Nuo ko viskas prasidėjo? Kaip kilo mintis įkurti kalakutų ūkį?

Esu žemės ūkio gamybos ekonomistas-organizatorius, baigiau Žemės ūkio akademiją ir prieš Lietuvos nepriklausomybę dirbau kolūkyje. Paskelbus nepriklausomybę, buvo pradėtos naikinti fermos ir griaunami kolūkiai, buvau pakankamai jaunas, tad galvojau kuo dabar reikės užsiimti. Pastebėjau, kad turguose trūksta parduodamų viščiukų. Kai tik kas nors atveždavo, tai eilės akimirksniu susidarydavo. Sugalvojau, kad reikia nusipirkti nedidelį, 100 vietų inkubatorių, nes tada kiaušinis kainavo 10 kapeikų, o viščiukas apie rublį. Pagalvojau, kad labai greitai, vos per tris savaites, kol išsiris viščiukai, bus galima užsidirbti pinigėlių.

Tai pirmoji pažintis su paukštininkyste buvo auginant viščiukus?

Taip, pradėjau spaudoje ieškoti, kas galėtų parduoti arba padėti susikonstruoti inkubatorių. Vienas žmogus pasiūlė inkubatorių su 10 tūkst. vietų. Sakiau jam, kad man toks yra per didelis, bet žmogus patikino, jog nebus per didelis. Žinoma, jį reikėjo dar susitvarkyti, jis buvo neveikiantis, bet galiausiai nusipirkome ir pradėjome perinti viščiukus.

Jei verslas sekėsi, kodėl pradėjote auginti kalakutus?

Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau vėliau tokių pat gudručių atsirado ir daugiau, tad ir viščiukų jau buvo daugiau nei reikėjo. Pagalvojome, jog Lietuvoje nėra mėsinių kalakutų pasiūlos. Panevėžyje buvo mokslų daktaras Česlovas Meškauskas, mes su juo susisiekėme ir pasidalinome mintimi, jog nėra rinkoje kalakutų, jam ši mintis patiko. Jis mums padėjo surasti Anglijoje kalakutų įmonę, kuri inkubuoja kalakučiukus. Sutarėme, kad jie mums atsiųs kiaušinių, o mes savo inkubatoriuje išperinsime. Taip ir įvyko, mūsų idėja pasitvirtino, pradėjome auginti kalakutus. Iš pradžių išsirito apie 200 kalakučiukų. Dar neturėjome patirties, tad paleidome juos sodybos kieme. Tada jie viską mums nulesė, žoles, medžius, lapus, ką tik pasiekė.

Foto: Organizatorių nuotr.


Pradėjus auginti kalakutus, plėtėsi ir verslas?

Iš pradžių verslas plėtėsi ne taip sparčiai, pirkdavome kiaušinius, kažkada savarankiškai ir iš Kanados atsisiuntėme juos. Vėliau bandėme kalakutus dauginti, tačiau tai ne taip paprasta. Pasirodo, kad turi vykti dirbtinis apvaisinimas, o tam reikia ir žinių. Vėliau kalakutų mums ėmė likti, tad juos reikėjo patiems auginti. Iš pradžių

kalakučiukais prekiavome, veždavome po visą Lietuvą, tikriausiai nėra tokio rajono, kur nebūtume buvę. Kadangi mėsinių kalakutų auginimas buvo naujovė Lietuvoje, tai dar ir pamokydavome žmo- nes auginti juos. Naminius kalakutus aišku augindavo žmonės, tačiau mėsiniams reikia išskirtinio dėmesio, jie ir auga didesni.

Kiek šiuo metu kalakutų pavyksta užauginti per metus?

Per metus paskerdžiame apie 35 – 40 tūkst. kalakutų. Kalakutų auginimui turime 5 patalpas ir kiekviena iš jų yra nuolat prižiūrima. Kai paskerdžiame jau užaugintus kalakutus, tada atnaujiname patalpas, viską išvalome, išplauname, paruošiame vietą naujiems. Turime pastatę ir lauko stovyklas, kur kalakutai vasaros metu gali išeiti į lauką, pakvėpuoti grynu oru, laisvai vaikščioti. Žinoma, žiemą mūsų klimatas dar neleidžia išleisti kalakutų į lauką. Mes kalakutams auginame savo grūdus, juos labai mažai tręšiame mineralinėmis trąšomis, daugiau organinėmis. Mūsų kalakutai yra palaidi, neuždaryti narvuose.

Galbūt ateityje planuojate dar labiau plėsti ūkį?

Plėsti ūkio šiuo metu neplanuojame, norime išlaikyti tą patį turimą lygį. Savo klientus, kuriuos turime, kurie pamėgę kalakutieną yra ir kitos mėsos jau nebevalgo. Nutraukti verslo negalime, o plėsti nėra nei galimybių, nei tikslo šiuo metu. Esam vieni iš pirmųjų Lietuvoje, kurie pradėjo užsiimti kalakutais. Čia buvo mūsų idėja ir tik vėliau atsirado kitos įmonės ir ūkininkai, kurie ėmėsi šios atsakomybės. Mūsų pagrindinis ir didžiausias tikslas - patenkinti pirkėjų lūkesčius, tiekti gerą produktą į rinką. Pirkėjai pastebi, kad labai skiriasi mėsos skonis, pirktas pas mus ir prekybos centre. O viskas priklauso nuo pašaro, nes mes pašarui naudojame pupas, žirnius, kviečius, kurie yra užauginami mūsų ūkyje. Turime 200 ha ir viską, ką naudojame pašarui užauginame patys.

Kalakutieną tiekiate ir vaikų darželiams bei mokykloms?

