Priklausomybė plastikui
„Pastaruoju metu daugėja nerimą keliančių mokslininkų prognozių apie netolimos ateities pokyčius. Didžiausiomis rizikomis įvardinamos aplinkosauginės grėsmės, tokios kaip ekstremalūs oro reiškiniai. Taip pat, kaip plastiko taršos pasekmė, formuojasi nauji geologiniai dariniai – plastiglomeratai, kai uolienų sudėtyje randama plastiko. Jo randama jau ir natūralios gamtos vietovėse, nutolusiuose tūkstančiais kilometrų nuo žmogaus gyvenamųjų vietų. Tikimasi, kad žalesni gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti nutolinti ar sušvelninti tas pasekmes”, - sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė, mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ pagrindinė tyrėja Aistė Balžekienė.
Pasak jos, norint pereiti prie tvaresnių įpročių, žmonėms svarbu suprasti priežasties ir pasekmės ryšius, pavyzdžiui kokia konkreti veikla kokią daro įtaką ir kam. Tai žmones veikia labiau nei abstraktūs gąsdinimai.
„Japonų aplinkosaugininkas David Suzuki yra palyginęs plastiko naudojimą (pakuotėms, produktų gamybai) su tam tikra priklausomybės rūšimi, kurios yra sunku atsisakyti. Pradėti nuo plastikinio maišelio atsisakymo prekybos centre jau yra pradžia didelės priklausomybės atsisakymo link. Apskritai, kalbant apie naujus žalesnius įpročius, čia galioja „patogumo“ taisyklė. Lengviausia pradėti imtis gamtos tausojimo veiksmų yra tada, kai mums patogu ir nebrangu, lengvai prieinama arba net integruota į buities produktus. Pavyzdžiui, šiukšlių dėžės iš karto su rūšiavimo skyriais, kuprinė su prisegtu daugkartiniu maišeliu pirkiniams, po ranka visada esanti daugkartinė vandens gertuvė, patogi nešiotis su savimi ir pan. Didelį potencialą turi ir dalijimosi ekonomikos sprendimai, skatinantys ne tik dalintis, pavyzdžiui, automobiliais, bet ir mažesniais namų buities prietaisais“, – sako doc. A. Balžekienė.
Mažinti atliekų kiekį yra paprasta
Pasak mokslininkės, dizaino sprendimai gali padėti mažinti atliekas ir po savęs paliekamą pėdsaką aplinkoje. Tuo tarpu IKEA interjero dizaino skyriaus vadovė Birutė Beniušė dalijasi paprastais ir daugeliui prieinamais pavyzdžiais, kaip tai daryti namuose.
Rinkitės daiktus, pagamintus iš atsinaujinančių, perdirbtų arba perdirbamų medžiagų. Renkantis naujus baldus ar aksesuarus namams, interjero specialistė ragina ieškoti variantų, kurie yra pagaminti iš perdirbtų, lengvai atsinaujinančių medžiagų arba yra lengvai perdirbami. „Šiandien paprasta rasti daugeliui prieinamų žalesnių sprendimų. Pavyzdžiui, galima rinktis kilimą arba užuolaidas, pagamintus iš perdirbtų plastikinių buteliukų, baldus – iš perdirbtos medienos, stiklainius iš perdirbto stiklo ar daiktus pagamintus iš lengvai atsinaujinančių medžiagų – bambukinį šviestuvą, džiuto kilimą“, - sako B. Beniušė.
Rūšiuokite atliekas patogiai. Viena iš priežasčių, kodėl kai kurie žmonės nerūšiuoja atliekų ar nesiima kitokių tvaresnių įpročių namuose – vietos trūkumas arba tam nepritaikytas baldų išdėstymas, parodė IKEA tyrimas. Tačiau interjero dizainerė sako, kad čia tereikia pasitelkti kūrybiškumą – nebūtina visų rūšiavimui skirtų šiukšliadėžių sutalpinti virtuvėje.
„Atliekoms rūšiuoti skirtos talpos gali rasti vietą neįprastose namų erdvėse. Pavyzdžiui, didesnės šiukšliadėžės plastikui ir popieriui gali stovėti koridoriuje, mažesnės organinėms atliekoms – virtuvės spintelėse. Taip pat ir balkonas arba terasa gali pasitarnauti kaip atliekų rūšiavimo stotelė. Daug vietos šiukšliadėžės neužims jas laikant vieną ant kitos. Arba tam galima pasitelkti stilingus, pavyzdžiui, pintus krepšius“, - vardija IKEA interjero dizainerė.
Nepamirškite maisto atliekų. Žingsnis į priekį rūšiuojant atliekas yra organinių atliekų kompostavimas. Ne visada tam privalu turėti sodą – gana paprasta pasigaminti trąšų kambariniams augalams tiesiog savo virtuvėje ar balkone kaupiant maisto atliekas.
Prieš išmesdami, pagalvokite apie alternatyvų daikto panaudojimą. „Atliekų mažinimas yra ne tik apie jų rūšiavimą ar mažesnį vartojimą. Tai taip pat yra ir apie tai, kaip mums nebereikalingas daiktas galėtų praversti kitiems arba kaip jis galėtų praversti mums patiems galbūt kitoms reikmėms ar kitose situacijose. Pirmiausia, rinkitės ilgai tarnausiančius arba lengvai atnaujinamus daiktus: kėdė iš natūralios medienos lengvai gali būti perdažoma; vaikų kėdė vėliau gali būti perleista kitai šeimai; o sudaužytas molinis vazonas galbūt pasitarnaus kaip keramzitas sodinant namines gėles?“, - sako B. Beniušė.
*IKEA inicijuotas tyrimas buvo atliktas tyrimų agentūros „Norstat“ 2021 m. gegužę. Jame dalvavo 500 šalies gyventojų.
Užsakymo nr.: PT_87568529