Ekspertai, vertindami tekstilės bei mados industriją, išskiria tris problemiškiausias sritis – milžinišką atliekų kiekį, masinės gamybos žalą aplinkai bei kenksmingas darbo sąlygas.
Kalnai atliekų. Didžiausias jų kiekis susidaro, kai dėvėtą tekstilę išmetame. Mes nerūšiuojame ir negalvojame apie tolimesnį tekstilės gyvavimą, o gamintojai nesuinteresuoti galvoti apie produkcijos, kuri tiktų tolesniam perdirbimui, projektavimą. Rezultatas – 99 proc. šiukšlių ir tik mažiau nei 1 proc. medžiagų, kurios yra perdirbamos į naujus daiktus.
Neišmatuojama žala gamtai. Tekstilės pramonėje medvilnė yra viena pagrindinių žaliavų. Tam, kad būtų užaugintas reikiamas jos kiekis, sunaudojama net 25 proc. visų pramonėje taikomų cheminių medžiagų: pesticidų ir insekticidų, kurie daro milžinišką žalą ne tik gamtai, bet ir žmogui. Pasekmė – šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija šioje pramonėje viršija bendras tarptautinių skrydžių bei jūrų laivybos emisijos apimtis. Taip pat vertėtų paminėti, kad net 20 proc. pramoninės vandens taršos pasaulyje susidaro tekstilės dažymo ir apdorojimo procesų metu. Plaunant poliesterinius, nailoninius, akrilinius bei kitus plastiko pagrindo tekstilės gaminius, kasmet į vandenynus išplaunama maždaug 500 000 tonų mikroplastikų.
Prastos darbo sąlygos – trečioji problema, apie kurią kalbama bene mažiausiai. Tam, kad būtų patenkinti gamintojo skatinami mūsų poreikiai, milijonai darbuotojų, tame tarpe ir vaikų, kasdien už simbolinį atlygį ilgas darbo valandas dirba sveikatai žalingoje aplinkoje. Tai iliustruoja pavyzdys Indijoje: medvilnės laukuose dirbančių asmenų vidutinė gyvenimo trukmė tesiekia 40 metų, kai bendra vidutinė gyvenimo trukmė šalyje – 69 metai.
Žinant šiuos faktus ir matant statistiką, daugumai turbūt iškils klausimas – o ką mes, kaip vartotojai, galime padaryti, jei nesame atsakingi už gamybos procesą? Atsakymas – labai daug. Įsigydami mažiau, bet kokybiškų tekstilės gaminių, pratęsdami daiktų gyvavimo laikotarpį, rūšiuodami, formuojame naujas žaidimo taisykles, kurias gamintojai, siekdami gauti pelno, anksčiau ar vėliau turės priimti.
Mūsų įpročiai, nuo kurių prasideda reikšmingi pokyčiai
Monika Krėpšta yra žinoma ne tik kaip keramikos papuošalų kūrėja, bet ir tvarios mados ambasadorė Lietuvoje. Jau daugelį metų gražiausius tekstilės gaminius moteris įsigyja dėvėtų rūbų parduotuvėse. Paauglystėje tai buvo vienintelė galimybė su kuklesniu biudžetu atrodyti madingai, vėliau apsipirkimas dėvėtų rūbų parduotuvėse tapo sąmoningu sprendimu.
Suteikti daiktams antrą gyvenimą – vienas iš pagrindinių tvarumo principų. Pirkdami naudotus daiktus neeikvojame gamtinių ir žmogiškųjų resursų, neteršiame gamtos, sumažiname atliekų kiekį ir tuo pačiu įgyvendiname poreikį įsigyti kažką naujo ir gražaus. Juolab, kad šiandien šios parduotuvės ir vėl madingos.
Patinkančių drabužių galima įsigyti ne tik dėvėtų drabužių parduotuvėse. Šiuo metu itin populiaru juos parduoti ar mainytis specialiai tam sukurtose platformose. Tvaru, nes dėvėjimui tinkami drabužiai nėra išmetami, o naudą gauna ir dėvėtą drabužį parduodantis, ir jį įsigyjantis asmuo.
