Tęsiant keliones po Dzūkijos kraštą, nepasigrožėti vietovėmis, kuriomis taip džiaugiasi šio krašto gyventojai, būtų nuodėmė. Šiame straipsnyje apžvelgsime daugiausia lankytojų pritraukiančius natūralios gamtos kūrinius bei objektus, leidžiančius pasimėgauti įspūdingais gamtovaizdžiais.
Ūlos akis ir skardžiai
Marcinkonių seniūnijoje, tarp Mančiagirės ir Žiūrų kaimų, aptiksite unikalų gamtos kūrinį – Ūlos akį. Tai – Ūlos upės kairiajame krante esanti versmė, kurioje nuolat kunkuliuoja stipraus vandens srauto keliamas smėlis, galintis kelti asociacijų su dideliame katile verdančiu vandeniu. Senovės lietuviai šaltiniui teikė ypatingą, gydančių savybių turinčią galią, o dabartiniai gyventojai šią vietą vertina ne ką mažiau. Versmė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu. Virš Ūlos upės skardžio yra įrengta apžvalgos aikštelė, leidžianti pamatyti aplinkui esantį gamtovaizdį.
Lengvai pragraužusi smėlio kopas, Ūlos upė suformavo siaurą, kanjoną primenantį slėnį, leidžiantį pasigrožėti išraiškingais vaizdais kiekvienoje upės kilpoje. Šlaitas geriausiai matomas nuo apačioje esančio tilto per Ūlą, o atodangas pėsčiomis geriausia pasiekti dešiniuoju upės krantu, iš Mančiagirės į Zervynas vingiuojančiu taku. Ūla dažnai traukia ne tik nuostabių gamtos vaizdų ištroškusius entuziastus, bet ir vandens turistus.
Čepkelių apžvalgos bokštas
Čepkelių valstybinis rezervatas yra didžiausia laukinės gamtos sala Lietuvoje, 2019 m. tapusi vienintele mūsų šalyje priimta į Europos laukinės gamtos asociaciją. Čepkelių raistas pasižymi unikaliu kraštovaizdžiu, augalijos bei gyvūnijos įvairove. Pats rezervatas užima daugiau kaip 5,8 tūkst. hektarų plotą, kurį sudaro įvairios pelkės ir jas supantys miškai.
Užlipę į 18 m aukščio apžvalgos bokštą raisto pakraštyje, galėsite pasigrožėti nuostabiu vaizdu į žemyninių kopų apsuptą aukštapelkę. Prieš keliaudami nepamirškite pasirūpinti Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos leidimu Marcinkonių lankytojų centre – be jo į šią teritoriją nepateksite. Šiuo metu Čepkelių mokomasis takas uždarytas dėl rekonstrukcijos darbų.
Žiežulio ežeras ir pažintinis takas
Girežerio miške, 2,5 km į vakarus nuo Varėnos, rasite Žiežulį – nenutekantį ežerą aukštais krantais. Lankytojus jis traukia ne tik rytinėje pakrantėje įrengtais paplūdimiais, kuriais mėgaujasi karštomis vasaros dienomis atsigaivinti norintys gyventojai. Čia apsilankyti kviečia ir 1,5 km ilgio Žiežulio pažintinis takas, pasižymintis ramia ir natūralia miško aplinka, bei aktyvaus laisvalaikio, vaikų žaidimų ir poilsio zonomis. Nors geriausias metas apsilankyti – šiltos vasaros dienos, leidžiančios, pažintiniu taku pasiekus ežero pakrantę, išsimaudyti gaiviame vandenyje, žiemą galėsite pasigrožėti apsnigtais medžiais ir balta miško ramybe.
Merkinės apžvalgos bokštas
Geriausias sprendimas norint išvysti nuostabią Merkinės miestelį supančią gamtos harmoniją – užlipti į 26 metrų aukščio apžvalgos bokštą „Pušų gojelis“. Nuo 25 metrų esančios apžvalgos aikštelės atsiveria ypatingi gamtos vaizdai – Nemuno kraštovaizdžio draustinis, Nemuno ir Straujos santaka, didžiausia Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje Pastraujo sala. Bene palankiausias metas kopti aukštyn tarp atramų vingiuojančiais laiptais – besileidžiančiai saulei rausvai nuspalvinant aplinkui esantį kraštovaizdį.
Bakanauskų ežeras
Apie 8,5 km į vakarus nuo Marcinkonių aptiksite žemyninių kopų apsuptyje įsikūrusią Bakanauskų pelkę ir ežerą. Nedidelis vandens telkinys ir aplink jį susiformavusi pelkė tikriausiai susiformavo ištirpus nuo migruojančio ledyno atitrūkusiam ledo luitui, tad ši vietovė – ledynmečio palikimas. Tai tarsi minimalistinė Čepkelių raisto versija. Eidami nuo pelkės pakraščio iki ežero nutiestu lieptu galėsite pasigrožėti aplinkui esančiu kraštovaizdžiu ir suprasite kodėl ši ypatinga vieta yra įtraukta į Aukštojo Tyro telmologinį draustinį.
Bobos Daržo šaltinis – Skroblaus upelio ištakos
Atvykę į Margionių kaimą, aptiksite vieno gražiausių Dzūkijos upelio, Skroblaus, ištakas. Bobos Daržo vardą šaltinis įgavo dėl kadaise aplinkui jį įsikūrusių daržų ir kaimo vaikams pasakotų istorijų – esą „iš šaltinio duobelės boba kūdikius traukdavo“.
