Anot dr. Valdo Lukoševičiaus, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento, pagrindinė priežastis, „išpūtusi“ kainas – biokuro pabrangimas du kartus, o gamtinių dujų – net apie 5 kartus. Pagrindinis kuras Lietuvoje yra būtent biokuras, kuris vis dar yra 2-3 kartus pigesnis nei gamtinės dujos. Tai lemia, jog miestai, kurie šilumos gamybai renkasi gamtines dujas, moka gerokai daugiau, nei miestai, kurie naudoja biokurą.
„Trumpuoju laikotarpiu, vasario-kovo mėn., šilumos kainos, tikėtina, išliks panašios kaip sausio mėnesį. Kadangi į šilumos kainą įskaičiuojama kuro kaina su dvejų mėnesių atsilikimu, o kuras pastaraisiais mėnesiais vėl kiek brango, šiluma taip pat turėtų brangti. Ilguoju laikotarpiu šilumos kainų stabilizavimosi galima tikėtis tik tuomet, kai stabilizuosis biokuro ir gamtinių dujų kainos“, – teigia V. Lukoševičius.
Jis priduria, kad galime tik tikėtis, jog likę šildymo sezono mėnesiai nebus šalti ir neprireiks papildomai gaminti šilumą, naudojant daugiau gamtinių dujų – kuo šilčiau bus, tuo mažiau mokėsime.
Kaip galima sutaupyti?
V. Lukoševičius teigia, jog kartais gyventojai stebisi, kodėl konkrečiame mieste vieni gyventojai už šildymą moka daugiau, o kiti – mažiau. Svarbu žinoti, jog skirtingi pastatai suvartoja skirtingą šilumos kiekį tai pačiai vidaus patalpų temperatūrai palaikyti – daugiausiai šilumos suvartoja neapšiltinti ir neatnaujinti daugiabučiai, kurių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos nėra modernizuotos.
„Būtent šių daugiabučių gyventojai už šildymą moka 2-3 kartus didesnes sąskaitas, nei tie, kurie atsinaujino savo gyvenamuosius namus. Blogiausio energinio efektyvumo pastatuose mokėjimai už šildymą kartais gali būti ir 10 kartų didesni – akivaizdu, kad daugiabučių modernizavimas šildymo sąskaitas mažina itin žymiai“, – pasakoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Jam pritaria ir Gintarė Burbienė, APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja: „Visais atvejais po daugiabučio namo atnaujinimo yra sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudų. Vidutinis šiluminės energijos faktinis sutaupymas siekia 54 proc., kai kuriuose daugiabučiuose net apie 70 proc. arba 72,2 kWh/kv. m per metus.“
Kaip vieną sėkmingiausių renovacijos pavyzdžių G. Burbienė įvardija daugiabutį Paupio g. 6, Anykščiuose, kurio gyventojai atsijungė nuo centrinio šildymo, pasistarė oras-vanduo šilumos siurblį, o karštam vandeniui – saulės termodinaminę sistemą.
„Praėjusiais metais šio daugiabučio gyventojai už elektrą bendroms reikmėms vidutiniškai mokėjo po 21 eurą per mėnesį, o už šilumą nemokėjo išvis. Žinoma, tokios projekto investicijos į rangos darbus yra didesnės, tačiau nauda bei grąža gyventojai gali ilgai džiaugtis“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja.
Pašnekovė taip pat dalinasi kainų palyginimų Palangoje tarp atnaujintų ir neatnaujintų daugiabučių. Anot jos, Sodų g. 53 esančio modernizuoto daugiabučio gyventojai moka 0,84 eur/kv. m, kai aplinkinių daugiabučių gyventojų kaina už vieną kvadratinį metrą svyruoja nuo 1,75 iki 2,07 euro.
Kaip renovacija padeda mažinti komunalinių mokesčių sąskaitas?
Gyventojams, norintiems pasiekti geriausių rezultatų ir didžiausių šiluminės energijos sutaupymų, reikėtų įgyvendinti kuo daugiau priemonių. Idealus pasirinkimas – kompleksinė renovacija – šilumos mazgo atnaujinimas, vamzdynų keitimas kartu su sienų, stogo apšiltinimu ir kitomis energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis prikelia daugiabutį naujam gyvenimui.
„Kompleksinės renovacijos metu išsprendžiamos visos būsto problemos, daugiabučiai tampa sandarūs, šilti, taupūs ir gražūs. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, modernizuotas daugiabutis pasiekia ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę. Ji naudinga ne tik dėl žymiai sutaupomų lėšų, bet ir dėl to, jog nebelieka papildomų namo eksploatacinių išlaidų – nereikia papildomai keisti durų, tvarkyti prakiurusių stogų – viskas padaroma vienu kartu“, – privalumus vardina G. Burbienė.
Pašnekovė dalinasi dar vieno daugiabučio sėkmės istorija. Melioratorių g. 4a, Molėtuose vieno buto savininkai, siekdami padidinti šilumą bute, nuolat jungdavo elektrinius radiatorius, nors už šildymą mokėdavo 118-120 eur/mėn., o elektros sąnaudos būdavo dvigubai ar ne trigubai didesnės. Po renovacijos gyventojai džiaugiasi 20-22 laispnių temperatūra bute, o už šildymą moka 62 eurus bei yra žymiai sumažinę elektros sąnaudas.
„Taip, daugiabučio modernizavimas reikalauja nemažų investicijų, vis dėlto, tai yra vienas iš efektyviausių būdų sutaupyti, nes naudą galime pajusti iškart“, – pažymi APVA atstovė.
Susidomėjimas renovacija sparčiai auga
APVA Pastatų energinio taupumo departamentas nuolat sulaukia itin didelio gyventojų susidomėjimo renovacijos projektais, taip pat tai girdi ir iš daugelio renovacijos projektų administratorių. Būtent į juos kreipiasi nemaža dalis daugiabučių namų gyventojų atstovų ir prašo parengti daugiabučio namo investicinį planą.
Anot G. Burbienės, kaip ir kasmet, susidomėjimas renovacija taip pat sparčiai išauga sausio-vasario mėnesiais, kai gyventojai gauna padidėjusias sąskaitas už šildymą.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti čia: www.betalt.lt