Taip, vaikai noriai valgo mūsų užaugintų kalakutų mėsą, nors iš ankstesnių tiekėjų nelabai noriai valgydavo. Tai jaučia vaikai, kad šita mėsa yra sveika. Kalakutiena yra viena iš sveikiausių mėsų, kadangi kalakutas pats bet ko nelesa. Jis labai reiklus pašarams. Už vištą jis turi du kartus ilgesnį žarnyną, tad jei bus blogas pašaras, kalakutas gali susirgti. Kalakutienoje skirtingai nuo kitų paukščių yra ir baltos mėsos ir raudonos, tad žmogus gali ir pasirinkti, ko labiau nori. Kalakuto krūtinkauliai ypatingai tinka ir sultiniams, taip pat ir nugarėlės, kurias verdant išlieka gerosios medžiagos, vitaminai.

Tokį verslą turėti pakankamai sunku. Tikriausiai tenka dirbti nuo pat ryto iki vėlaus vakaro?

Taip, čia kaip dviratį minti, jei mini pedalus, važiuoji kažkur, o jei ne, tai stovi vietoje.

Norint tokį verslą turėti ir išlaikyti yra labai reikalinga atsakomybė, kad pradėtą darbą turi atlikti iki galo. Negali pradėjęs kažko mesti. Ne kiekvienas ryžtasi, tad Lietuvoje nelabai kas ir užsiima tokiais dalykais. Yra buvę pas mus ir studentų iš Danijos, kai jiems pristačiau, ką mes čia veikiame, kad auginame grūdus ir kalakutus, juos skerdžiame ir į rinką tiekiame, tai jie susiėmė už galvos. Sakė, kad čia labai daug darbo ir atsakomybės. Iš tikrųjų, kai pagalvoji, tai čia tikrai nemažas darbas yra.

Šiuo metu kalakutiena Lietuvoje tapo ir populiaria kalėdine dovana?

Galima ir taip sakyti, nes šventiniu laikotarpiu turime daug užsakymų ir iš įmonių. Įmonės užsako kalakutus savo darbuotojams ir teigia, kad geresnės dovanos, nei kalakutas – dar niekas nesugalvojo. Žmogus taip paprastai juk nenusiperka kalakuto Kalėdoms, o tuo labiau, kai šalyje dar ir karantinas. Anksčiau organizacijos, kurios savo darbuotojams rengdavo vakarėlius, dabar vietoje vakarėlio pirks dovanų darbuotojams kalakutus. Tai lyg tradicija, o anksčiau dar būdavo tokia tradicija dovanoti žąsis, bet dabar mažai, kas jas augina, o ir mėsa riebi.

Foto: Organizatorių nuotr.

RECEPTAS – 4 kg kalakutui

Ingredientai

Kalakutas;
2 šaukštai aliejaus;
0,5 stiklinės grietinės;
1 v. š. mairūnų;
Citrinos sultys;
Druska;
Pipirai.

Įdarui

Stiklinė razinų;
Stiklinė anakardžių ar jums patinkančių riešutų; Stiklinė migdolų;
0,5 stiklinės džiovintų abrikosų;
2 v. š. sviesto;
0,5 stiklinės grietinės;
0,5 stiklinės cukraus;
2 v. š. supjaustytų petražolių lapelių. Spanguolių tyrei
500 g. spanguolių;
3 obuoliai;
0,5 stiklinės cukraus.

Pastaba tiems, kas pirko užšaldytą kalakutą.

Kaip atšildyti (atlaidinti) kalakutą?

Norint atšildyti jau sušaldytą kalakutą, rekomenduojame jį maždaug porai parų padėti į šaldytuvą ar kitą patalpą, kur temperatūra yra vos keliais laipsniais aukščiau nulio. Tokiomis sąlygomis atlaidintas kalakutas nepraras skysčių ir išlaikys puikaus skonio savybes.

Paruošimas

Kalakutą nuplauname, apšluostome, įtriname druska ir pipirais, pašlakstome citrinos sultimis ir paliekame pusvalandžiui. Razinas, riešutus ir abrikosus nuplauname. Migdolus suberiame kelioms minutėms į verdantį vandenį, išgriebiame, perliejame šaltu vandeniu, nulupame. Abrikosus supjaustome. Puode išlydome sviestą, suberiame migdolus, razinas, abrikosus ir riešutus, 3 min. maišant pakepiname ant lėtos ugnies. Suberiame cukrų, pakaitiname, kad ištirptų. Suberiame petražolių lapelius, įpilame grietinę, išmaišome. Nukeliame nuo ugnies, ataušiname, sudedame į dubenį.

Kepimas

Kalakutą įdedame į aliejumi pateptą skardą, į vidų sudedame įdarą. Storu siūlu susiuvame, patepame aliejumi, pabarstome mairūnais, įpilame 2 šaukštus vandens, įdedame į įkaitintą orkaitę. Kepame 2 - 2,5 val. 180°C temperatūroje, retkarčiais palaistydami išsiskiriančiu skysčiu. Po valandos skardą išimame, sparnelius ir šlauneles apvyniojame folija, kad neišdžiūtų ir neapdegtų. Prieš kepimo pabaigą kalakutą patepame grietine, kad odelė pasidarytų traški.

Spanguolių tyrė

Spanguoles nuplauname. Obuolius nulupame, perpjauname, pašaliname sėklalizdžius ir smulkiai supjaustome. Į mažą puodą įpilame 2-3 šaukštus vandens, sudedame obuolius, uždengiame, paviriname 10 min., įberiame pusę spanguolių, cukrų, viriname, kol pasidarys skysta masė. Po 5 min. beriame likusias spanguoles, dar paviriname, viską pertriname per sietelį.