Iki šių priimtų pataisų Lietuva buvo kone vienintelė Europos Sąjungos narė reikalaujanti privalomo pakuočių ženklinimo. Pataisomis sprendžiamas nemažai teisinių klausimų kėlęs ir greičiausiai netiksliai interpretavus ES reikalavimus dėl pakuočių žymėjimo atsiradęs reglamentavimas.

Reikalavimai kėlė nemažai problemų

Privalomas pakuočių ženklinimas, siekiant lengviau identifikuoti medžiagas, iš kurių jos pagamintos, atrodo geras sprendimas, tačiau taikomas ne visoje Europos Sąjungoje, importuotojams kėlė nemažai rūpesčių. Lietuva gavo ne vieną skundą iš importuotojų, kuriais atkreipiamas dėmesys į tai, kad toks Lietuvos pakuočių ženklinimo reglamentavimas neatitinka ES direktyvos, o taikomos privalomo žymėjimo nuostatos yra perteklinės, dėl skirtingų reikalavimų atsiranda nemažai problemų, formuojasi nevienodos rinkos sąlygos bendrijoje.

Šalies sveikatos apsaugos sistema taip pat buvo susidūrusi su problemomis, kilusiomis dėl privalomo pakuočių ženklinimo. Problemos kilo Sveikatos apsaugos ministerijai užsakant importuojamus vaistus. Europos Sąjungos vaistų gamintojai kėlė susirūpinimą, kad dėl perteklinio pakuočių ženklinimo patiria papildomus kaštus įrangai, o tai gali sutrikdyti vaistų tiekimą Lietuvai.

Dėl privalomo pakuočių žymėjimo į Aplinkos ministeriją kreipėsi ir Prancūzijos vynų eksportuotojų asociacija. Prancūzijos ambasados atstovė informavo apie gautą asociacijos kreipimąsi, kuriuo abejojama, ar galiojančios įstatymo nuostatos atitinka Europos Sąjungos teisės aktams.

Dėl galiojusio reglamentavimo, įtvirtinto šalies įstatymuose, gamintojams, o ypač importuotojams, didėjo gamybos kaštai, o kartu išaugo ir galutinė produkto kaina, kurią, žinoma, turėjo susimokėti šalies vartotojai. Gali būti, kad būtent dėl šių priežasčių kai kurių importuojamų prekių kaina mūsų šalyje buvo didesnė nei kaimyninėse ES šalyse.

Sprendimą palaikė daug politikų

Neišvengiamai, padidėję kaštai, iškreipiama konkurencija bei padidėjusi administracinė našta paskatino gamintojų ir importuotojų organizacijas pateikti pastabas, kurių pagrindu ir paruoštos minėtos įstatymo pataisos, kuriomis privalomas žymėjimas pakeistas savanorišku.

Pavasario Seimo sesijoje po ilgai trukusių diskusijų priimtas galutinis sprendimas pritarti Aplinkos ministerijos paruoštoms Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kuriomis gamintojams ir importuotojams suteikiama savanoriška teisė pasirinkti galimybę ženklinti pakuotes ir taip visuomenei bei atliekų tvarkytojams lengviau identifikuoti, iš kokių medžiagų pagaminta pakuotė ir kaip ji turėtų būti tvarkoma. Įstatymo pakeitimais taip pat pasiekta, kad mūsų teisės aktai atitiktų ES teisės aktų reikalavimams bei užtikrintas vienodas visų gamintojų ir importuotojų konkurencingumas šioje srityje. Už įstatymo pataisas balsavo 95 Seimo nariai.

Neabejojama, jog savanoriškas žymėjimas atsiras visų atsakingų gamintojų ir importuotojų darbotvarkėje, o rūšiuoti skatins kiti, pavasarinės Seimo sesijos metu priimti Žiedinės ekonomikos paketo teisės aktai.

Kuriama piktogramų sistema skatins rūšiuoti

VŠĮ „Mes darom“ kartu su Aplinkos ministerija ir Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje įgyvendina atliekų ženklinimo piktogramomis projektą, kuriuo siekiama sukurti vieningą, savanorišką sistemą, kuri ne tik palengvins atliekų rūšiavimą, bet ir skatins gyventojus tai daryti. Rūšiuoti bus paprasčiau, nes naujoji sistema apims ne tik pakuotes, tačiau ir konteinerius. Kad suprastume, kur dėti vieną ar kitą pakuotę, pakaks tik palyginti piktogramas, esančias ant pakuotės ir konteinerio.

