Nustatė netikėtai
Vaiva Mickuvienė buvo 49-erių, kai gydytojai netikėtai nustatė III stadijos krūties vėžį. Moteris pasakoja, kad po gimdymo ginekologė, apžiūrėjusi krūtis, pasakė, kad yra „guziukų“, tad ji turėtų periodiškai išsitirti, ar nesivysto vėžys. Beveik tris dešimtis metų Vaiva atlikdavo echoskopijos tyrimus iš pradžių kas penkerius, paskui kas porą metų. Viskas buvo gerai, tačiau echoskopuotoja, pastarąjį kartą atlikusi tyrimą, primygtinai rekomendavo kreiptis į šeimos gydytoją.
„Iš pradžių aš dar spyriojausi, nes maniau, kad šitiek metų nieko nesurado, kažin ar dabar bus kas“, – pasakoja moteris. Tačiau echoskopuotoja primygtinai skatino. Tada Vaiva kreipėsi į šeimos gydytoją, o ši nusiuntė pas onkologus. Netrukus, atlikus reikiamus tyrimus, buvo patvirtinta diagnozė – III stadijos vėžys.
Nors liga sunki, Vaiva jautėsi gerai, vienintelis simptomas, kuris galėjo išduoti ligą, buvo tai, kad skaudėjo pažastį, mat liga jau buvo pažeidusi limfmazgius. „Maniau, kad šie skausmai dėl liemenuko lankelių, tad juos ištraukiau ir išmečiau“, – prisimena pašnekovė.
Paskui sekė gydymas. Vaivai buvo skirta chemoterapija, vėliau buvo operuota. „Prašiau, kad man amputuotų dešinę krūtį, nes buvo svarbiau gyventi nei išsaugoti krūtį“, – sako moteris. Galiausiai jai skirta radioterapija. Gydymas užtruko beveik metus.
Dabar, po gydymo einant tretiems metams, vėžio liga jos nebekankina, tačiau dėl patirto agresyvaus gydymo išlindo nemažai šalutinių poveikių – sutriko miegas, atsirado kitų neurologinių reiškinių, pakilo kraujospūdis, dėl pašalintų limfmazgių sutriko ir limfos nutekėjimas, dėl to ištino ranka, kraujyje trūksta trombocitų ir kt. Jei liga būtų buvusi nustatyta anksčiau, tikėtina, kad šitokių negalavimų ji nebūtų patyrusi.
Dabar Vaiva turi feisbuko puslapį „Vėžys ne sloga“, kuriame apie ligą diskutuoja 3 500 moterų, todėl, remdamasi ne tik savo patirtimi, moteris teigia, kad būtina ankstinti išankstinės patikros dalyvių amžių. Dabar moterys tikrinamos nuo 50 metų, bet daug moterų suserga gerokai jaunesnės.
„Kažkodėl kai kurie gydytojai vis dar mano, kad jaunas žmogus negali sirgti vėžiu. Trisdešimtmetės serga vėžiu, ir jos nepatenka į jokias prevencines programas“, – teigia Vaiva.
Statistika liūdina
Mokslininkai įsitikinę, kad net pusės vėžio atvejų galima išvengti renkantis sveikatai palankų gyvenimo būdą ir reguliariai tikrinantis.
Lietuvoje ilgiau kaip 15 metų veikia 4 vėžio ankstyvosios diagnostikos programos, tačiau daugiau kaip pusė asmenų, kurie turėtų pasitikrinti, šiose programos nesudalyvauja.
Nacionalinio vėžio registro išankstiniais duomenimis, 2019–2021 m. beveik pusė gimdos kaklelio vėžio atvejų nustatyta progresavusios stadijos. Per pastaruosius dvejus pandemijos metus ši tendencija dar pablogėjo: 7 proc. sumažėjo I stadijos nustatomų atvejų skaičius ir 5–10 proc. padidėjo susirgimų skaičius, kai liga nustatoma tik III ir IV stadijos.
Pagalbos sergantiems onkologinėmis ligomis asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė sako, kad krūties vėžio atvejų skaičiai ir jų pokyčiai taip pat nedžiugina. Pavyzdžiui, 2019 m. 67 proc. krūties vėžio buvo nustatyti I ir II stadijos, o 2021 m. 57 proc. atvejų jau buvo III ir IV stadijos. Be to, vis daugiau atvejų krūties vėžys nustatomas jaunoms moterims, o ankstyvosios diagnostikos programa skirta moterims nuo 50 metų.
