Kodėl verta rinktis kartotinį namo projektą
„Mūsų istorija prasidėjo nuo to, kad kurdavome individualius namų projektus. Visi į mus besikreipiantys vis kažką atsinešdavo: tai patinkančio namo nuotrauką, tai pavyzdį iš platformos „Pinterest“, tai galutinį projektą, rastą internete, prašydami sukurti ką nors panašaus. Pagalvojome, kam piešti tai, kas jau nupiešta, ar kurti tai, kas jau sukurta, jeigu galime paruošti katalogą, kuriame kiekvienas galėtų išsirinkti tipinį projektą. Tą ir padarėme“, – sako V. Gžybovski, pabrėždamas, kad tipinį projektą galima vadinti kartotiniu tuomet, kai jį, tokį koks yra sukurtas, užsakovas nusiperka ir įkomponuoja į savo sklypą.
Lietuvoje, pasak pašnekovo, visi nori būti individualūs ir kartotinis projektas dažniausiai nebūna kartotiniu, nes dauguma projektų yra koreguojami pagal asmeninius užsakovų poreikius.
Architektė I. Pavilonė sako, kad esminis kartotinio projekto pranašumas, lyginant jį su individualiais projektais, yra laiko taupymas pirminėje projektavimo stadijoje ir pagalba užsakovams apsispręsti, ko jie iš tikrųjų nori ir kokie jų esminiai poreikiai.
„Daugumai tikrai lengviau, kuomet prieš save mato didžiulę duomenų bazę, gali peržiūrėti ne tik brėžinius, bet ir pastato turinį, vizualizaciją, vidaus išplanavimo ir tam tikrus interjero sprendimus, o tuomet įsivertinti, kas iš tiesų jiems patinka. Taip kur kas paprasčiau nuspręsti, ar labiau tinka vieno, ar dviejų aukštų namas, koks architektūros stilius – klasikinis ar modernus – labiau imponuoja. Visi šie niuansai lengviau išsprendžiami, kai renkamasi jau iš sukurtų projektų“, – pastebi I. Pavilonė.
Minusų, pasak architektės, kartotiniai projektai beveik neturi: „Didžiausias minusas, jei yra labai sudėtinga situacija – dideli apribojimai sklype, netipinė užstatymo zona, kur netelpa joks tradicinės formos pastatas. Pavyzdžiui, yra trikampė forma, į kurią turime įkomponuoti namą. Tuomet jau reikia individualaus projekto ir toks kartotinis projektas sunkiai pritaikomas. Visais kitais atžvilgiais jis yra lygiavertis“.
V. Gžybovski sako, kad žmogaus fantazija, kokio namo jis nori, yra labai ribota, ypač toje stadijoje, kai jis renkasi sklypą ir galvoja, koks namas ten gali tilpti: „Tuomet būtent kokybiškas kartotinių projektų katalogas ir įjungia vaizduotę – žmogus gali realiai matyti, kas jam tinka, patinka ir kas ne. Vertinant tai, kad kiekvieną projektą galima adaptuoti – didinti ar mažinti – tokių projektų minusų praktiškai nėra“.
Kiekvienas užsakovas, pasak I. Pavilonės, bent minimalius pakeitimus pakartotiniame projekte nori įvesti – ar sieną pastumti, ar kambarį padidinti, tad visi tokie pakeitimai visuomet yra galimi: „Būna atvejų, kuomet žmonės išsirenka du labiausiai patinkančius kartotinius projektus. Viename labai patinka svetainės zona, kitame – miegamųjų. Tokiu atveju komponuojame du į vieną ir turime tipinį, bet pusiau individualų projektą“.
V. Gžybovski pastebintis du užsakovų tipus: pirmieji įprastai statosi pirmąjį namą, tad turi tik nereikšmingų adaptacijų, dažniau remiasi „noriu“ principu. Kita kategorija žmonių jau turi patirties namo statybos procese, tad ateina su labai konkrečiais poreikiais ir aiškiai žino, ko nori.
