Apie tvarumą vis dažniau kalba jaunoji karta – būtent jos pasiūlytos idėjos daro esminius pokyčius, padėsiančius apsaugoti planetą. Siekiant paskatinti jaunimą dar aktyviau kalbėti ir skleisti tvarumo idėjas, JAV kapitalo įmonė „Shift4 Payments Lithuania“ kviečia 8-12 klasių moksleivius dalyvauti tvarių sprendimų vaizdo siužetų konkurse „Shift4 Future“, kurio pagrindinis prizas – kelionė į JAV.

Konkurso komisijos narės dalinasi savo tvarumo patirtimi bei pataria moksleiviams, į ką reikėtų atkreipti dėmesį atliekant tyrimą.

Dideli pokyčiai prasideda nuo mažų pastebėjimų

Mokslo žurnalistė ir konkurso „Shift4 Future“ komisijos narė Goda Raibytė prisipažįsta, kad įpročius pakeisti tvaresniais nėra lengva, tačiau sąmoningai apmąsčius savo veiksmus ir pasirinkimus pasidaro lengviau.

„Dar daug dalykų aš nežinau, bet noriu sužinoti, tad sąmoningai ugdau naujus įpročius – galvoju, kokią kosmetiką naudoju, kokius rūbus nešioju. Jau daugiau nei pusantrų metų esu atsisakiusi greitosios mados gaminių. Nors daugelis prekių ženklų ir turi tvarias drabužių linijas, tačiau visa industrija yra paremta netvariais sprendimais. Taip pat pastaruoju metu atsisakiau mėsos, stengiuosi kuo daugiau gaminti ir rinktis lokaliai užaugintus produktus. Jeigu galiu, visuomet einu pėsčiomis arba važiuoju dviračiu, o ne automobiliu ir, žinoma, rūšiuoju. Tokiais mažais žingsniais aš bandau prisidėti prie tvarumo. Aišku, tai nėra lengva, bet kai pripranti, pasidaro lengviau“, – savo patirtimi dalinasi G. Raibytė.

 Goda Raibytė:nuotr. A. Ufartas:DELFI

Tvarumo įpročiai ugdomi nuo mažens

G. Raibytės teigimu, vaikams, kurie nuo pat mažens ugdo tvarumo įpročius, užaugus daug lengviau pasirinkti aplinkai draugiškus sprendimus – jie tampa įpročių pamatu.

„Formuojant įpročius dar mokyklos suole, vėliau pasidaro žymiai lengviau sąmoningai apmąstyti savo sprendimus – rūšiavimas atrodo savaime suprantamas dalykas, greitosios mados parduotuvėje nesirenki pirmos pasitaikiusios palaidinės už dešimt eurų, nes sąmoningai pagalvoji, kaip ji buvo gaminama ir kas ją gamino. Tokie dalykai tampa natūraliai suprantami ir mane džiugina, jog į juos kreipiamas vis didesnis dėmesys,“ – sakė G. Raibytė.

Būtent jaunimą ir jų ambicingas idėjas G. Raibytė įvardija kaip motyvą, lemiantį visuomenės sąmoningumą ir pokyčius tvarumo link.

„Esu įsitikinusi, jog niekas neprasideda politiniu lygmeniu ir visos iniciatyvos ateina iš žmonių, ypatingai iš jaunimo. Daugelis dalykų priklauso nuo mūsų pačių. Nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu priimami politiniai sprendimai užtrunka, todėl mes kiekvienas turim kažką daryti nuo savęs, kad išsaugotume tą vienintelę savo planetą, kad paliktume kuo kvėpuoti, kur gyventi ir ką valgyti savo vaikams ir anūkams“, – pasakoja G. Raibytė.

Prisimindama savo patirtį mokykloje G. Raibytė pasakoja, kad nuo to laiko daug kas pasikeitė. Nors tvarumo idėjos jos šeimai visuomet buvo artimos, technologinis visuomenės progresas lėmė daugybę pokyčių.

„Tuo metu šeimoje nevartojome termino „tvarumas“ ir viską įvardindavome bendresniu terminu „ekologija“. Taigi ta ekologija mums buvo savaime suprantamas dalykas, patys auginome savo daržoves, vaisius, naudojome natūralias trąšas, nemažai apie tai kalbėdavome ir mokykloje. Iniciatyvų visuomet buvo, tik jos buvo minimalios.

Dabar visko daugiau, bet, iš kitos pusės, tapo ir sunkiau atsirinkti informaciją. Vyrauja priešingų įpročių formavimas, didelis spaudimas. Vartojimo kultūra diktuoja sąlygas, siūlo įsigyti prekę su nuolaida, pirkti avokadus, nes tai ypatingai sveika, nepaisant to, kaip jie iki mūsų atkeliauja. Šie dalykai daro didelę įtaką vartotojams, atsiranda daugiau spaudimo“, – mintimis dalinasi G. Raibytė.

Apie patirtį mokykloje prisimena ir „Ką darai, daryk gerai“ įkūrėja ir verslininkė Rasa Jusionytė, kuri šiais metais taip pat vertins konkurso „Shift4 Future“ dalyvių darbus. Ji kviečia moksleivius aktyviai dalyvauti įvairiose veiklose – tai suteiks daug puikių savybių tolimesniuose gyvenimo etapuose.

„Mokydamasi mokykloje dalyvavau visur: buvau gimnazijos parlamento narė, redagavau laikraštį, važinėjau į Mokomąjį Europos Parlamentą, net Seimo tribūnoje esu kalbėjusi. Kai šiandien sutinku daug pasiekusius žmones, dažnai atpažįstame vieni kitus iš paauglystės neformalaus švietimo veiklų ar organizacijos, kuriai tuo metu priklausėme. Galiu tik patvirtinti, jog gyvenimiškos patirties galima pradėti semtis jau mokykloje. Jaunas žmogus savo idėjomis gali atnešti didelius pokyčius, be to, dalyvaudamas konkursuose ir įvairiose iniciatyvose įgyji daug puikių savybių – komunikabilumo, kūrybiškumo, tampa lengviau reikšti savo nuomonę“, – pasakoja R. Jusionytė.

 Rasa Jusionytė: Cveti Zabiela nuotr

Patarimas: apsidairyti aplink

Komisijos narės konkurso dalyvius skatina apsidairyti aplink – kartais genialiausi sprendimai ar atsakymai yra patys paprasčiausi, todėl reikia tiesiog pažiūrėti į savo ar aplinkinių įpročius bei pagalvoti, ką galima būtų pakeisti, ką naujo pasiūlyti, patyrinėti.

„Kartais dideli pokyčiai ir idėjos ateina iš labai paprastų pastebėjimų. Pagalvokime, mes darome taip, bet juk galėtume daryti šiek tiek kitaip ir tai nekainuotų mums daug papildomų resursų, bet pakeistų kažką iš esmės. Taigi siūlau kritiškai vertinti savo kasdienybę ir pagalvoti, kaip mes visi galime ją šiek tiek pakeisti saugodami aplinką“, – pataria G. Raibytė.

Daugiau apie projektą bei konkurso taisykles galima rasti projekto internetiniame puslapyje www.shift4future.com bei projekto socialinių tinklų paskyrose „Facebook“ ir „Instagram“.

Užsakymo nr.: PT_87582411