Mažesnė sunkių ligų tikimybė
Specialistų teigimu, donuojant kraują organizme skatinama kraujo ląstelių regeneracija, kamieninių ląstelių sintezė, o tai stimuliuoja audinių atsinaujinimo procesus. Donorai, palyginti su kraujo neduodančiais žmonėmis, turi didesnę tikimybę išgyventi ir po didesnių nukraujavimų – avarijų, gimdymų, operacijų ar kitais atvejais.
Nustatyta, kad kraują duodantys žmonės rečiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis. Antai mokslinio tyrimo, atlikto Suomijoje metu, paaiškėjo, kad kraujo donorai turėjo 86 proc. mažesnę tikimybę susirgti širdies infarktu. Be to, donorystė palanki žmonių, turinčių aukštą kraujospūdį, sveikatai.
Kraujo donorai taip pat rečiau serga vėžiu. Kito tyrimo metu 4,5 metų dukart per metus davusių kraujo žmonių sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio dažnis buvo mažesnis nei grupės tų žmonių, kurie neaukojo kraujo.
Įdomus faktas, jog vienos procedūros metu žmogus, duodantis kraują, netenka apie 650 kcal. Taigi reguliari donorystė gali padėti ir sėkmingai palaikyti tinkamą kūno masę – kraujo donorai sudegina daugiau kalorijų netgi nesportuodami.
Svarbi ne vien fiziologinė nauda
Savo ruožtu Nacionalinio kraujo centro (NKC) atstovai pastebi, jog kraujo donorystė žmonėms pirmiausia suteikia didžiulę psichologinę naudą, nes tai yra tam tikra labdaros forma, geradarystės kitam gestas.
Vienu metu galima duoti 450 ml kraujo, tačiau vyrai tai gali daryti ne daugiau kaip šešis kartus per metus, o moterys – ne daugiau nei keturiskart per metus.
Kaip aiškina specialistai, nuo paskutinės donacijos eritrocitų kiekis kraujyje pilnai atsistato tik po 60 dienų. Moterys aukoti kraujo rečiau gali dėl fiziologinių priežasčių, kurios lemia daugiau kraujo netekimo šaltinių, dėl to ir hemoglobino kiekis moterų kraujyje atsistato lėčiau.
Hemoglobino koncentracija donoro kraujyje nustatoma kiekvieną kartą prieš donaciją: moterų turėtų būti ne mažesnė nei 125 g/l, vyrų – 135 g/l.
NKC specialistai atkreipia dėmesį, jog atitinkami reikalavimai donorams keliami tiek paisant jų pačių, tiek recipientų sveikatos saugumo.
Pasiekti atokesnius šalies kampelius
Svarbiausi reikalavimai susiję su siekiu užkirsti kelią krauju plintančiomis ligoms. Atvykti duoti kraujo reikėtų geros būklės, tai yra pailsėjus, pavalgius, išgėrus pakankamai skysčių, o po procedūros rekomenduojama vengti didelio fizinio krūvio, pasistiprinti, vartoti daugiau skysčių.
Simboliška, jog NKC partnerystės ryšiai su bendrove „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ prisideda prie geros donorų savijautos – po donacijos kraujo donorai kviečiami atgauti jėgas ilgamečio donorystės rėmėjo tiekiamu mineraliniu vandeniu „Vytautas“, kuris turtingas organizmui svarbių mikroelementų.
NKC atstovų teigimu, nors pastarojo meto tendencijos džiugina – į kraujo donorų gretas įsijungė daugiau žmonių, tačiau pačių donacijų dėl koronaviruso pandemijos yra sumažėję.
Norintieji paaukoti kraujo šiuo metu tai gali padaryti NKC stacionariose vietose: Vilniuje (Žolyno g. 34 ir Upės g. 9 – PC CUP), Kaune (Vytauto pr. 13), Klaipėdoje (Naikupės g. 28), Šiauliuose (S. Daukanto g. 90) bei Panevėžyje (Nemuno g. 75). Atšilus orams centro specialistai taip pat rengs tradicinius išvažiuojamuosius turus, kurie suteikia galimybę prie donorystės misijos prisijungti ir atokesnių šalies regionų gyventojams.