Prieš perkant sklypą rekomenduoja pasikonsultuoti su architektu
I. Pavilonė pabrėžia, kad dar prieš perkant sklypą labai svarbu pasirinkti architektą, su kuriuo dirbsite ir bendradarbiausite, kartu analizuosite esamą ar galimą situaciją, pasitarsite, kokio projekto norėsis. Pavyzdžiui, jeigu svajojate apie L formos vieno aukšto namą, jums tikrai reikės didesnio sklypo ir didesnės erdvės negu dviejų aukštų 150 kv.m. namui, kurį galima sutalpinti ir į 7 a sklypą. Vieno aukšto pastatams sklypai turi būti didesni. Tai, pasak architektės, nėra vienintelis niuansas, ką reiktų įsivertinti: „Yra begalė kitų zonų, paveldo teritorijų, kurios turi tam tikrų apribojimų, sklypų užstatymo rodiklių, tankumo, aukštingumo rodiklius ir kitus niuansus, kuriuos klientui sunku žinoti ir viską pačiam išspręsti. Tam ir yra architektai, kurie ateina į pagalbą laiku ir palengvina poreikių įgyvendinimą“.
Įmonės vadovas sako, kad pasitaiko nusivylimų, kuomet sklypas nusiperkamas prieš tai geriau juo nepasidomėjus, neįsigilinus į galimybes, ribojimus, kokius galbūt jis turi: „Būna, kreipiasi žmonės, turintys sklypą, kad ir Vilniaus mieste, kurio pilnai pakanka namo statybai, turi norimą projektą, nekantrauja pradėti statybas. Tuomet pradedame tikrinti dokumentaciją ir randame, kad yra keli apribojimai, kurie reiškia, kad lieka labai mažas plotas, kuriame turime pastatyti namą, kas yra iš esmės nerealu. Tuomet atsiranda nusivylimas, kad turi sklypą, bet namo pastatyti negali. Būtų pasikonsultavę su architektu prieš įsigyjant sklypą, būtų išvengę daug problemų. Žiūrint į kitą pusę – yra tinklai, nuotekos ir kiti dalykai. Atsiranda vis daugiau apribojimų, kuriuos būtina įsivertinti. Kuo anksčiau į pagalbą pasitelkiamas architektas, tuo yra saugiau pačiam žmogui“.
Architektė sako, kad jeigu ir yra problemų su galimybėmis sklypuose, kartu su užsakovais ieško sprendimų, kalbasi, planuoja, adaptuoja projektus, kad įgyvendintų poreikius, išpildytų jų lūkesčius.
Dar prieš kreipiantis į architektą ekspertas pataria išsirinkti, kokio namo norima ar bent jau turėti jo viziją: „Jeigu yra sklypas, reiktų suruošti visą dokumentaciją. Tada pagalvoti apie vidaus išplanavimą. Labai svarbūs ir papildomi norai. Pavyzdžiui, jei ne dabar, o jau po penkių metų planuojate turėti pirtelę, tai geriau iškart apie tai pasakyti architektui. Tuomet ji bus suprojektuota ir vėliau organiškai įsilies į visą pastatą. Tad svarbu pateikti kuo daugiau duomenų apie savo poreikius. O toliau jau architekto laukia malonus kūrybinis procesas“.
Architekto darbo užkulisiuose – ne tik kūryba
„Pats architekto darbas yra išties labai dinamiškas, ir iššūkių jame nemažai. Būna, kad kasdien atsiranda naujų niuansų, kuriuos turime įsivertinti papildomai. Bet iš principo, architektūroje menas arba kūryba užima trečdalį mūsų darbo. Tai yra pirminis etapas, kai kuriame, su užsakovu deriname išplanavimo sprendimus, jų variantus. Laikas, atsižvelgiant į bendrą projektavimo trukmę – etapą nuo atėjimo pas architektą iki statybos leidimo gavimo, yra kūryba. Du trečdaliai darbo yra teisiniai reikalavimai, teisinių aktų išpildymai, komplektacijos, dokumentų ruošimai, derinimai su įvairiomis institucijomis, žinoma, ir kitų projekto dalių rengimas, tokių kaip konstrukciniai, inžinerinių tinklų sprendiniai. Esame tarpininkai tarp užsakovų ir kitų specialistų, nes vienas architektas viso projekto įgyvendinti negali“, – apie darbo užkulisius pasakoja I. Povilonė.
