Tęsiant savo turistines keliones po Varėnos apylinkes, nevalia aplenkti šių objektų, tad kviečiame susipažinti su Dzūkijos širdyje esančiomis šventovėmis.
Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Ši bažnyčia buvo pastatyta dar 1776 metais seniūnijos valdytojo Mykolo Bžostovskio iniciatyva. Vėlesnė pastato istorija pažymėta nelaimingais nutikimais – XX a. bažnyčia degė du kartus. Pirmojo incidento metu bažnyčią ir visą joje buvusį archyvą liepsnos pasiglemžė 1915-aisiais, traukiantis rusų kariuomenei. 1921 m. kunigo L. Markuckio pastangomis atstatyta bažnyčia gyventojai ilgai džiaugtis negalėjo – 1944-ųjų vasarą pastatas vėl sudegė.
Senoji Varėna be maldos namų praleido pusę amžiaus. 1994-aisiais, kunigo P. Čivilio iniciatyva, bažnyčia vėl buvo atstatyta. Šiandien ji – 35 metrų ilgio ir 35 metrų aukščio bei savo dizainu atspindi Senojoje Varėnoje gimusio M. K. Čiurlionio kūrybos dvasią. Lankytojus pasitinka iš toli matomu Magdeburgo ir Voronežo vyskupijų dovanotu varpu bei iš Pietinės Anglijos parvežtų vargonų skambesiais. Šventovėje vyksta „Sekmadienio muzikos“ koncertai, o žemutinėje bažnyčios salėje nuolat eksponuojami Varėnos krašto bei kitų šalies regionų menininkų darbai.
Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia ir bažnyčios šventorius su stacijomis
Pirmoji Marcinkonių kaime, 17 km į pietryčius nuo Merkinės stovinti bažnyčia buvo pastatyta dar 1770-aisiais, tačiau dėl menko aprūpinimo 1777-aisiais čia įkurtoje parapijoje klebonai taip ir neapsigyveno. 1879-aisiais bažnyčia sudegė, bet be vietos melstis Marcinkonių kaimo gyventojams ilgai būti neteko. Jau kitąmet buvo atstatyta neogotikos bruožų turinti medinė bažnyčia, kuri čia tebestovi iki šiol. Šventoriuje esanti varpinė – taip pat iš medžio.
Šventovėje, klebono Jono Šoblicko dėka, buvo platinama draudžiama lietuviška spauda, suburtas choras, įrengtos Kryžiaus kelio stotys bei pastatyta klebonija. 1910-aisiais, Kunigo A. Petrulio iniciatyva, bažnyčia buvo suremontuota ir įsigijo vargonus. Jos vidų puošia paveikslai „Šv. Pranciškus“, „Šv. Barbora“, „Šv. Rokas“ bei skulptūra „Nukryžiuotasis“.
Nedzingės Švč. Trejybės bažnyčia
Architekto Karolio Gregotovičiaus projektuota bažnyčia buvo statoma 1841–1844 m. Antrosios sovietinės okupacijos metu Nedzingės klebonija tapo savotišku Dainavos krašto partizaninio judėjimo centru ir ryšių mazgu. Būtent čia partizanų vadas Adolfas Ramanauskas–Vanagas vedė partizanę Birutę Mažeikaitę–Vandą.
Apsilankius Nedzingėje, tinkuoto mūro bažnyčia iš karto krenta į akis kukliame, bet itin bendruomeniškame kaimelyje. Išorėje ją puošia graikų dorėniniam stiliui artimos kolonos, centrinis portalas su šoninėmis nišomis skulptūroms ir šonuose įrengti aukšti segmentinių arkų langai. Viduje išvysite iliuzorinės tapybos piliastrus, dvi kolonas remiančią vargonų chorų galeriją bei šventoriuje stovintį medinį kryžių su koplytėle.
Šv. Jokūbo kelias: Merkinė – Liškiava – Druskininkai
Aplankę Varėnos rajono bažnyčias, bet vis dar jaučiantys, kad jų išvysti norėtų daugiau, kelionę galės pratęsti Šv. Jokūbo keliu, besitiesiančiu nuo Merkinės iki Druskininkų. Keliaudami aplankyti galėsite dar keturias bažnyčias:
Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Merkinėje stovinti bažnyčia – pati seniausia Lietuvos pietuose, istoriniuose šaltiniuose minima dar XIV a. pabaigoje. Spėjama, kad tuomet ji buvo medinė, o mūrine tapo tik atstatyta po kryžiuočių antpuolių. Po karo su Rusija šventovė vėl buvo nusiaubta, tačiau neilgai trukus buvo atstatyta LDK didžiojo etmono, Vilniaus vaivados, Merkinės seniūno Mykolo Kazimiero Paco.
Panaros Dievo gailestingumo koplyčia ir „Pilnų namų bendruomenės“ ekologinis ūkis
Panaros kaime įsikūrusi koplyčia – „Pilnų namų bendruomenės“ maldos namai. Nuo 2001-ųjų bendruomenė kaime vykdo socialinę, ekonominę ir dvasinę sritis apimančias veiklas. Nesugebėjusi sutalpinti visų piligrimų, atvykstančių į Panarą švęsti Viešpaties dienos senoje koplytėlėje, bendruomenė 2009-aisiais pradėjo statyti dabartinę koplyčią, o jau kitąmet kaime įvyko šio statinio pašventinimo iškilmės.
