„Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbant apie ekologiją ir tvarumą, bendras gyventojų sąmoningumas auga. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad lietuviai ne tik supranta šiuos iššūkius, bet ir yra pasiryžę keisti savo gyvenimo būdą ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – sako „Žaliosios politikos instituto“ direktoriaus pavaduotoja Ieva Budraitė. Tam nereikia jokių investicijų, drastiškų pokyčių ar ypatingų pastangų, tik šiek tiek sąmoningumo ir noro įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus.
Skirtingai nuo linijinio modelio („imk – gamink – išmesk“), žiedinė ekonomika siekia kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą, skatinant tuos pačius daiktus naudoti kuo ilgesnį laiką: sugedusius taisyti, nebefunkcionuojančius perdirbti. Žiedinei ekonomikai taip pat priskiriami ir naujoviški verslo modeliai, kurie siūlo daiktų nuomos, skolinimo bei dalijimosi paslaugas.
Nereikalingus daiktus gyventojai linkę kaupti namuose
Jei kiekvienas atidžiai peržvelgtume visus savo namuose turimus daiktus, kurių nenaudojame arba kuriais atsikratėme, nors jie dar tikrai galėjo būti panaudoti, tikriausiai nustebtume tokių daiktų kiekiu.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuoto tyrimo metu beveik pusė respondentų nurodė, kad dalis prietaisų, įsigytų 2018–2020 metais, buvo per mažai naudojami ir tik užėmė vietą namuose. Šis tyrimas atspindi žiedinei ekonomikai prieštaraujančius mūsų įpročius – perkame impulsyviai ir esame linkę pasirinkti ekonomiškai mažiau naudingą, bet paprastesnį kelią.
Remiantis minėto tyrimo duomenimis, net 38 proc. respondentų sugedusią smulkiąją buitinę techniką laikė pasidėję namuose. Tai – pats klaidingiausias ir neracionaliausias sprendimas. Taisydami ir toliau naudodami tą patį daiktą, ne tik prisidėsime prie tvarumo politikos, bet ir sutaupysime, užuot pirkę naują. Atidavę nepataisomą prietaisą perdirbimui, sumažinsime ribotų išteklių panaudojimą, kurių reikia naujo daikto pagaminimui. Dar vienas puikus sprendimas, net ir neveikiantį prietaisą padovanoti, keisti ar parduoti tam, kuriam jo reikia.
Tam, kad būtų paprasčiau suvokti neatsakingo vartojimo ir neracionalaus daiktų panaudojimo pasekmes, geriausia remtis tai iliustruojančiais tyrimais bei oficialiais duomenimis. Pasak I. Budraitės, gaminant mobiliuosius telefonus, kuriuos esame linkę reguliariai keisti į naujesnius, yra naudojami net taurieji metalai, tokie kaip auksas, sidabras ar platina. Skaičiuojama, kad perdirbus milijoną mobiliųjų telefonų galima išgauti 15 tonų vario, beveik 350 kilogramų sidabro, 34 kilogramus aukso ir 15 kilogramų paladžio.
Vokietijoje buvo atliktas tyrimas, kuris atskleidė, kad jei šios šalies gyventojai naudotų televizorius ne mažiau nei 13 metų (o tai dar visai neseniai buvo laikoma norma), kasmet būtų sutaupoma daugiau nei du milijonai CO2 emisijų. Tai daugiau taršos, nei per mėnesį išskiria visas Lietuvos automobilių parkas.
Taisykles diktuoja vartotojų elgesys
Racionalaus panaudojimo klausimas ypatingai aktualus ir tekstilės gaminių rinkoje. Šiandieninė linijinės ekonomikos modeliu paremta drabužių gamybos ir rinkodaros sistema pelnė tekstilės industrijai antrąją vietą tarp labiausiai aplinką teršiančių pramonės šakų.
Tekstilės pramonėje medvilnė yra viena pagrindinių žaliavų. Tam, kad būtų užaugintas reikiamas jos kiekis, sunaudojama net 25 proc. visų pramonėje taikomų cheminių medžiagų: pesticidų ir insekticidų, kurie daro milžinišką žalą ne tik gamtai, bet ir žmogui. Pasekmė – šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija šioje pramonėje viršija bendras tarptautinių skrydžių bei jūrų laivybos emisijos apimtis. Taip pat vertėtų paminėti, kad net 20 proc. pramoninės vandens taršos pasaulyje susidaro tekstilės dažymo ir apdorojimo procesų metu. Plaunant poliesterinius, nailoninius, akrilinius bei kitus plastiko pagrindo tekstilės gaminius, kasmet į vandenynus išplaunama maždaug 500 000 tonų plastiko mikropluošto.
Nesistengdami pratęsti daikto naudojimo termino, didiname naujų gaminių paklausą. Kuo daugiau gaminama, tuo didesnė žala gamtai padaroma, neracionaliai išnaudojami riboti ir neatsinaujinantys gamtos resursai. Rūšiuodami, pratęsdami daiktų gyvavimo laikotarpį, įsigydami mažiau, bet kokybiškų tekstilės gaminių, visa tai galime pakeisti.
Tai nereiškia, kad turime atsisakyti naujų daiktų. Svarbiausia prieš perkant pasirinkti kuo geresnės kokybės gaminį, kurį ilgai dėvėsite ir darkart pasvarstyti ar tikrai jums jo reikia. Pabodusių, netinkamo dydžio ar su mažais defektais tekstilės gaminių neskubėkite išmesti. Juos galima originaliai dekoruoti, persiūti bei pataisyti, kad atrodytų ir vėl kaip nauji.
Nebereikalingus tekstilės gaminius rūšiuokite ir gaukite iš to naudos patys arba nudžiuginkite kitus. Naudojimui nebetinkamą tekstilę priduokite perdirbimui, tinkamą dėvėti ir švarią padovanokite labdarą teikiančioms organizacijoms, mainykite arba parduokite. Šiuo metu itin populiarios daiktų pardavimo platformos ne tik suteikia patogų įrankį parduoti vis dar tinkamus dėvėjimui, bet vartotojui jau nereikalingus, drabužius, aksesuarus ar kitus daiktus, bet ir keičia visuomenės požiūrį į naudotų drabužių dėvėjimą.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.