V. Gžybovski sako, kad jeigu prieš trejus metus statybos leidimą galima buvo gauti be didelės įtampos per 5-6 mėnesius, tai šiandien terminas prailgo iki 8-9 mėnesių ir tai atsitinka būtent dėl įstatyminių aktų pakeitimų: „Ne tik architektai apkraunami darbu, bet ir savivaldybės, kurios turi imtis tam tikrų papildomų patikrinimų tam, kad projektą praleistų, nors tai ne visada garantuoja kokybę“.
Architektė sako, kad labai dažnai projektavimo pradžioje negalima ir net nelabai įmanoma įsivertinti visų būsimų teisės aktų pakeitimų: „Projektavimas vidutiniškai užtrunka 6-7 mėnesius, tad tikrai būna atvejų, kai vidury projektavimo atsiranda kažkoks įstatymų pakeitimo projektas arba priimamas naujas nutarimas su įstatymo korekcijomis. Belieka taikytis prie situacijos, papildyti dokumentaciją, užsakyti papildomus sprendinius“.
Ekspertas pastebi, kad emociškai pirmas žmogus, kuris kaltas dėl visko, būna architektas „Namų projektavimas ir architektūra Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau sudėtingėja“, – sako V. Gžybovski.
Svarbu laiku pasamdyti tiek rangovą, tiek interjero dizainerį
„Kaip sklypo pasirinkime svarbu laiku pasirinkti architektą, taip projektavime – rangovą ir konstruktorių. Jei rangovas dalyvauja projektavimo procese, kiekvienas sprendimas vertinamas per finansinę prizmę. Tai reiškia, kad kai namas bus suprojektuotas, taps labai aišku, kiek jis kainuos, kainos netaps siurprizu“, – rangovo reikalingumą grindžia įmonės vadovas.
Ekspertas sako, kad tada, kai architektas, kuris projektuoja individualų namą, užduoda klausimą užsakovui, koks yra biudžetas, tame turi dalyvauti ir rangovas.
„Rangovų yra įvairių – vieni patikimi, turintys patirtį, kiti tiesiog daro, kad padarytų, neatsižvelgdami į konkrečius kliento poreikius. Šiandien vyksta labai daug statybų, tad jeigu rangovas šiek tiek silpnesnis, statybininkai padaro kokį nors veiksmą nesilaikydami konstruktoriaus nurodymų. Kai yra atliekamas sandarumo testas, kuris yra privalomas priduodant namą, randami trūkumai, tam tikros vietos būna nesandarios. Ką daro statybininkai? Ima silikoną ir visur teplioja. Tokia yra realybė. Galima tik pagalvoti, kas bus su tokiu namu po kelių, keliolikos metų“, – perspėja V. Gžybovski.
Ekspertas pabrėžia, kad rangovo pasirinkimas – išties labai svarbus momentas. Renkantis rangovą reiktų atkreipti dėmesį į jo darbus, kiek laiko įmonė gyvuoja rinkoje, kokia jo komanda. Svarbu susipažinti su statybos darbų vadovu, atkreipti dėmesį į jo įvykdytus užsakymus. „Mums svarbu, kad sutaptų mūsų ir rangovo filosofija. Tad tai nėra vien pragmatiškas pasirinkimas, bet ir žmogiškas įvertinimas“, – sako V. Gžybovski.
Architektė sako, kad be rangovo, reiktų nepamiršti, kad interjero planavimas ir namo statyba turėtų eiti kartu, ir kuo anksčiau interjero dizaineris įsitraukia į projektavimą, tuo lengviau visi sprendimai būna įgyvendinami, taip sutaupant ne tik laiko, bet ir pinigų.
„Interjero dizaineris iš anksčiau pradeda aiškintis, ko iš tikrųjų norima: ar virtuvėje reikia ir erdvios salos, ir valgomojo, ar tik valgomojo, kokie bus svetainės, miegamųjų baldai, vonios kambarių įranga ir panašiai. Pasitaiko atvejų, kai įsitraukus dizaineriui, pamatome, kad reikia padidinti svetainės erdvę, nes netelpa visos norimos funkcijos. Dizaineris pasiūlo viziją arba baldą, kuris yra didesnis, įspūdingesnis, kuriam reikia daugiau vietos, tad turime keisti patį projektą. Viskas gerai, kai tie pakeitimai atsiranda projektavimo etape, bet jeigu jie atsiranda po statybos leidimo, tai atitinkamai atsiranda projekto korektūros, papildomi finansai arba blogiausiu atveju – reikalingas naujas statybos leidimas, jei tie pakeitimai tikrai labai dideli ir esminiai. Jei interjero dizaineris į visą procesą įtraukiamas jau pastačius namą, tai taip pat didina kaštus ir ilgina viso įrengimo laiką. Juk dažnai elektrikai turi naujai vedžioti elektrą, pradedamos „stumdyti“ jau sustatytos vidaus pertvaros, o juk bet koks papildomas žingsnis ir kainuoja papildomai. Tai kuo anksčiau įsitrauks dizaineris, tuo visiems paprasčiau“, – pataria architektė.
