Receptų knygą visai šeimai išleidusi maisto tinklaraštininkė dalinasi savo šeimos vakarienių sėkmės receptu

Kai vaikai dalyvauja maisto gaminime, jis įgyja geresnį skonį ir labiau kelia apetitą. Tuo jau spėjo įsitikinti maisto tinklaraštininkė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė, praėjusią savaitę pristačiusi kartu su kolege parašytą receptų visai šeimai knygą. Nors Kristinos sūnus dar per mažas dalyvauti maisto ruošime, knygą jau varčiusių ir išbandžiusių tėvų atsiliepimai vienareikšmiai – jei vaikas bent prisiliečia prie gamybos ar patys pasiruošia maistą, valgo visiškai kitaip. Tuo lengva įsitikinti vaikus įtraukiant į takų (angl. tacos) gamybą – pastarieji labai dažnai tampa Kristinos susibūrimų su draugais ar šeimos savaitgalio vakarienių pasirinkimu.

Įtraukti vaikus į maisto gaminimą verta dėl pažinimo ir didesnio apetito

„Už metų kokių jau, tikiuosi, sūnus ims domėtis maistu ir bent kartais aš jį pasikviesiu kartu pagaminti. Kol kas jis užimtas kitomis veiklomis – nors ir turime tam skirtą bokštelį bei pasistatau sūnų prie virtuvės stalo, kol kas iš to naudos mažai. Tuo tarpu tikrai norisi vaikui parodyti, kaip maistas atsiranda ant stalo, supažindinti, kad suprastų, jog tai neįvyksta mirktelėjus, o yra visas procesas“, – sako tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė. Jos vertinimu, vienas iš vaikų įtraukimo į maisto ruošimą motyvų ir yra pažinimas: „Svarbu, kad vaikas matytų ne tik galutinį patiekalą, bet ir ingredientus, atskirus produktus – mėsą, žuvį, daržoves, stebėtų, kaip jie transformuojasi ir kūrybos keliu tampa gardžiu patiekalu.“

Kristina pateikia ir kitą motyvą, kodėl svarbu vaikus įtraukti į maisto ruošimą: „Kai vaikas pats prisiliečia prie gamybos ar net viską pats pagamina, valgo visiškai kitaip. Iš mūsų naują knygą jau įsigijusių ir receptus išbandžiusių skaitytojų sulaukiau ir padėkos žinučių, kuriose rašo, jog jų vaikas yra visiškas nevalgiukas, labai sunku jį įkalbėti pavalgyti, o dabar iš knygos gamina jau ne pirmą patiekalą ir viską suvalgo. Matyt yra kažkoks psichologinis momentas, kad tai, kas savo rankomis pagaminta, yra ir įdomiau, ir skaniau vaikams.“ Pasak K. Pišniukaitės-Šimkienės, sukurti šį efektą – įtraukti vaikus į maisto gaminimą – nesudėtinga, renkantis lengvai paruošiamus patiekalus, tokius kaip takai.

Ant stalo patiekus įvairius ingredientus – sotūs bus ir vaikai, ir suaugę

Šis Tex Mex virtuvės patiekalas dažnai tampa Kristinos pasirinkimu vakarienei, kai norisi ją paversti maža švente. „Visose šeimose būna vakarų, kai norisi susikurti išskirtinesnę nuotaiką, pavyzdžiui, kartu žiūrint savaitgalio filmą. Pasirinkus gaminti takus, ne tik valgymas, bet ir pats procesas tampa smagia pramoga. Be to, netenka nerimauti, kad kuris nors šeimos narys ko nors nevalgys ir liks alkanas. Vaikai, kiek pastebėjau, visada valgo takus, nes jiems visų pirma patinka tortilijų skonis, o jei dar turi galimybę į ją susidėti priedus, kuriuos mėgsta, tai garantuota, jog neliks nevalgę. Juk visų vaikų skoniai skirtingi – vieni mėgsta daržoves, kiti nemėgsta, vieni mėgsta daug sūrio, kiti labiau – mėsą. Kai pats susikuria iš to, ką mato ant stalo, vaikas tikrai valgo“, – sako beveik 2 metukų Beno mama.

Kristinai šis principas, kai kiekvienas susidėlioja galutinį patiekalą pagal savo skonį, labai pasiteisina ir susibūrimų su draugais metu. „Kai susirenka daugiau valgytojų, takai yra labai patogus pasirinkimas – viskas paruošiama greitai, o stalas atrodo gausiai nukrautas. Nors gali pasirodyti, kad visiems ingredientams suruošti reikia daug laiko, iš tiesų taip nėra: gamyba minimali – tik supjaustyti ir sudėlioti ingredientus“, – atskleidžia Kristina.

Ji dalinasi paprasta formule, kokius ingredientus takams paruošti, kad tiktų ir patiktų visiems: „Visada paruošiu porą skirtingų padažų – vieną aštrų, vieną sūrio ar jogurto padažą. Taip pat patiekiu kelias mėsos alternatyvas – vištieną, maltą jautieną ar plėšytą mėsą, nors takams puikiai tinka ir žuvis, ir jūros gėrybės. Žinoma, visada patiekiu daug sūrio ir visą kalną skirtingų daržovių – jas renkuosi pagal sezoną, nuotaiką ar iš to, ką turiu, pavyzdžiui, konservuotas pupeles, kukurūzus, pomidorus, avokadus“. Maisto tinklaraštininkė jau įsitikino, kad tokių pasirinkimų užtenka, kad ir vegetaras, ir visavalgis galėtų susikurti patį skaniausią taką.

Takus renkasi ir gimtadieniui

Prieš pusmetį į Klaipėdą iš sostinės persikrausčiusi Kristina susitikimams su draugais ir takų gamybai, jei tik leidžia oro sąlygos, renkasi nuosavą kiemą. „Koks trečdalis visų susitikimų su draugais vyksta lauke – čia gaminame takus ir tuo pačiu kepame ant griliaus. Visi žinome, ką reiškia pamaitinti kokius 20 žmonių: jei reikėtų gaminti taip, kad kiekvienas liktų patenkintas ir sotus, t.y. ruošti kiekvieno skonį atitinkančius patiekalus, būtų didelis iššūkis. Pasirinkus takus, kiekvienas pasigamina pats ir nebelieka rūpesčių, kaip įtikti kiekvieno svečio skoniui, netenka sukti galvos, kas nevalgo mėsos, kas svogūnų, kas mėgsta aštriai, ir panašiai. Taip, pavyzdžiui, dažniausiai švenčiame ir mano gimtadienį“, – pasakoja vasarą gimusi Kristina.

Pasirinkus takus, kaip gimtadienio ar kitos progos meniu, draugų ar artimųjų susibūrimas ir pačiai Kristinai tampa švente: „Iš manęs anksčiau visi tikėdavosi, kad susitikimų metu sužibėsiu, bet dabar jau priprato, kad savaitgaliais ar kai susitinkame su šeima, draugais, aš ilsiuosi nuo maisto gamybos, nes man tai yra kasdienis darbas“, – sako K. Pišniukaitė-Šimkienė. Bet kuriuo atveju, Kristinos namuose maistui tenka svarbus vaidmuo: net jei susitinka tik kavos su drauge, prie jo visada bus patiektas pyragas ar kitas desertas. O susibūrus didesnėje kompanijoje – maisto tiklaraštininkė greitai ir lengvai paruošia ingredientus takams ir jau kiekvienas pats susikuria tai, ko nori. Visi įsitraukia į procesą, kas užtikrina gerą atmosferą ir vakaro sėkmę.