Rizikinga avantiūra virto sėkmingu verslu

„Navis Pro“ vadovas Vytautas Šyvys prisipažįsta patirties laivų gamyboje neturėjęs, tad į tuometinę avantiūrą – idėją kartu su partneriais įkurti įmonę – leidosi ne iš karto.

„Didelę gyvenimo dalį praleidau Škotijoje, dirbau viešbučio vadovu. Tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad 2019 m. su tėčiu nusprendėme parduoti verslą ir grįžti į Lietuvą. Apie metus laiko galvojau, kur toliau norėčiau save realizuoti, ieškojau galimybių. Visai netikėtai tėčio verslo partneris Norvegijoje pasiūlė investuoti į laivų gamybos verslą. Jis ir supažindino mus su p. Kęstučiu Gailiumi, kuris virš 20 metų Lietuvoje gamino atviro tipo laivelius iš stiklo pluošto. Ilgainiui taip susiklostė, kad p. Kęstutis tapo mūsų naujo laivų verslo partneriu. Tiek aš, tiek mano tėtis Raimundas pagal išsilavinimą esame ekonomistai, todėl laivų gamybos srityje patirties neturėjome. Vis dėlto pasiūlymas atrodė patrauklus ir turintis potencialo, tad po truputį pradėjome savo pažintį su technologiniais procesais, medžiagomis, ir, žinoma, pačiu produktu“, – pasakoja V. Šyvys.

Foto: Organizatorių nuotr.

Po daugiau nei pusmečio analizuojant rinką, bendraujant su potencialiais partneriais ir medžiagų tiekėjais gimė „Skandi Navis“ prekinis ženklas. Nors pavadinimas skamba skandinaviškai, pašnekovas patikina – įmonė tikrai lietuviška.

„Pats produktas, kurį mes pirkome – gamybinės laivų formos – buvo sukurtas Norvegijoje, tad dėl ryšio su Skandinavija, kurioje jaučiamas didžiausias tokių laivų poreikis ir gamybos potencialas, pasirinkome būtent šį prekinio ženklo pavadinimą“, – pasakoja „Navis Pro“ vadovas.

Pradėję laivus gaminti Ariogalos miestelyje, „Navis Pro“ šiais metais persikėlė į naujas gamybines patalpas Petkeliškių kaime, Prienų rajone. Čia tobulinami jau esami dizainai bei kuriami visiškai nauji konceptai.

Nuo profesionalių iki laisvalaikio laivų

Kaip pasakoja „Navis Pro“ vadovas, laivų gamybos procese naudojamas sertifikuotas įvairaus tipo stiklo pluoštas, kurio dėka laivo atsparumas apkrovoms ir lankstumas išauga 20 proc., o tai pačiam produktui suteikia ilgaamžiškumo. Šiuo metu įvairiose gamybos stadijoje įmonė turi 6 laivus, iš kurių „800 Fisher“ modelis yra pilnai pabaigtas ir turi CE-sertifikatą, B dizaino kategorijai, kuris suteikia teisę jį naudoti atviroje jūroje.

„Mūsų fokusas – profesionalūs žvejybiniai bei pramoginiai laivai. Naujasis „800 Fisher“ modelis –profesionalios žvejybos laivas, skirtas verslui. Šis laivas, kurio bazinės komplektacijos kaina prasideda nuo 140 tūkst. eurų, 8 metrų komercinių laivų kategorijoje jau daugybę metų yra laikomas lyderiu ir puikiai žinomas Norvegijoje dirbantiems žvejams“, – sako V. Šyvys.

Foto: Organizatorių nuotr.

Kitas, vis dar gamybos procese esantis modelis „27 Pro“, priskiriamas pramoginių laivų kategorijai. Toks laivas gali būti pritaikomas tiek mėgėjiškai žūklei, tiek pasiplaukiojimui ar kitokioms pramogoms. Šio modelio laivas gali būti naudojamas ir komerciniais tikslais – žmonių ar krovinių pervežimui.

