Baltų vienybės diena – su ugnimi ir dainomis

Baltų vienybės diena, kuri įprastai minima kartu su rudens lygiadieniu, per Lietuvą ir Latviją nuaidės įvairiais etnografiniais, meniniais bei moksliniais renginiais. Tradiciškai vyks ir ugnies sąšauka, kuomet ant kalnų ir aukštų vietovių suliepsnos laužai, primindami seną mūsų protėvių genčių komunikavimą pavojaus atveju ir dabartinę vienybę.

Muzika ir ugnis

Rugsėjo 22-ąją Lietuvoje ir Latvijoje minima Baltų vienybės diena. Būtent ugnies elementas dominuoja Baltų vienybės ir rudens lygiadienio minėjime. Štai Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, pavasarį įprastai vyksta Lietuvos ir Latvijos menininkų pleneras, o rudenį – viską efektingai pasiglemžia ugnis. Tai yra tradicinis Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos organizuojamas renginys. Lygiadienyje taip pat siekiama sukurti ir subtilią muzikinę atmosferą. O Šventosios centrinėje aikštėje net dvi savaites bus eksponuojama Baltų vienybės dienai skirta paroda „Gyvybės medis. Laiko ženklai“.

Šiandien Vilniuje Baltų vienybės diena sužydės poezija ir piešiniais ant sienų. Bus pristatytas literatūrologės Viktorijos Jonkutės ir grafikos dizainerio Tado Bujanausko projektas „Latvių gatvės poetika“ – jų abiejų sukurtas latviškos tematikos sieninis piešinys ant darželio-mokyklėlės „Vėžliukas“ šoninės sienos (Latvių g. 10-2). Kūrinyje matyti stilizuoti Rygos miesto fragmentai ir žymių, su Lietuva susijusių latvių poetų Rainio bei Knuto Skujenieko atvaizdai.

Ugnies sąšauka – ypatingas vienybės akcentas

Baltų vienybės diena ir rudens lygiadienis turi dar vieną tradicinį minėjimo būdą, kuris dažnai įsipina į daugelį paraleliai vykstančių renginių – ugnies sąšauka. Ši tradicija gyvuoja jau 16 metų ir yra skirta Baltų vienybės dienai bei Saulės mūšio pergalei paminėti.

Tradiciškai rugsėjo 22 d., 20–21 val., visi baltai kviečiami uždegti simbolinę baltų vienybės ugnį – ypač ant piliakalnių ir kitose baltų istorijoje reikšmingose vietose.

Pirmoji ugnies sąšauka įvyko 2005 m. Žemaitijoje – ant Girininkų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių buvo uždegtos ugnys. Šios akcijos iniciatoriai – Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ ir jo vadovas Darius Ramančionis.

Ugnies sąšauka – kai ant kalnų ar aukštų vietovių uždegti laužai yra matomi nuo kito kalno, kuris yra už 30 ar 40 kilometrų. Tai tarsi senovinis telefonas, kuriuo tarp Žemaitijos kalvų ugnies ar dūmų ženklais galima informuoti arčiausiai gyvenančias gentis apie priešo pavojų.

Kitais metais ugnies sąšauka išaugo. Prie kultūrinės-pilietinės akcijos kasmet prisijungia vis daugiau žmonių. 2009 m. vienybės ugnis degė ant 65 Lietuvos ir Latvijos piliakalnių ir kalnų, o 2016 m. – ant 180. Akcija plėtėsi į baltų genčių gyventas žemes Lenkijoje, Baltarusijoje, pasiekė kitas valstybes, kur gyvena lietuvių, latvių bendruomenių nariai ar kiti baltų kultūros puoselėtojai. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.

„Baltų kelio“ centre – pamatyti, išgirsti, užuosti

Šiauliuose, baltų kultūros pažinimo centre „Baltų kelias“ (Vilniaus g. 213, Šiauliai, buvusio „Žiburio“ knygyno patalpos) minėjimo proga visą savaitę organizuojamas ekspozicijos lankymas su gidu.

Lankytojai, norintys šią ypatingą dieną paminėti unikaliame centre, laukiami nuo pat rugsėjo 20 d. iki 26 d. Tam tikromis Centro darbo valandomis gidas iš anksto registruotoms grupėms išsamiai pristatys baltų istoriją, kultūrą.

