Skaičiuojama, kad gyventojai kasmet išmeta maždaug 30 procentų maisto produktų. Didžiąją dalį jų sudaro vaisiai ir daržovės. Tiesa, dalis produktų atliekomis tampa jau gamybos ir augimo proceso metu, dalis sugenda maisto produktus transportuojant. Tačiau milžiniški maisto švaistymo mastai – ne vienintelė problema.
Gaminant ir transportuojant produktus, į aplinką skleidžiamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija maisto pramonėje sudaro bemaž 15 procentų pasaulinės CO₂ emisijos. Taip pat maisto gamyba reikalauja ir daugybės resursų – žemės išteklių, vandens, energijos, darbo jėgos, lėšų. Jeigu maistas tampa atliekomis – visi jo auginimui ir gamybai sunaudoti resursai panaudojami veltui.
Efektyviai sumažinti aplinkos taršą ir ribotų išteklių sunaudojimą maisto pramonėje pavyks tik tuomet, kai visi subjektai – augintojai, gamintojai, tiekėjai – bus suinteresuoti keisti esamą situaciją. Didžiausią įtaką šiame procese darome mes, vartotojai, todėl sutaupyti ir tuo pačiu prisidėti prie tvarumo galime tik keisdami savo požiūrį ir įpročius. Įsigydami mažiau ir daugiau suvartodami to, ką turime, diktuojame naujas žaidimo taisykles, į kurias ilgainiui bus priversti atsižvelgti ir visi maisto pramonės atstovai.
Pokyčiai prasideda nuo planavimo
Dažniausiai parduotuvėje įsigyjame tuos produktus, kurių norime šiuo metu arba kuriuos esame įpratę vartoti, tačiau ar visuomet tiek, kiek mums iš tikrųjų reikia? Pirkdami skaičiuojame dienas, kurioms šių produktų turėtų užtekti, bet neįvertiname, kad galbūt dalį laiko praleisime ne namuose.
Tinklaraštininkė Amelija Kuzmarskė tikina: jei prieš pirkdami apgalvosite savaitės valgiaraštį – įsigysite tik tuos maisto produktus ir tokį jų kiekį, kurio jums reikia. Mažiau produktų išmesite, daugiau turimų suvartosite ir nieko neatsisakydami bei netaupydami, tikėtinai sumažinsite išlaidas maisto produktams.
Kuo dažniau užsuksite į maisto prekių parduotuvę, tuo daugiau nereikalingų maisto produktų įsigysite, kurių dalį būsite priversti išmesti. Tad maisto produktus įsigykite tik pagal sąrašą, o jį sudarykite atsižvelgdami į valgiaraštį, atidžiai peržiūrėję namuose jau turimus produktus.
„Mūsų šeima valgiaraštį planuoja savaitei į priekį. Pirmoji taisyklė, kuria vadovaujamės – prieš sudarant pirkinių sąrašą būtina peržiūrėti, ko yra šaldytuve, spintelėse ir šaldiklyje. Taip išvengiame nebūtinų produktų pirkimo, kurių galbūt dar turime. Šis žingsnis taupo pinigus ir sumažina galimą maisto likučių kiekį, kurių nepavyksta išvengti apsipirkinėjant ekspromtu“, – teigia A. Kuzmarskė.
Jei su maisto planavimo iššūkiu jau susidorojote, vertėtų nusibrėžti ir racionalaus apsipirkimo taisykles. Apsilankius prekybos centre, dažno dėmesį patraukia ryškiaspalvės etiketės, žadančios itin patrauklias produktų kainas. Įsigyti reikiamų maisto produktų su nuolaida – racionalu, bet pirkti produktus tik dėl to, kad jiems taikoma akcija – neprotinga. Emociniai pirkiniai sudaro didelę dalį išlaidų, kurių buvo galima išvengti. Prieš įsigydami neplanuotus, greitai gendančius maisto produktus su nuolaida, racionaliai įvertinkite ar tikrai juos suvartosite. Maisto prekių Lietuvoje netrūksta, o prekybos tinklai reguliariai skelbia nuolaidas, todėl prasmės skubėti pirkti ir kaupti nėra.
Sumažinti išmetamo maisto kiekį galime pasinaudodami ir naujausiomis technologijomis
Skaičiuojama, kad kiekvienas lietuvis per metus išmeta apie 41 kg dar tinkamo vartoti maisto. Dalį produktų esame priversti išmesti tik todėl, kad netinkamai laikomi, jie anksčiau laiko sugenda, praranda estetinį vaizdą ar skonio savybes.
Mažinti maisto švaistymą gali padėti ne tik racionalus apsipirkimas bei planavimas, bet ir išmanieji sprendimai, integruoti šiuolaikiniuose buities prietaisuose.
„Vakarykščiai patiekalai, pašildyti regeneracijos funkciją turinčiose garinėse orkaitėse, skoniu ir vaizdu prilygsta tik ką pagamintiems, todėl likučius dažniau suvartosite nei išmesite. Naudinga pagalvoti ir apie vakuumavimo sistemą bei naujos kartos šaldytuvus, kuriuose integruota oro vėsinimo sistema leidžia produktus išlaikyti šviežesnius ilgesnį laiką“, – pataria G. Vaitekonis.
Prieš išmesdami, visada pagalvokite apie tą, kuris stokoja maisto
2020 metais žemiau skurdo ribos mūsų šalyje gyveno apie 585 tūkst. gyventojų, kuriems reikalinga pagalba. Įvairių organizacijų dėka nuo iššvaistymo buvo išsaugota ir stokojantiems perduota tūkstančiai tonų gero maisto, tačiau maisto, kuris nepasiekia žmonių stalų yra bent kelis kartus daugiau. Jei kiekvienas iš mūsų bent mažą dalį maistui sutaupytos sumos skirtų padėti sunkiau gyvenantiems, situacija mūsų šalyje pasikeistų iš esmės.
Projektas inicijuojamas Aplinkos ministerijos ir finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užsakymo nr.: PT_89262087