BASF kompanija organizavo diskusiją „Tvaraus ūkio tinklas, darniai sujungiantis produktyvų žemės ūkį ir aplinkos apsaugą. Biologinės įvairovės skatinimo sprendimai“. Renginys vyko Kupiškio r. ūkininko Zigmanto Aleksandravičiaus ūkyje Juodpėnuose. Diskusijos klausėsi daugiau kaip pusantro šimto žemdirbių ir žemės ūkio specialistų bei Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris savo kalboje akcentavo, jog ūkininkai atsakingi už daugiau nei pusę Lietuvos teritorijos, jų darbo savarbą. Diskusijoje kalbėjo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Grita Skujienė, BASF verslo klientų vadybininkė Roma Laurinkienė, ūkininkas Z. Aleksandravičius, kuris yra pirmasis BASF „Tvarių ūkių tinklo“ (Farm Network) narys Lietuvoje.

Būti vienu žingsniu priekyje

„Miesto žmonės, matydami laukuose dirbančius galingus purkštuvus, susidaro neigiamą įspūdį apie žemės ūkį, kad tai nesaugu, kad teršiama aplinka. Kita vertus, miestiečiai nori skanių ir pigių vietinių produktų. Todėl BASF visoje Europoje organizuoja „Tvarių ūkių tinklą“ (Farm Network), norėdama parodyti, kad galima ūkininkauti saugant aplinką ir bioįvairovę, o kartu užauginti saugius žemės ūkio produktus“, – apie idėjos prasmę sakė R. Laurinkienė.

Foto: Organizatorių nuotr.

BASF „Tvarių ūkių tinklo“ projektas žengia vienu žingsniu priekyje, kad būtų pasiruošta Žaliojo kurso iššūkiams jau turint tam patirties. Visoje Europoje dabar yra daugiau negu 50 ūkių, kurie 55 tūkst. ha plote įgyvendina bioįvairovės skatinimo sprendimus.

Pasak R. Laurinkienės, BASF jau turi 15 metų bioįvairovės tyrimų patirtį iš Jungtinės Karalystės, daugiau nei 10 metų patirties iš Vokietijos, Prancūzijos. Tokių ūkių jau yra Lenkijoje, Čekijoje. BASF taip pat bendradarbiauja su mokslininkais, aplinkosaugos organizacijomis kiekvienoje šalyje. Mokslas įvertina taikomų priemonių naudingumą, taip pat siūlo sprendimus, kaip galima tvariai ūkininkauti ir saugoti aplinką.

Įvairūs sprendimai, padedantys dirbti tvariai

Kaip pristatė R. Laurinkienė, be minėto didžiulio visoje Europoje vykdomo BASF „Tvarių ūkių tinklo“ projekto, įmonė kuria ir kitas priemones bei sprendimus, padedančius tvariai ūkininkauti. Pavyzdžiui, sukurta nauja pažangios formos fungicido veiklioji medžiaga Revysol pasižymi labai stipriu gydomuoju poveikiu. Visų fungicidų su šia veikliąja medžiaga galima naudoti mažesnius vandens kiekius – taip taupomi ištekliai.

BASF taip pat siūlo tokius produktus kaip Vizura, Limus Clear, kurie mažina nitratų išsiplovimą į gruntinius vandenis, tuo pačiu sumažina azoto trąšų naudojimą bei aplinkos užteršimą.

Kuriami ir skaitmeniniai įrankiai, padedantys tvariai ūkininkauti. Pavyzdžiui, ūkio valdymo programa „Xarvio Field Manager“ padeda optimizuoti augalų apsaugos produktų naudojimą.

„Daugeliui bus naujiena – BASF turi ne vien tik rapsų selekcinių sprendimų,. Mes jau sukūrėme hibridinius kviečius, kurie bus atsparesni nepalankioms oro sąlygoms ir atsparūs ligoms. O tai irgi mažins augalų apsaugos produktų poreikį“, – sakė R. Laurinkienė.

Foto: Organizatorių nuotr.

Be to, BASF skatina saugiai naudoti augalų apsaugos produktus. Tam prieš kelerius metus buvo sukurta „Easy Connect“ arba uždara augalų apsaugos produktų užpildymo į purškimo įrangą sistema. Ją sėkmingai naudoja Z. Aleksandravičiaus ūkis, išbandoma ir kituose ūkiuose.

„Šią sistemą palaiko ir kiti didžiausi augalų apsaugos produktų gamintojai. Manau, kad artimiausioje ateityje visi ūkininkai galės užpildyti savo purkštuvus saugiai, neatidarinėdami produktų bakelių. Dar viena priemonė, skatinanti saugumą, BASF ir kitų gamintojų saugus tuščių pakuočių surinkimas. Mes raginame ūkius rinktis saugias augalų apsaugos produktų pakuotes“, – apie įvairius sprendimus tvariam ūkininkavimui pasakojo R. Laurinkienė.

Lengviau išsaugoti negu sunaikinus atkurti

Ūkininkas Z. Aleksandravičius diskusijos metu patikino, kad ne tik jis, bet ir kiti sąmoningi žemdirbiai rūpinasi savo aplinka, nori gyventi saugiai, užsitikrinti ateitį. Renginio dalyviams jis pristatė savo laukuose įrengtus bandymus su žydinčių augalų juostomis, skirtomis bioįvairovei skatinti. Kaip diskusijos metu sakė ūkininkas, tai, kas įkurta ūkyje, nėra kažkoks stebuklas. „Tą daryti gali kiekvienas savo ūkiuose. Mes darėme tai be prievartos“, – patikino Z. Aleksandravičius. Žydinčius augalus galima sėti plotuose arti vandens telkinių, melioracijos griovių, netaisyklingos formos, siaurėjančiuose ar atsikišusiuose žemės lopinėliuose, kuriuos sunku ir nepatogu įdirbti. Z. Aleksandravičius žydintiems augalams parinko vietą laukų pakraščiuose palei elektros stulpų eiles – ten visada buvo problematiška kokybiškai įdirbti žemę.