Lankytojai taip pat galės išmėginti daugelio pamėgtus ir kaskart nustebinančius interaktyvius žaidimus „Nukeliauk į baltų kasdienybę“, „Baltų gyvenimas“, „Baltų profesija“, „Pažink baltiškus daiktus“. Pačių aktyviausių ir smalsiausių lauks įvairios staigmenos.

Šiame Centre ne tik daug vertingos informacijos bei įdomių veiklų, čia galima įsigyti ir puikių baltiškų aksesuarų, žaislų, dovanų.

Tarptautinis akcentas – Latvijoje

Daugelyje Lietuvos ir Latvijos rajonų Baltų vienybės diena bus paminėta etnografinių ansamblių koncertais, laužais ir šiaudinių baltiškų raštų skulptūrų uždegimais. Pavyzdžiui, Šiauliuose, Žaliūkių malūnininko sodyboje, per rudens lygiadienį vyks senoviški žaidimai, Saulės palydėjimas. Šokdins folkloro ansambliai „Vieversėlis“ ir „Gasužis“. Suliepsnos menininkų Redos ir Arūno Uogintų sukurtos instaliacijos.

Vilniuje, Neries krantinėje, rugsėjo 22 d. taip pat tradiciškai bus minimas lygiadienis. Krantinėje šią dieną vėl susipins ugnis ir muzika. Kaip ir kasmet, vyks tradicinės „ožio aukojimo“ apeigos.

Panašių renginių gausa numatoma ir Latvijoje. Mūsų kaimynai jau daugelį metų prisijungia prie Baltų vienybės dienos minėjimo. Tiesa, šiemet pagrindinis tarptautinis minėjimo renginys vyks būtent Latvijoje, Kuldigoje.

Miesto parke vyks oficialus iškilmingas šventės atidarymas, diplomatų sveikinimo kalbos, Lietuvos ir Latvijos ansamblių koncertai. Prieš saulei nusileidžiant užgros legendinė muzikos grupė „Auli“. Šventę vainikuos dainos, muzikos ir ugnies šou su grupe „Vilki“ Ventos krantinėje.

Baltų vienybė – šių laikų aktualija

Istorikai mėgsta pabrėžti, kad mūsų protėviai įvairiais amžiais didele vienybe nepasižymėjo. O ir pats žodis „baltai“ yra XIX amžiaus mokslinis terminas, kurį sukūrė mokslininkas G. Neselmanas, apibūdindamas kalbas, gyvuojančias prie Baltijos jūros.

Tačiau istorikai negali paneigti, kad, esant rimtiems iššūkiams, bent jau dalis baltų genčių vienijosi į tokį kumštį, kuris atremdavo kryžiuočius ar vikingų puldinėjimus. O kur dar „Baltijos kelio“ fenomenas?

„Baltų kelio“ centro įkūrėja ir Šiaulių TIC direktorė Rūta Stankuvienė akcentuoja, kad dabartinės baltų vienybės nereikia tiesiogiai tapatinti su istoriniais faktais. Gyvenimas ir bendrystė vyksta dabar. Jos žodžiais, tai yra naudinga ne tik emociškai ir idėjiškai. Baltiškos savasties suvokimas yra įdomus Lietuvos ir Latvijos svečiams.

Jos teigimu, baltų vienybė, draugystė – šių dienų aktualija, ne senų laikų analizė. Baltiška tapatybė mums reikalinga kaip bendradarbiavimo su artimiausias kaimynais įrankis ir puikus šansas turizmo plėtrai.

Tekstas parengtas įgyvendinant 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos projektą Nr. LLI-447 „Baltų kultūros pažinimo skatinimas ir žinomumo apie tarptautinį kultūros kelią „Baltų kelias“ didinimas“, (ark. „Tyrinėk Baltus“)

Projekto biudžetas 869 689.02 €, iš jų 739 235.65 € ES struktūrinių fondų lėšos.

Šį projektą finansuoja Europos Sąjunga

Šis pranešimas parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio pranešimo turinį atsako Šiaulių turizmo informacijos centras. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.