„Pilnų namų bendruomenė“ įkūrė ir ekologinį vaistinių bei prieskoninių augalų ūkį, tad įvairiose bendruomenės veiklose dirbantys aplinkinių kaimų gyventojai visada turi ką veikti. Į bendruomenę įsitraukę žmonės propaguoja empatijos ir žmogiškumo vertybes – joje siekiama padėti nelaimingiems, kenčiantiems, priklausomybių kamuojamiems žmonėms. Į Panoros kaimą užklysta maldininkai ir smalsuoliai iš visos Lietuvos – vieni traukia į sekmadienines vidinio išgydymo pamaldas, kiti – asmeniškai pabendrauti su bendruomenės įkūrėju kunigu Valerijumi Rudzinsku. Jeigu norite pajausti šios bendruomenės dvasią, rekomenduojame atlikti ir tai, ir tai.
Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis
Liškiava – 9 km į šiaurės rytus nuo Druskininkų nutolęs kaimas, kuriame puikuojasi dar 1720-aisiais pastatytas vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčia. Tiesa, archeologai bažnyčios kalno aikštelėje aptiko dar XV a. čia stovėjusios nedidelės bažnyčios liekanų, tad ši dvasinę prasmę turinti vieta – viena seniausių Lietuvoje.
Šiandien bažnyčia turi keletą vėlyvojo baroko bruožų, puošiasi graikišku kryžiaus planu su zakristija. Šventovėje taip pat įrengti 7 altoriai, nuo 1899-ųjų išlikę vyskupo Antano Baranausko vizito garbei įrengti vargonai.
Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
1844-aisiais dienos šviesą išvydo pirmoji mūrinė bažnyčia Druskininkuose. Būtent čia susituokė 1863-ųjų sukilimo vadas Liudvikas Narbutas, o 1877-aisiais bažnyčios vargonininku pradėjo dirbti Konstantinas Čiurlionis – vieno žymiausių lietuvių kompozitorių ir dailininkų M. K. Čiurlionio tėvas.
1912–1931 m., pagal architekto Stefano Šilerio projektą, buvo pastatyta dabartinė, neogotikinė mūrinė bažnyčia, o senieji maldos namai buvo nugriauti. Viduje išvysite 4,5 m aukščio Laiminančio Kristaus skulptūrą, kuri čia buvo pastatyta dar 1991-aisiais. Bažnyčioje taip pat lankėsi Lietuvai istoriškai svarbios asmenybės – čia dažnai būdavo galima sutikti kalbininką Juozą Balčikonį, rašytoją Vincą Mykolaitį-Putiną, bibliografą Vladą Abramavičių, skulptorių Rapolą Jakimavičių. Kad nereiktų spėlioti, kuo bažnyčia taip traukė garsius ir Lietuvai nusipelniusius žmones, ją išvysti kviečiame savo akimis.
Kryžių Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės koplyčia
Kryžiuose įsikūrusi koplyčia buvo gerai žinoma ne tik Dzūkijoje, bet ir visoje Sūduvoje. Savo gana kuklią architektūrą koplyčia pagyvina legendomis apipinta kilme, jos istorija siejama su švedų karo pradžia. Lazdijų rajone įsikūrusi šventovė garsėja Sekminių ir Petrinių atlaidais, į kuriuos atvyksta tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos.
Carinės okupacijos laikais Kryžiuose buvo dalinamasi knygnešių parneštomis lietuviškomis knygomis ir laikraščiais, o koplyčia čia išstovėjo iki pat 1963-ųjų – tais metais ji buvo nugriauta, o jos vietoje įrengta ganykla. Atgavus nepriklausomybę šventovė buvo atstatyta.
Net jei nesate religingi, pamatyti Dzūkijos bažnyčias verta vien dėl jų istorinės ir kultūrinės vertės šio krašto gyventojams. Kad maršrutą planuoti būtų paprasčiau, pasinaudokite programėle „Varėna4seasons“, kurią jau dabar galite atsisiųsti į savo išmanųjį įrenginį. Lauksime jūsų Dzūkijos apylinkėse!
Mobilioji programėlė „Varėna4seasons“ yra skirta Varėnos rajono lankytojams, ieškantiems skaitmenizuotos turizmo informacijos. Programėlėje vaizdingomis fotografijomis, garso takeliais ir trumpo siužeto filmais pristatomi Varėnos rajono lankytini objektai keturiais metų laikais, pateikiami maršrutai, rekomenduojami konkrečiu sezonu. Visa tai leis turistui gauti aiškią ir išsamią informaciją apie tai, kaip ir kur keliauti, ką pamatyti.
Informacija mobiliojoje programėlėje „Varėna4seasons“ pateikiama penkiomis kalbomis: lietuvių, anglų, rusų, vokiečių ir lenkų. Programėlė pritaikyta „Android“ ir „iOS“ operacinėms sistemoms.