Mums, augusiems kitokioje aplinkoje, rūšiavimas vis dar yra pakankamai nauja sritis, natūraliai kelianti klausimus kaip tai daryti ir kam apskritai to reikia. Pokyčių laikotarpyje auganti karta, tikėtina, turės visai kitokį suvokimą. Jiems nebekils klausimų kodėl ir kaip. Tačiau tam reikalingas visapusiškas indėlis.
Jei norime užauginti sąmoningą kartą, kuriems atliekų rūšiavimas, saikingas vartojimas ir rūpinimasis gamta bus visiškai natūralus, kasdienis dalykas, su vaikais apie tvarumą bei draugiškumą aplinkai turime kalbėtis nuo mažų dienų. Tačiau kaip pastebi psichologė-psichoterapeutė Elžbieta Malūnavičienė, vien pokalbių nepakanka – ugdydami jaunąją kartą, pavyzdį jiems turime rodyti ir savo veiksmais.
„Vaikai labai imlūs ir greitai perima matomą elgesio modelį iš suaugusiųjų, tad matydami tinkamą pavyzdį – atsakingai rūšiuojamas atliekas – jie nevalingai, net nesuvokdami tokio elgesio prasmės, jaus pareigą ir atsakomybę elgtis taip pat, kaip elgiasi suaugusieji“, – E. Malūnavičienė.
Vaikų sąmoningumą stengiasi ugdyti ir mokykloje
Vilnietė Diana, auginanti 7-erių metų dukterį prisipažįsta: apie tvarumą nesusimąstė tol, kol iš mokyklos sugrįžusi dukra nepaklausė: Mama, kodėl namuose mes nerūšiuojame atliekų, kaip tai darome mokykloje? Tai, anot pašnekovės, tapo paskata pagaliau keisti įpročius ir rodyti pavyzdį savo vaikui.
Mama pastebi: dideli pokyčiai prasideda nuo mažų ir paprastų kasdieninių dalykų, tad norint skatinti vaikų sąmoningumą, reikia pasitelkti šiek tiek fantazijos. Pavyzdžiui, atliekų išrūšiavimą paversti smagiu žaidimu, apsilankymą turgelyje, o ne prekybos centre – įdomia edukacine programa, knygelių apie gamtą skaitymą– smagiu ir tuo pačiu prasmingu laiko leidimu drauge.
Dabar Dianos šeima stengiasi nepamiršti tvarumo aspektų bet kurioje kasdienėje veikloje. Pavyzdžiui, keliaudama į žygius su dukra, Diana visuomet nešasi kelis maišelius ir rengia tarpusavio varžytuves, kas surinks daugiau ant žemės besimėtančių šiukšlių.
„Vasaros metu su dukra kieme auginame nedidelį darželį – noriu jai parodyti, kiek laiko ir energijos reikia produktų užauginimui. Neskubame išmesti ir išaugtų ar jau pabodusių drabužių – kartu pagalvojame, kaip galėtume juos atnaujinti, pakartotinai panaudoti, – pasakoja mama. – Žinoma, būtų kur kas paprasčiau nieko nekeisti ir gyventi taip, kaip gyvenome anksčiau. Tačiau turime galvoti apie dabartinę kartą ir jų ateitį. O visos įdėtos pastangos neabejotinai atsiperka. Smagu matyti, kaip formuojasi kitoks vaiko požiūris, atsakomybės jausmas priimant sprendimus.“
Vilnietė Olga Kapustina savo mažuosius atsakingo rūšiavimo moko ne tik namuose. Iniciatyvi mama kartu su tėvų komitetu Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje inicijavo „Zero Waste“ projektą, sulaukusį ne tik tėvų palaikymo, bet ir pačių moksleivių susidomėjimo.
Pašnekovė pastebi: šių laikų kontekste su vaikais ypatingai svarbu kalbėtis apie aktualiausias problemas – besaikį vartojimą ir masinę gamybą, paaiškinti, kad norint būti madingu, nebūtina pirkti naujų daiktų. Todėl paskaitų metu su vaikais ji kalbasi ne tik apie atliekų rūšiavimą, bet ir apie kitas „Zero Waste“ taisykles.
„Šio projekto tikslas yra priminti mūsų visų atsakomybės svarbą ir mokyti vaikus kylančias problemas spręsti čia ir dabar. Tam, kad jų ateitis būtų saugi, jie galėtų gyventi švarioje ir sveikoje aplinkoje“, – sako mama.
Pasiteiravus, kokiomis tvarumo taisyklėmis vadovaujasi jos šeima, pašnekovė atskleidžia: visuomet vadovaujamasi principu – jei daiktas nėra būtinas, nepirk, o jei nori išmesti, pagalvok, kaip kitaip jis gali būti panaudotas – atnaujintas, parduotas, o gal padovanotas?
„Jei pradėsime ugdyti vaikų sąmoningumą nuo mažens, galėsime labai daug ką pakeisti. Tačiau tam reikalingas mūsų visų indėlis, juk pirmąsias žinias ir vertybes vaikai perima iš tėvų, atsineša iš mokyklos. Tikiu, kad „Zero Waste“ judėjimas gali išgelbėti mūsų pasaulį, todėl vaikus būtina edukuoti, gilinti jų žinias, raginti keisti įpročius bei rodyti pavyzdį savo draugams ir artimiesiems“, – pastebi O. Kapustina.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.