Miškų apsauga tik stiprės

Dar viena ypač svarbi priežastis, lėmusi pertvarkymus, – siekis užtikrinti skaidrumą, t. y. atskirti į skirtingas institucijas, veiklos sąlygų nustatymą (veiklos leidimų išdavimą, projektų tvirtinimą ir pan.) nuo tos pačios veiklos kontrolės.

„Iki šiol Valstybinė miškų tarnyba viską darė pati: pati konsultavo, pati išduodavo leidimus, pati reguliavo ūkinę veiklą ir pati visa tai kontroliavo. Kai pati institucija nustato sąlygas ir paskui pati kontroliuoja ir ūkio subjektą, ir save, nėra gerosios praktikos pavyzdys, nes atsiranda prielaidų korupcijai ir neskaidrumui“, – pabrėžia N. Kupstaitis.

Kita vertus, priduria Miškų politikos grupės vadovas, iš esmės miškų kontrolės schema lieka ta pati. AAD sukuriamas atskiras padalinys – Miškų kontrolės departamentas, kuris rūpinsis tik miškų kontrole: „Radikalios pertvarkos šiuo aspektu nėra – miškų kontrolę ir toliau vykdys atskiri pareigūnai, tik jie dabar dirbs ne Valstybinėje miškų tarnyboje, o AAD.“

Pasak N. Kupstaičio, toks mechanizmas, kai yra atskiras padalinys su atskirais pareigūnais, pasirinktas todėl, kad miškų kontrolė – specifinė sritis.

„Daugiausia miškų yra ne tokiose urbanizuotose vietose, ten, kur nėra didelių gamyklų ar panašių aplinkosauginiu požiūriu svarbių kontroliuotinų objektų. Rytų Aukštaitija, Dzūkija – miškingesnės teritorijos, kur miškų kontrolė kaip tik reikalingesnė. Be to, kadangi miškų kontrolės pareigūnams nebereikės užsiimti leidimų rašymu, projektų derinimu ir pan., jie daugiau dėmesio skirs tikrajai kontrolei. Taigi, ši pertvarka reiškia, kad pareigūnai daugiau dirbs miške, o ne kabinetuose ir bus mobilesni“, – pastebi Miškų politikos grupės vadovas.

Miškų politikos grupės vadovas N. Kupstaitis atkreipia dėmesį į visuomenei labai svarbų aspektą – miškų apsaugą ši pertvarka tik sustiprins, o tą darbą dirbančių žmonių nesumažės.

Kaip dirbs urėdija

Miškų politikos grupės vadovo N. Kupstaičio teigimu, Valstybinių miškų urėdijoje valstybinių miškų apsaugos pareigūnų (girininkų ir miškų apsaugos specialistų) nuo liepos 1 d. bus daugiau negu 300, jie kaip ir anksčiau pirmiausia rūpinsis savo prižiūrimų miškų apsauga. Tarkim, nustatę kažkokių pažeidimų, dėl kurių gali patys pradėti administracinių nusižengimų procedūrą, ir toliau dirbs be AAD įsikišimo.

Nerijus Kupstaitis
Foto: Organizatorių nuotr.

Taigi urėdijoje dirbantys valstybinių miškų apsaugos pareigūnai prižiūrės savus miškus, o aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų kompetencija bus platesnė – ir privačios, ir valstybinės, ir kitos miškų teritorijos. „Žinoma, jei bus skundžiami paties valstybinių miškų apsaugos pareigūno veiksmai, pagal įstatymą turės įsikišti AAD“, – priduria N. Kupstaitis.

Toks modelis, kai funkcijos viena kitą papildo, pasirinktas tam, kad būtų galima maksimaliai panaudoti urėdijoje dirbančių žmonių potencialą: „Kiekvienam girininkui yra priskirtas apie 3 000 ha konkretus plotas (galima sakyti, kad sąlygiškai vienam asmeniui jis nedidelis). O AAD Miškų kontrolės departamento 40 pareigūnų teks apie 2 mln. ha miško (galima apskaičiuoti – vienam vidutiniškai – apie 50 000 ha). Taigi urėdijose dirbančių pareigūnų korpusas ir toliau vykdys valstybinių miškų apsaugą, ir kartu reikšmingai prisidės prie visų Lietuvos miškų geresnės apsaugos.“

Reikia žinoti ir tai, kad urėdija atlieka dvejopą funkciją: saugo, prižiūri miškus ir turi teisę nubausti pažeidėjus, bet kartu yra ir tų miškų valdytojas. „Paprastas pavyzdys – gavus pranešimą apie šiukšles valstybiniame miške, urėdija ir pasirūpins jų sutvarkymu, nes tai miško valdytojo pareiga, net jei lygiagrečiai imsis veiksmų dėl šiukšlintojų nustatymo ir atsakomybės jiems pritaikymo“, – aiškina N. Kupstaitis.

Svarbi žinia miškų savininkams

Miškų priežiūros, apsaugos ir kontrolės srityje dirbančių specialistų ir miškų savininkų santykis tikrai keisis – tai ir yra vienas šios pertvarkos tikslų, pabrėžia Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas N. Kupstaitis.

„Miškų savininkai buvo įpratę, kad visus dokumentus, pvz., leidimą kirsti mišką, miškotvarkos projektą, reikėdavo derinti su vienu Valstybinės miškų tarnybos darbuotoju, kuris paskui pats ir kontroliuodavo įgyvendinimą. Dabar tokiais atvejais teks dirbti mažiausiai su dviem skirtingais asmenimis. Tarkim, dėl leidimo kirsti mišką teks kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, o ar miškas tinkamai iškirstas ir ar po trejų metų jis atkurtas (pastaroji labai svarbi miškų savininkų pareiga) patikrinti jau atvyks AAD pareigūnai“, – aiškina N. Kupstaitis.

Taigi, svarbiausia žinia, pabrėžia Miškų politikos grupės vadovas, – miškų savininkai turės reikalą ne su vienos, o su dviejų skirtingų institucijų specialistais. „Tiems, kurie viską daro tvarkingai ir sąžiningai, ši pertvarka įtakos neturės. O tiems, kurie linkę „tartis“, kad jų netikrintų, piktnaudžiauti bus sunkiau“, – pastebi Aplinkos ministerijos atstovas.