Norint, kad namas būtų investicija, tinkamus sprendimus reikia numatyti iš anksto
Vienas iš pagrindinių aspektų norint, kad namas taptų investicija, turėtų būti pastato architektūriniai sprendiniai. Kad jie būtų ilgaamžiški, modernūs, šiuolaikiniai. Reiktų įsivertinti ne tik savo poreikius ir norus, bet ir galvoti apie būsimą pirkėją, kuriam kažkada galbūt parduosite namą. Tam, kad šiandien priimti sprendimai ne tik dabar, bet ir po dešimties metų būtų aktualūs. Išsaugoti išliekamąją vertę labai padeda apdailos medžiagos, fasadų sprendimai, panaudotos kokybiškos ir racionalios medžiagos, tarkime, klinkerio fasadas, kuris tikrai kokybiškiau atrodys po tų dešimties metų, lyginant su tinko apdailos fasadais. Kaip ir čerpinis stogas turi didesnę vertę nei skarda. Kitas niuansas yra racionalus išplanavimas. Reiktų pagalvoti, kad ir apie darbo kambarį, kurio jums nereikia, bet pardavinėjant būstą jis bus labai aktualus kitam dirbančiam iš namų ir ta papildoma kvadratūra ir jos padidinimas ateity gausis kaip investicija.
V. Gžybovski pataria į namo projektavimą ir statybą žiūrėti kompleksiškai: „Tiek architektūra, tiek medžiagos, tiek darbų atlikimas yra priklausomi vieni nuo kitų. Jeigu naudosite kokybiškas medžiagas, bet darbas bus atliktas nekokybiškai, tai ne tik bus blogai atliktas darbas, bet su laiku reikės perdarinėti, kas kainuoja dar brangiau“.
Visgi, vertinant nekilnojamo turto vertę, pasak eksperto, yra trys pagrindinės taisyklės: vieta, vieta ir dar kartą vieta: „Reikia labai galvoti, kokioje vietoje namą statote. Turime pavyzdžių, kai matome išties gražius namus, į kuriuos investuota labai daug pinigų, bet jie stovi kažkur laukuose. Tokiam namui rasti pirkėją yra sudėtinga, net jei ir naudosite kokybiškas medžiagas“, – atviras pašnekovas, pridurdamas, kad paskutiniais metais buvo ne tik žaliavų kainų augimas rinkoje, bet ir jų trūkumas. Tad būdavo, kad tekdavo rinktis iš to kas yra, o ne iš to, ko reikia.
Kitais metais ekspertas sako manantis, kad tokio žaliavų trūkumo nebus, kaip ir kainų augimo, nes kainos stabilizavosi. Tikėtis, kad kainos mažės, nereiktų. „Ar galima iš anksto susipirkti tai, ko reikės, tai nemanau, kad verta. Svarbiau pasirinkti patikimą rangovą, kuris turi tvarkingai veikiančias tiekimo grandines ir kuris gali garantuoti, kad pastatys namą už tinkančią jums sumą. Bet vėlgi, darant sprendimus, reikia nepamiršti pagalvoti apie namo išliekamąją vertę. Verta pasvarstyti, ar tikrai verta kažkur taupyti tam tikroms medžiagoms, kurios po dešimties metų kainuos gerokai brangiau, kai reikės jas keisti. Šiandien dienai papildomai išleisti 5 tūkst. eurų po dešimties metų neturės tokios vertės, o štai sprendiniai, kuriuos panaudojote išleisdami tą sumą, ateity gali garantuoti, kad lengviau parsiduosite namą, jis turės aukštesnę vertę nei kiti“, – sako V. Gžybovski.
Užsakymo nr.: PT_89110713