,,Jei anksčiau žmonės gėdydavosi pasakyti, iš kur pirko vieną ar kitą rūbą ir vengdavo tose parduotuvėse susitikti su pažįstamu, dabar pastebiu, kad gėdos nebeliko. Patogiai jaučiamės tiek viešai dalindamiesi savo laimikiais socialinių tinklų grupėse ar asmeniniuose tinklaraščiuose, tiek pirkdami ir parduodami gyvuose turgeliuose ar internetinėse platformose“, – sako M. Krėpšta.
Jei vilioja naujausios mados tendencijos, nebūtina savęs riboti ir pirkti tik dėvėtą tekstilę. „Tiesiog svarbu prieš įsigyjant naują daiktą pagalvoti, ar tu jį mylėsi bent 3–5 metus į priekį, ar nusipirkęs saugosi, o atsibodus neišmesi“, – akcentuoja moteris ir pataria prieš perkant visada panagrinėti etiketę. Gera sudėtis garantuoja ne tik kokybę bei ilgesnį tarnavimo laiką, bet ir atitinka tvarios mados principus. Nenorintiems išlaidauti, tačiau mėgstantiems puoštis ypatingomis progomis, taip pat yra alternatyvų. Patinkančios suknelės ar kostiumo nuoma kainuos mažiau, nei tektų išleisti tą patį drabužį įsigyjant, o spintoje drabužiui neteks dulkėti.
Paskutinė, bet ne mažiau svarbi taisyklė – neskubėti išmesti mums nebereikalingų tekstilės gaminių. Rūšiuodami sumažinsime atliekų kiekį, o kokybiškus daiktus pardavę ar padovanoję, suteiksime džiaugsmo kitam.
Tvarumas – tai ne tik filosofija, bet ir reali pagalba kitam
Šiai minčiai pritaria ir humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos „Caritas“ socialinės tarnybos vadovė Snieguolė Rudzinskienė, kuri teigia, kad tokia parama visada laukiama. Galima tik pasidžiaugti, kad sąmoningi žmonės jiems nebereikalingus, tačiau dėvėjimui dar tinkamus kokybiškus drabužius vis dažniau ne išmeta, o padovanoja stokojantiems pagalbos, taip suteikdami daiktams antro gyvenimo galimybę.
Tiesa, vis dar atsiranda ir tų, kuriems daiktų aukojimas tampa galimybe tiesiog išsivalyti namus ir atsikratyti šiukšlių. „Apmaudu, tačiau kai kurie gyventojai drabužių aukojimą traktuoja kaip patogesnę alternatyvą daiktų išmetimui. Kadangi į tekstilės konteinerius telpa tik nedideli drabužių kiekiai, kai kurie visą užgyventą, bet naudojimui ne itin tinkantį turtą, pristato mums. Tokiais atvejais mums nelieka nieko kito, tik atvežtus daiktus išmesti į tą patį tekstilės atliekų konteinerį – kitaip tariant, atlikti tą darbą, kurį turėjo atlikti pats gyventojas“, – pastebi S. Rudzinskienė.
Tad norintiems prisidėti prie paramos sunkiau gyvenantiems, pirmiausia reikėtų prisiminti – naudotų tekstilės gaminių aukojimas labdarai turėtų būti apgalvotas. Jei norime padaryti gerą darbą ir tuo pačiu vadovautis tvarumo politikos principais, nereikalingus daiktus visų pirma turėtume rūšiuoti: nebetinkamus naudoti drabužius ar kitus tekstilės gaminius reikėtų atskirti išmetimui ir perdirbimui, o švarius ir tvarkingus atiduoti labdarai.
Galime būti abejingi madai, bet ne aplinkai, kurioje patys gyvename. Po truputi keisdami požiūrį ir įpročius, be didelių pastangų kiekvienas galime prisidėti prie esminių permainų.
Projektas inicijuojamas Aplinkos ministerijos ir finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užsakymo nr.: PT_89132101