Šioje vietoje gruntinis vanduo išsiveržia į paviršių ir teka šaltiniu. Jis – gėlas, skaidrus, bespalvis ir bekvapis, jį galima gerti. Skroblaus slėnyje aptiksite ir gausybę kitų šaltinių, maitinančių upelį tyru vandeniu. Nusprendę atsipūsti, gamta grožėtis galėsite ir prisėdę šalia upelio įrengtoje pavėsinėje.
Varėnos miesto legendų ir padavimų parkas
Varėnos miesto parkas labiausiai šurmuliuoja paskutinį rugsėjo šeštadienį – būtent tada čia švenčiama grybų šventė, traukianti gyventojus iš visos Lietuvos. Kita vertus, siekiant artimiau susipažinti su Varėnos kraštu, parke apsilankyti verta ir bet kurią kitą dieną. Besivaikščiodami po jį išplėtotais takais galėsite išvysti krašto legendas ir padavimus atspindinčias medžio skulptūras ir suoliukus. Juose įamžinti Varėnos, Perlojos, Merkinės, Liškiavos ir įvairių kitų rajono vietovių kilmės istorijos. Parkas susilieja su rekonstruota Vasario 16-osios gatve, kurią galimą prilyginti didžiųjų Lietuvos miestų Laisvės alėjoms.
Jonionių akmenys
Kairiajame Nemuno krante, ties Merkine, aptiksite Jonionių akmenų grupę, kurių kilmė ir paskirtis iki šiol yra apipinta diskusijomis. Vieni spėja, kad tai senovės paleoastronomijos stebykla, kiti mano, kad tai saulės laikrodis. Apie tam tikrą astronominę šių akmenų reikšmę daryti išvadas leidžia jų išsidėstymas – didesnieji akmenys orientuoti į Saulės tekėjimo vietą horizonte per lygiadienius, kiti nukreipti ten, kur Saulė teka per žiemos ir vasaros saulėgrįžas.
Prie akmenų kasmet švenčiamos Joninės, tad siekiant pamatyti senąsias Rasų šventės tradicijas, aplankyti Jonionių akmenis derėtų būtent šiuo metu.
Gaidžių galo kopa (Klonių kalnas)
Dzūkijos šiluose galite aptikti daugybę žemyninių kopų, besitęsiančių dešimtis kilometrų. Dėl čia įsigalėjusios augalijos visos jos nebėra judrios. Na o, Marcinkonių kaime esanti, Gaidžių galo kopa kovą prieš augalus laimėjo – vėjas čia tebepusto baltą smėlį ir neleidžia įsitvirtinti augalijai, o kopa pamažu slenka į daržus. Linksmą kopos pavadinimą Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai kildina iš populiarios kaimo pavardės, tačiau vietos gyventojai tvirtina, kad atvirą smėlio kopą labai mėgsta kaimo gaidžiai, todėl ji taip ir yra vadinama.
Puvočių apžvalgos bokštas
Tarp Merkinės ir Marcinkonių, šalia Merkio upės įsikūręs Puvočių kaimas gali puikuotis išties ypatingą reginį dovanojančiu objektu – virš medžių viršūnių iškilusiu apžvalgos bokštu. Užlipę net į 30 metrų aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę, išvysite kaimo panoramą bei ją supančių miškų horizontą. Tai – aukščiausias tokio pobūdžio statinys Varėnos apylinkėse, tad jo praleisti keliaujant po Dzūkijos kraštą nevalia.
Liškiavos piliakalnis
Nemuno krante, į pietvakarius nuo Liškiavos miestelio, stūkso ilga, masyvi kalva, pasižyminti 30 m aukščio šlaitais, suteikiančiais galimybę pasigrožėti išties ypatingu kraštovaizdžiu. Ant Liškiavos piliakalnio, prieš Žalgirio mūšį, XIV a. pradžioje buvo pradėta mūrinės pilies statyba, tačiau ji taip ir nebuvo užbaigta. Visgi čia buvo aptiktos lipdytos keramikos ir akmenų grindinių liekanos, gyvulių kaulai, darbo įrankiai ir papuošalai, leidžiantys daryti prielaidą apie planus Liškiavos piliakalnį paversti tvirtove.
Mažai žmogaus rankų paliesta gamta Varėnos apylinkėse suteikia galimybę pasimėgauti ypatingų vietovių grožiu. Aplankę šias vietas, suprasite, kodėl Dzūkijos gyventojai taip myli ir puoselėja šį kraštą bei saugo savo gamtos paveldus.
Nežinote nuo ko pradėti ar kaip geriausiai dėlioti savo pažintinės kelionės maršrutą? Pasinerdami į nepamirštamą turistinę patirtį, šią užduotį palikite programėlei „Varėna4seasons“, kurią jau galite atsisiųsti į savo išmanųjį įrenginį.
Mobilioji programėlė „Varėna4seasons“ yra skirta Varėnos rajono lankytojams, ieškantiems skaitmenizuotos turizmo informacijos. Programėlėje vaizdingomis fotografijomis, garso takeliais ir trumpo siužeto filmais pristatomi Varėnos rajono lankytini objektai keturiais metų laikais, pateikiami maršrutai, rekomenduojami konkrečiu sezonu. Visa tai leis turistui gauti aiškią ir išsamią informaciją apie tai, kaip ir kur keliauti, ką pamatyti.
Informacija mobiliojoje programėlėje „Varėna4seasons“ pateikiama penkiomis kalbomis: lietuvių, anglų, rusų, vokiečių ir lenkų. Programėlė pritaikyta „Android“ ir „iOS“ operacinėms sistemoms.