoja ministrė, mokyklos, savivaldybės gali įsigyti kompiuterinės įrangos savo lėšomis, naudojant valstybės dotaciją ugdymui. Kai kurios savarankiškai apsirūpino hibridinio mokymo įranga. Kiekvienam vaikui per metus yra skiriama 30 eurų mokymo priemonėms įsigyti.
„Per pastaruosius metus nupirkta įvairios kompiuterinės technikos už keliolika mln. eurų. 2021 m. Nacionalinė švietimo agentūra nupirko beveik 10 tūkst. nešiojamų kompiuterių. 2020 m. nupirkta 35 tūkst. kompiuterių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir korporacijai „Microsoft“ pasirašius sutartį, visos bendrojo ugdymo mokyklos „Microsoft M365 A3“ licencija gali naudotis nemokamai. Mokykloms suteikta daugiau kaip 300 tūkst. tokių licencijų“, – kalbėjo ministrė.
Numato plėsti ir tobulinti skaitmeninio turinio platformą
Pandemijos metu tampa svarbi ir skaitmeninio turinio platforma, kuri ne tik registruoja mokinių pažangą, taupydama mokytojo laiką, bet ir leidžia užtikrinti sklandų mokymosi procesą.
J. Šiugždinienės teigimu, prie to šiuo metu dirbama ir kartu su mokslo, IT verslo, švietimo sektoriaus specialistais, ieškoma optimaliausių sprendimų, o skaitmeninio turinio priemonės, skirtos mokykloms, jau dabar skelbiamos švietimo portale emokykla.lt.
„Portalas sustiprintas, jį planuojama plėsti, tobulinti, tai numatyta pasiekti etapais: šiuo metu įgyvendinama bendrojo ugdymo turinio reforma, skaitmenizuojamos bendrosios ugdymo programos ir kuriamas įrankis, siesiantis programas su įvairiais mokymosi objektais, skaitmeninių užduočių komplektais, kurie turėtų būti nuolat plėtojami ir atnaujinami. Kuriama mokymosi pasiekimų vertinimo įrankio koncepcija, kuri kitame etape taps skaitmeniniu įrankiu.
Tačiau platforma efektyvi bus tik tuomet, jeigu ji bus užpildyta kokybišku skaitmeniniu mokymosi turiniu. Tam pasitarnaus skaitmeninės švietimo transformacijos „EdTech“ projektas, kurio dalis skirta skaitmeninio turinio ir sprendimų mokymuisi sukūrimui.
Planuojama parengti priemones individualių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Siekiame sisteminio pokyčio, padidinti mokytojų skaitmeninę kompetenciją. Todėl planuojami kvalifikacijos kėlimo kursai, skirti mokytojams supažindinti su naujomis skaitmeninėmis mokymo priemonėmis, naujomis mokymo formomis“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Vien programų neužtenka
Pasak ministrės, mokytojų kvalifikacijos kėlimas reikalingas, nes mokytojo vaidmuo buvo, yra ir išliks nepaprastai svarbus.
„Mėgstantis savo darbą, nuolat tobulėjantis mokytojas padaro daug. Jeigu pažiūrėtume į jaunųjų menininkų, mokslininkų, mokinių olimpiadų laimėtojų sąrašus, prie talentingų ir gabių vaikų pavardžių visada rašoma ir jų mokytojo pavardė. Ir dažnai metai iš metų šių mokytojų pavardės kartojasi. Juk mokytojai atranda, paskatina ir išugdo jaunus talentingus žmones. Juk geriausią savo mokytoją, kam teko laimė tokį sutikti, prisimename visą gyvenimą. Galbūt, paskatinti jo šviesaus pavyzdžio, netgi renkamės profesiją, priimame svarbius sprendimus, klausiame patarimo“.
Šiuo atveju, kaip teigia ministrė, technologijų svarba nėra tokia didelė, nes tai yra tik darbo pagalbininkė, todėl mokytojas vistiek turi skirti laiko tobulėjimui. Taip pat yra ir ieškomi būdai, kaip pritraukti talentingus jaunus mokytojus.
„Lietuvoje turime puikią programą „Renkuosi mokyti“, į mokyklas pritraukiančią iniciatyvių ir jaunų specialistų, daugelis kurių, išbandę mokytojo darbą, pasilieka dirbti toliau.
Tačiau vien to neužtenka. Priėmėme sprendimus, kurie mokytojo profesiją daro patrauklesne – didiname darbo užmokestį, rengiame karjeros modelį, plečiame kvalifikacijos tobulinimo galimybes. Neseniai pasirašiau įsakymą, kuriuo sudarysime geresnes sąlygas į mokyklas pritraukti daugiau kitų sričių specialistų. Ypatingai rajonuose, kuriuose labai trūksta tiksliųjų, gamtos mokslų, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų, būtina sudaryti sąlygas kitų sričių specialistams, atitinkantiems reikalavimus, ateiti į mokyklas ir jau dirbant įgyti pedagoginę kvalifikaciją.
Yra numatyta ir daugiau kitų priemonių, skatinančių jaunus žmones rinktis pedagogo kelią. Viena iš jų – stipendijos būsimiems pedagogams tose srityse, kurių labiausiai trūksta mokyklose“, – kalbėjo ministrė.