Nauja sistema ruošiama pagal piktogramų sistemą, kurią jau šiandien naudoja didžioji dauguma Danijos savivaldybių, taikyti ją netrukus pradės Suomija, Norvegija, Švedija ir Islandija. Sistema yra savanoriška, tačiau plačiai naudojama ir akivaizdu, padedanti bei skatinanti rūšiuoti. Šiaurės šalių naudojamos sistemos pavyzdžiu ir patirtimi bus konstruojama sistema, kuria planuoja naudotis ne tik Lietuva, tačiau ir kaimyninė Latvija bei Estija. Nauja piktogramų sistema ne tik bus vieninga visame regione, skatins, lengvins rūšiavimą, tačiau ir mažins kaštus, lyginant su ankstesne, Seime pakeista privalomo ženklinimo sistema.

Siekiama, kad nauja piktogramų sistema taptų aiškiu kelrodžiu gyventojams, kuriems vis dar trūksta informacijos apie atskirų atliekų rūšiavimą bei skatintų rūšiuoti tuos, kurie iki šiol to nedaro. Nors rūšiuojančių atliekas kiekvienais metais vis daugėja, tačiau turimų apklausų duomenimis to vis dar nedaro beveik pusė šalies gyventojų.

„Danijos nacionalinė atliekų piktogramų sistema buvo sukurta 2016 m. Nors sistema yra savanoriška, tiek šalies savivaldybės, tiek gamintojai aktyviai įsijungia, ženklindami ne tik atliekų tvarkymo vietas (konteinerius, atliekų surinkimo aikšteles), bet ir pakuotes. Juos sieja bendras tikslas – siekis, kad gaminiai ar pakuotės, virtę atliekomis, būtų tinkamai išrūšiuoti. Kuriant bendrą ženklų sistemą, yra daugybė interesų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Nuolat konsultuojamės su Šiaurės šalimis ir atliekų tvarkytojais visoje Lietuvoje. Poreikis turėti aiškią ir vieningą sistemą yra akivaizdus ir išryškėja beveik visose diskusijose su ekspertais. Tai tik viena pusė, žvelgiant iš vartotojo perspektyvos, tai taip pat turi nemažą poveikį – ne tik ugdomas teisingo rūšiavimo įprotis, bet atsiranda ir daugiau pasitikėjimo atliekų tvarkytojais, kad rūšiuojant atliekos iš tikrųjų pakartotinai naudojamos ar perdirbamos.“ - sako VŠĮ „Mes Darom“ vadovė Toma Buivydaitė.

Šiuo metu VŠĮ „Mes darom“ atstovai bendradarbiaudami su regioniniais atliekų centrais, atliekų tvarkytojais ir savivaldybėmis ieško sprendimų dėl žymėjimo, piktogramų spalvų, atlieka viešą gyventojų apklausą, po ko ir turėtų paaiškėti, koks bus galutinis rūšiavimą skatinsiančių ir palengvinsiančių piktogramų dizainas.

Kuriamos piktogramų sistemos naudą įžvelgia valstybės tarnautoja Dovilė: „Šeimoje atliekas aktyviai rūšiuojame jau keletą metų, tačiau iki šiol susiduriam su galvosūkiais, į kokį konteinerį dėti tam tikras atliekas. Jei šios piktogramos atsiras tiek ant konteinerių, tiek ant pakuočių, tikrai tai bus didelis palengvinimas rūšiuojantiems.“

„Jei rūšiuoti žmonėms būtų aiškiau ir paprasčiau, šiukšlių pakelėse tikrai būtų mažiau. Danijos pakelėse nepamatysi nei vienos išmestos šiukšlės. Jei sistema veikia pas juos, turėtų veikti ir pas mus.“ – įsitikinęs tolimųjų reisų vairuotojas Anatolijus.

Bendradarbiaujant su regioniniais atliekų centrais, atliekų tvarkytojais ir savivaldybėmis, ieškoma sprendimų dėl žymėjimo, piktogramų spalvų. Gyventojų nuomonei apie ženklinimo-piktogramų sistemą išsiaiškinti skirta viešoji konsultacija vyks apklausos forma iki rugpjūčio 6 dienos. Norintieji dalyvauti apklausoje turi užpildyti anketą.

Po viešosios konsultacijos-apklausos paaiškės, koks bus galutinis rūšiavimą skatinsiančių ir palengvinsiančių piktogramų dizainas.

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia.