Socialinės atsakomybės ir tvarumo vaidmuo
Socialinės atsakomybės bei tvarumo sąvokos pagal vadovėlinius apibrėžimus – pakankamai aiškios ir daug vietos fantazijai nepaliekančios. Socialinė atsakomybė reiškia įmonės atsakomybę už jos daromą poveikį aplinkai ir visuomenei, tuo tarpu tvarumas – tai gamtinių išteklių tausojimas siekiant palaikyti mūsų planetos ekosistemos balansą.
Vis tik Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos Komunikacijos fakulteto lektorė daktarė Lina Bivainienė pastebi, kad šiais laikais šios dvi ganėtinai dažnai minimos ir šių dienų kontekste itin aktualios sąvokos dažnai sutapatinamos.
„Moksliškai tiek socialinė atsakomybė, tiek ir tvarumas yra viena kitai artimos sąvokos, tad mes, žmonės, šias dvi sąvokas taip pat glaudžiai siejame. Socialinė atsakomybė ir tvarumas apima labai panašius aspektus, iškelia etinius ir moralinius įsipareigojimus elgtis teisingai, tobulėti ir kurti inovacijas. Abi sąvokos sako, kad kurdami kažką naujo, vartodami ar priimdami vienokius ar kitokius sprendimus, turime atsižvelgti į išteklių ribotumą, etiškumą bei galimą atoveiksmį“, – aiškina dr. L. Bivainienė.
Nėra klaidinga, pasak ekspertės, socialinę atsakomybę laikyti ir kaip koncepciją, kurioje integruojasi ekonominiai ir socialiniai tvarumo tikslai. „Tai lyg pasufleravimas, kad tvarumas yra socialinės atsakomybės dalis. Taigi kasdieniniame gyvenime mes veikiame vedami tvarumo, o socialinę atsakomybę deklaruojame kaip didesnį siekį, link kurio einama mažais tvaresnio gyvenimo žingsneliais“, – sako VU atstovė.
Būtent dėl to tvarumas yra labiau akcentuojamas asmeniškesniame ir individualesniame lygmenyje, o socialinė atsakomybė daugiau siejama su organizacijomis, verslo subjektais.
Pašnekovės pasiteiravus, kaip socialinė atsakomybė pasireiškia versle, dr. L. Bivainienė tikina: socialiai atsakinga įmone galime vadintą tą, kuri visą savo veiklą, nuo labai mažų žingsnelių, iki labai didelių tikslų ir siekių, vykdo apgalvodama, kaip tai prisidės prie aplinkos ir visuomenės gerovės. Socialinio atsakingumo modelių versle gali būti labai įvairių. Pavyzdžiui, įmonė gali atsisakyti spaudos kaštų, dirbti pastate, kuris naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius, savo darbuotojams kurti patogias darbo sąlygas, darbo vietas žmonėms su negalia, organizuoti labdaringas akcijas.
Skirtingai socialiai atsakingas asmens elgesys, nors dažniau ir yra siejamas su tvarumu, gali pasireikšti ir kitokiomis socialinės atsakomybės formomis.
„Kasdieniniame gyvenime tvarumas pasireiškia per tai, kiek mums patiems yra svarbus mus supantis pasaulis. Ar vietoje plastikinio maišelio naudojame daugkartinį, kaip sąžiningai rūšiuojame atliekas, valydamiesi dantis užsukame kraną, ar leidžiame vandeniui tekėti. Tačiau socialiai atsakingas žmogus nebūtinai yra susijęs su tvarumu. Pavyzdžiui, donorystė tam tikra prasme yra mūsų socialinės atsakomybės dalis, taip pat savanorystė, aukos labdaros fondams, nepasiturinčiai gyvenantiems žmonėms ir pan.“, – aiškina dr. L. Bivainienė.
Ką rodo tyrimai?
Siekiant nustatyti visuomenės suvokimą apie socialinę atsakomybę ir tvarumą bei išsiaiškinti, kiek šalies gyventojai yra aktyvūs vadovaudamiesi šiomis vertybėmis, institucijų, įmonių ir organizacijų iniciatyva yra atliekami visuomenės nuomonės tyrimai. Vienas tokių tyrimų – KOG instituto šiais metais atlikta trijų didžiausių Lietuvos miestų gyventojų nuomonės apie tvarumą apklausa, kuri parodė, kad 88 proc. didmiesčių gyventojų teigia suprantantys tvarumo reikšmę, o 71 proc. jų yra linkę keisti savo vartojimo įpročius.
„Šioje apklausoje dalyvavo trijų didžiųjų miestų, išsilavinę, jauno ir vidutinio amžiaus, vidutinių ir aukštesnių pajamų gyventojai. Matome, kad šiame segmente suvokimas apie tvarumą ir jo svarbą yra aukštas. Šie gyventojai keičia ir ateityje keis savo įpročius tvarumo link. Jie domisi klimato kaita, įsigyjamų prekių CO2 pėdsaku ir jiems tai svarbu“, – sako KOG instituto Tyrimų ir analitikos vadovė Agnė Ambrazevičienė.