Mažose mokyklose yra aktuali socialinės atskirties problema
Užsiminus apie rajonus ir paklausus, su kokiomis dar problemomis susiduria mažesnių miestelių mokyklos ir ar jos ateityje gali pasiekti panašų edukacijos kokybės lygį, kaip ir didžiuosiuose miestuose, ministrė pabrėžė, dedanti daug vilčių į „Tūkstantmečio mokyklų“ programą.
„Jose dalyvausiančių mokyklų modernia infrastruktūra, laboratorijomis, kitomis šiuolaikiško ugdymo galimybėmis galės naudotis visi vieno ar kito regiono mokyklų mokiniai. „Tūkstantmečio mokyklų“ programa skirta nuosekliai stiprinti jau esamas mokyklas savivaldybėse, prioritetą teikiant mokykloms, kurioms labiausiai reikia pagalbos.
Bet jeigu toje vietovėje mažėja vaikų ir per ateinančius kelerius metus nenusimato, kad jų padaugės, tokios mokyklos, vargu, ar turi perspektyvą. Išskyrus pradines mokyklas, nes pradinukams mokykla reikalinga arti jų gyvenamosios vietos“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Taip pat ministrė kaip didelę problemą išskyrė, kad maža ir dar atokiau esanti mokykla neįstengia įdarbinti mokytojų dalykininkų, pvz., fizikų, chemikų, ir pan.
„Tokioje mokykloje per mažas darbo krūvis, o jeigu mokytojui iki jos dar tenka važiuoti kelioliką kilometrų, savaime suprantama, kad mažai kas rinksis tokį darbą. Žinoma, kartu sumažėja ir galimybių mokiniams, jie itin nuskriaudžiami, nes tiesiog neturi iš ko rinktis. Taip pat nėra ir įvairesnės neformaliojo ugdymo pasiūlos, nepakanka ir švietimo pagalbos specialistų.
Mažose mokyklose yra aktuali ir socialinės atskirties problema. Vaikas, kuris mokosi penkių vaikų klasėje, o dažnai dar ir jungtinėje, neturi galimybių socializuotis. Dažnai tokioje mokykloje lieka vaikai iš žemesnio socialinio ekonominio statuso šeimų. Tai reiškia, kad dažnai jie neturi į ką lygiuotis ir dėl ko pasitempti. Mažose mokyklose neturime galimybių įrengti ir šiuolaikiškas laboratorijas“.
Kaip priduria ministrė, mažose mokyklose, dažniausiai esančiose kaimo vietovėse, mokinių ugdymo rezultatai prastesni ne tiktai Lietuvos, bet ir ES mastu. Tai rodo tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų (PISA ir TIMSS) ir nacionalinių mokinių ugdymo pasiekimų patikrinimų ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai.
„Pavyzdžiui, 2015-2019 m. kaimo mokyklose besimokančių dešimtokų, pasiekusių matematikos pagrindinį ir aukščiausią pasiekimų lygį, dalis buvo apie 10 proc. mažesnė nei jų bendraamžių miestų mokyklose, ir apie 25 proc. mažesnė nei didmiesčių.
Gebėjimas dirbti su skirtingų amžiaus grupių vaikais vienu metu tikrai nėra mūsų švietimo sistemos stiprybė. Ugdymo turinys individualizuojamas arba diferencijuojamas tik maždaug ketvirtadalyje pamokų. Tai neturėtų stebinti, nes mūsų šalyje nėra ruošiami pedagogai dirbti su skirtingų klasių vaikais vienu metu. Dėl to turime labai tikslingai persitvarkyti savo mokyklų tinklą, atsisakyti jungtinių klasių pagrindiniame ugdyme“, – kalbėjo ministrė
Mikroklimato gerinimas
Per pandemiją ilgokai trukęs nuotolinis mokymas turėjo neigiamos įtakos vaikų emocinei sveikatai ir socializacijai. „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje numatyta ir prisidėti prie mokyklos mikroklimato gerinimo. Pasak ministrės, planuojama ne tik pritaikyti darželių ir mokyklų aplinką, kad ji tiktų įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams, ar įdarbinti daugiau švietimo pagalbos specialistų, bet ir įdiegti konsultacinę sistemą savivaldybėse ir nacionaliniu mastu, tobulinti mokytojų, švietimo pagalbos darbuotojų kvalifikaciją.
„Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos vidutiniškai 22 proc. padidinti mokyklų ir pedagoginių psichologinių tarnybų švietimo pagalbos specialistų atlyginimai, tam skirta papildomai 8 mln. eurų. Šiemet savivaldybėms pavasarį skirta 4,67 mln. eurų įsteigti papildomiems 285 mokytojų padėjėjų etatams. Dar 1 mln. eurų skirta papildomai savivaldybėms naujiems socialinių, specialiųjų pedagogų, psichologų etatams steigti nuo rugsėjo 1 d. Savo lėšomis steigiant naujus etatus ir juos išlaikant prisideda savivaldybės“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Kaip pasakoja ministrė, „Tūkstantmečio mokyklomis“ siekiama nuosekliai atnaujinti visas Lietuvos mokyklas, kad jos taptų atviros vaikų įvairovei bei jų poreikiams, visi vaikai turėtų lygiavertes sąlygas mokytis šiuolaikinėje bei tvarioje aplinkoje.