„Kai Lietuvoje beveik pusei vyrų ir trečdaliui moterų vėžys diagnozuojamas progresavusių stadijų, būtina ne tik sustiprinti vėžio patikros programų vykdymą, bet ir pradėti tikrinti prielaidą dėl galimos onkologinės ligos kaip pirmąją hipotezę, užuot siuntinėjus pacientą nuo vieno specialisto pas kitą“, – teigia N. Čiakienė.
Precizinė medicina suteikia šansą
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. dr. Elona Juozaitytė teigia, kad didele dalimi gydymo sėkmė priklauso nuo to, kokios stadijos vėžys bus nustatytas. Neretai nustačius pradinių stadijų vėžį žmogų galima išgydyti, o jeigu vėžys užleistas, šiuolaikinis įrodymais grįstas gydymas negarantuoja, kad pacientas pasveiks.
„Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir jo navikas yra unikalus, todėl ir gydymas turi būti parinktas specialiai tam žmogui, – teigia profesorė. – Nepriklausomai nuo to, kuriame organe navikas yra, jis turi tam tikrus genetinius pokyčius, kuriuos galima aptikti moderniais diagnostikos tyrimais.“
Precizinė medicina – tai gydymas, kuris parenkamas remiantis žiniomis apie žmogaus genus ar baltymus. Onkologijoje specifinė informacija apie paciento naviką padeda nustatyti tikslią diagnozę, planuoti gydymą, stebėti, ar gydymas efektyvus, taip pat prognozuoti ligos eigą ir baigtį. Mokslinių tyrimų pagrindu yra kuriami nauji vaistai, nukreipti į „taikinius“ paciento navike.
Taikinių terapija – tai vaistai, kurie stabdo navikinės ląstelės augimą ir plitimą veikiant specifines molekules, atsakingas už dalijimąsi ir plitimą. Taikinių terapija skiriasi nuo įprastos chemoterapijos tuo, kad taikinių terapija veikia specifinius taikinius, o chemoterapija veikia greitai besidalijančias ląsteles – ne tik navikines, bet ir sveikas.
Šiuo metu onkologinėms ligoms gydyti patvirtinta ir Lietuvoje prieinama daug įvairių taikinių terapijos rūšių, tokių kaip signalo perdavimo inhibitoriai, genų ekspresijos moduliatoriai, apoptozės induktoriai, angiogenezės inhibitoriai, imunoterapija, hormonoterapija.
„Jeigu tirdami paciento naviką aptinkame konkrečius taikinius, galime pritaikyti inovatyvų gydymą, kuris veikia būtent tuos taikinius. Pavyzdžiui, jeigu tiriant krūties vėžį nustatoma, kad jis turi tam tikras žmogaus epidermio receptoriaus ląsteles, vadinamas HER2, skiriama taikinių terapija, kuri naikina šias ląsteles ir šitaip stabdo naviko proliferaciją – augimą“, – aiškina prof. E. Juozaitytė.
Dabar krūties vėžys, remiantis informacija apie estrogenų receptorių, progesteronų receptorių ir HER2 raišką, skirstomas į molekulinius potipius. Profesorė teigia, kad, remiantis šia informacija, taip pat atsižvelgiant ir į naviko proliferacijos žymenis, parenkamas gydymas, numatoma ligos eiga ir ligos prognozė. Moksliniai tyrimai atveria naujas galimybes ne tik krūties vėžio, bet ir kitų navikų gydymo individualizavimui.
Specialistė sako, kad per pastaruosius 20 metų, kai buvo pradėta taikyti precizinė medicina, kai kuriais atvejais gydymo rezultatai tapo labai geri. Krūties vėžio atveju ypač tai susiję su anti-HER2 terapijos atradimu. Kai kurių navikų ląstelių membranose nustatoma padidėjusi HER2 baltymo (angl. Human epidermal growth factor receptor2 protein) raiška , tuomet, stabdant navikinių ląstelių proliferaciją, skiriami monokloniniai HER2 antikūnai.
„Tai iš esmės pakeitė moterų, sergančių šiuo krūties vėžiu, išgyvenamumo prognozę“, – teigia profesorė.
BS22029735