Visgi šie džiuginantys skaičiai bendrame Lietuvos kontekste greičiausiai būtų gerokai mažesni, mat kiti KOG instituto atliekami tyrimai rodo, kad visos Lietuvos mastu gyventojai nebūtų linkę atsisakyti daugelio įpročių dėl klimato kaitos, pavyzdžiui, mažinti mėsos vartojimo ar rečiau keliauti nuosavais automobiliais.
„Tam trukdo įsitikinimas, kad tvarumas ir socialinė atsakomybė kainuoja, yra brangu. Kita priežastis – paviršutiniškas visuomenės suvokimas apie tvarumą. Kaip rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) užsakymu atliktas tyrimas, dažnai gyventojų suvokimas apie tvarumą apsiriboja šiukšlių rūšiavimu ir ekologiškomis prekėmis. Ir tai suprantama, kadangi ir komunikacija apie tvarumą, socialinę atsakomybę apsiriboja panašiu turiniu. Turime atsisakyti tvarumo klišių, nebeeskaluoti ekologijos, rūšiavimo temų, bet daugiau pasakoti apie platesnius darnaus vystymosi tikslus: taiką, teisę į kokybišką mokslą, nediskriminavimą, gyvūnų įvairovės išsaugojimą ir kt.“, – teigia tyrėja.
Praėjusiais metais SADM iniciatyva buvo atliktas ir kitas visuomenės nuomonės tyrimas apie įmonių socialinę atsakomybę. Tyrimo duomenimis, du trečdaliai respondentų yra girdėję sąvokas „socialinė atsakomybė“ ir „įmonių socialinė atsakomybė“. Tačiau, kaip teigia A. Ambrazevičienė, atsižvelgiant į suvokimo kokybę, rezultatai yra tik vidutiniai.
„Nebūtina, kad sąvokas žinotų visi, tačiau tie, kurie žino, turi žinoti ir jų prasmę, nebijoti išsakyti įmonei, kurioje dirba, savo poreikių. Apklausos duomenys rodo, kad 23 proc. gyventojų jaučiasi diskriminuojami, dauguma jų – darbovietėje. Tai nesuderinama su įmonės socialinės atsakomybės sąvoka. Įmonės socialinė atsakomybė pirmiausia turi būti nukreipta į savo darbuotojus“, – tikina pašnekovė.
Būtina keisti požiūrį
Vertinant atliktų tyrimų rezultatus, labai svarbu yra suprasti gyventojų vertybių skalę. „Kai nors pusė gyventojų žmogaus teises, socialinę lygybę, toleranciją suvoks kaip savo gyvenimo vertybę, tada galėsime teigti, kad pasiekėme pokyčių socialinės atsakomybės linkme. Tada, kai nepaliksime padangų miške ir kai atsakomybė prieš visuomenę taps kiekvienos dienos pasirinkimu, tada bus galima sakyti, kad žinojimo pakanka“, – įsitikinusi tyrėja.
Didesnio visuomenės įsitraukimo į socialinės atsakomybės ir tvarumo veiklas, pasak specialistės, galima siekti skirtingomis kryptimis. Be paminėto vertybių keitimo, būtina atsižvelgti į tų gyventojų, kurie pirmieji priima ir savo gyvenime naudoja tvarią elgseną, socialinę atsakomybę, nuomonę.
„Visomis kryptimis vienu metu veikti sunku, tad reikia koncentruoti savo pastangas į tas, kurios turi perspektyvą Lietuvoje. Kalbame apie 2–4 artimiausius metus. Daliai tvarumo, socialinės atsakomybės aspektų visuomenė subręs greičiau, nei likusiems. Tad atsižvelgdami į tvarumo lyderių nuomonę, nustatę kryptis, galime pagreitinti procesus, padėti visuomenės nuomonei bręsti. Tai pamatuoti gali padėti visuomenės apklausos“, – sako specialistė.
Kitas pašnekovės pasiūlymas, kuris tinka ir visuomenei, ir įmonėms, – atsikratyti susiformavusios nuomonės, kad tvarumas, socialinė atsakomybė yra brangu.
„Jei kalbėsime tik apie ekologiškas prekes, tai dažnai yra brangiau. Tačiau atsinaujinanti energetika, tvarus būstas, išmanus apšvietimas ir daugelis panašių dalykų taupo gyventojų ir įmonių pinigus. Atsiperka ir investicijos į nediskriminacinę politiką įmonėje: mažesnė darbuotojų kaita, didesnis laimingesnių darbuotojų našumas“, – aiškina A. Ambrazevičienė.
Užsakymo nr.: PT_88945363