Foto: Organizatorių nuotr.

Grupė mokslininkų iš VU kupiškėno ūkyje reguliariai atlieka paukščių, vabzdžių ir vorų apskaitą. Duomenys lyginami su kitų šalių tyrimais.

„Paukščiai atspindi visos populiacijos būklę. Jeigu jie nyksta, tai nyksta ir kitos grupės, pavyzdžiui, vabzdžiai. Vorai, kaip plėšrūnų grupė, parodo, ar bioįvairovė yra sveika“, – tyrimų esmę paaiškino mokslininkė G. Skujienė.

Jos pastebėjimu, palyginti su Vokietija, kur intensyvus žemės ūkis vyrauja jau ne vieną dešimtmetį, Lietuvoje bioįvairovė yra didesnė. „Tai yra ir žinutė, kad mes turime, ką saugoti. Jeigu sunaikinsime, tai prireiks nepalyginamai daugiau pastangų ir lėšų bioįvairovei atkurti. O kartais tai jau būna neįmanoma“, – sakė G. Skujienė.

Pavyzdžiui, naminės bitės aplanko tik 13 proc. visų žydinčių augalų. O visus kitus aplanko ir apdulkina laukiniai bitinių šeimos vabzdžiai.

Daugeliui ūkininkų kyla klausimas, ar įmanoma suderinti modernią žemdirbystę su biologinės įvairovės skatinimu? Pasak mokslininkės, galima. Tą rodo ir BASF inicijuoti tyrimai kitose šalyse. O mokslininkai pakviesti detaliai išanalizuoti, kas keičiasi, įsitikinti, ar tikrai taip yra.

„Ne visais atvejais už bioįvairovės sumažėjimą visą atsakomybę turi prisiimti augalų apsaugos produktų gamintojai“, – pastebėjo mokslininkė, su kolegomis analizuodama tyrimų duomenis. Pavyzdžiui, vienas avis laikantis ūkininkas seniau savo pievose kasmet girdėdavo griežlių balsus. Tačiau reikalavimas nuolat šienauti pievas lėmė tai, kad šie paukščiai prarado natūralias buveines.

Foto: Organizatorių nuotr.

Nuo ko pradėti konkrečiam ūkiui, norinčiam prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo? Dr. G. Skujienė duoda praktinį patarimą: pirmiausiai – idėja, o tada atidžiau įvertinti savo ūkio aplinką, rasti natūralios gamtos plotelius ir juos išsaugoti. Gali būti ir dirbtinai kuriami kraštovaizdžio elementai, kuriose būtų didžiulė įvairovė. Pavyzdžiui, tam gali tarnauti netgi akmenų krūvos, specialūs stovai plėšriesiems paukščiams nutūpti, įvairios vietos vabzdžių lizdavietėms. Taip pat įsėtos specialios žydinčių augalų juostos.

Šiemet BASF ūkininkams išdalijo nemažai žydinčių augalų sėklų mišinių, kad jie galėtų pasėti tokias žydinčių augalų juostas. Jų įrengta ne tik Z. Aleksandravičiaus ūkyje. Iš viso BASF iniciatyva šalyje pasėta apie 50 ha tokių žydinčių augalų. Sėklų mišiniai buvo dviejų rūšių – skirti įprastiniams dirvožemiais ir šlapioms vietoms.

BASF verslo klientų vadybininkas Aleksandr Voitkevič paaiškino, jog juostoms užsėti, mišinys buvo sudarytas iš skirtingų vienmečių ir daugiamečių žydinčių augalų rūšių. „Tai tvarios ganyklos vabzdžiams apdulkintojams ir kartu anglies dvideginio emisijos mažinimas, nes vieną kartą pasėjus, daug metų žemė toliau nejudinama. Pirmais metais žydi vienmečiai augalai, o vėlesniais metais pradeda vyrauti daugiamečiai augalai. Mišiniai parinkti taip, kad žydėjimas tęstųsi kuo ilgiau, vienus žiedus keičiant kitiems“, – dėstė A. Voitkevič.

Foto: Organizatorių nuotr.

Pavieniai medžiai laukuose itin reikalingi

Dar viena BASF iniciatyva prisidedant prie biologinės įvairovės – tai pavienių medžių išsaugojimas laukuose. Kaip sakė BASF pardavimų vadovas Lietuvai Saulius Nainys, mes esame atsakingi ne tik už sveiką, skanų maistą, bet ir už gamtos išteklių išsaugojimą: švarų vandenį, gyvą dirvožemį. O tokie medžiai yra prieglobstis paukščiams, vabzdžiams, smulkiesiems žvėreliams. Visi jie padeda mažinti kenkėjų skaičių laukuose, apdulkinti kultūrinius augalus.

Siekiant išsaugoti pavienius medžius, pirmiausiai reikia nedirbti žemės aplink jų lają. Patariama nepjauti po laja žolės. Dar geriau pasėti ten žydinčių augalų mišinį – rekomenduoja BASF specialistai.

O turintys tokių medžių ir tinkamai jais besirūpinantys ūkininkai kviečiami juos nufotografuoti, atsiųsti BASF el. paštu agronomas@basf.lt ir tapti Pavienių medžių išsaugojimo projekto nariais bei gauti tai patvirtinantį sertifikatą. Renginio metu pirmieji sertifikatai įteikti ūkininkei Rūtai Grigaliūnienei iš Kalvarijos sav., taip pat renginio šeimininkui Z. Aleksandravičiui.