„Viskas priklauso nuo pirkėjo poreikio. Laivas yra tvirtas ir komfortiškas, todėl jame laiką galima leisti net sudėtingiausiomis oro sąlygomis. Jei „800 Fisher“ labiausiai yra orientuotas eksportui, tai Lietuvos rinkai kur kas labiau tinka „27 Pro“, kurio kaina prasideda nuo 120 tūkst. eurų“, – sako V. Šyvys.

Naują dizainą „Navis Pro“ kuria ir dar vienam gerai žinomam pramoginių laivų modeliui „820 Combi“, taip pat dirba prie koncepcinio „820 Sport“ modelio.

„820 Combi“ – tai universalus ir jūrai, ir atostogoms bei poilsiui pritaikytas laivas, pasižymintis tiek žvejybinio, tiek laisvalaikio laivo atributais, todėl puikiai tiks mėgėjiškai žūklei ir pramogoms. Tuo tarpu „820 Sport“ modelis turi 2 dugnus – vienas skirtas varikliui su laivagalio pavara, kitas – veleno pavara“, – pasakoja pašnekovas.

Pasiteiravus, kuo pramoginiai laivai skiriasi nuo komercinių, „Navis Pro“ vadovas paaiškina: esminis tokių laivų skiriamasis bruožas yra komplektacija. Pramoginiuose laivuose dominuoja medinis interjeras, daugiau dizaino detalių ir sprendimų. Tuo tarpu žvejybiniai laivai yra pritaikyti įvairioms oro sąlygoms, juose mažesnis dėmesys skiriamas interjerui, labiau orientuojamasi į kokybišką, specializuotą įrangą žvejybai: valdymo sistemas, žuvies atskyrimo bakus ir kt.

Foto: Organizatorių nuotr.

Ateities projektai – laivas gigantas ir 0 emisijų

„Navis Pro“ specializuojasi ne tik rinkoje esamų modelių tobulinime, bet ir naujų laivų gamyboje, todėl įmonės planuose numatoma įvairių projektų. Vienas jų – 15 metrų ilgio, 8 metrų aukščio ir 6 metrų pločio profesionalus žvejybinis laivas.

„Šis projektas yra išskirtinis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, transportuoti tokio tipo laivus keliu yra labai didelis iššūkis, nes pagal jų gabaritus, tai daryti arba per brangu, arba per daug sudėtinga ir nestabilu. Dėl tinkamos vietos gamyklos šalia Nemuno statybai, vedame derybas su Jurbarko savivaldybe. Atsiradus gamyklai, laivas turėtų prieigą prie vandens, o tai sudarytų sąlygas ne tik jį plukdyti vandeniu, bet ir testuoti bei sertifikuoti, – pasakoja V. Šyvys. – Tokių gabaritų laivai iš stiklo pluošto praktiškai nėra gaminami, tad tai – dar vienas šio projekto išskirtinumas. Rinkoje laivų gamyboje dominuoja aliuminis, tačiau šis metalas yra žymiai sunkesnis, naudoja daugiau energetinių sąnaudų ir reikalauja kur kas daugiau priežiūros. Aliuminis sūriame vandenyje rūdija, o stiklo pluoštui sūrus vanduo praktiškai neturi neigiamos įtakos. Tad toks laivas profesionaliems žvejams neabejotinai atvers naujas galimybes.“

Foto: Organizatorių nuotr.

Norėdami prisidėti prie aplinkosaugos ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų problemą, „Navis Pro“, bendradarbiaudami su patikimais partneriais, siekia sukurti 0 emisijų laivą. Lietuvoje sukurtas ir sertifikuotas pirmasis elektrinis laivas „VM 900 Fisher Electric“ – konceptinis, nuolatos tobulinamas modelis. Jo greitis – vos 6 mazgai arba 11 km/h. Tai reiškia, kad laivas negali konkuruoti su vidaus degimo variklius turinčiais laivais. Greitis profesionaliuose žvejybos laivuose yra labai svarbus, todėl turime du pasirinkimus: pritaikyti šią technologiją mūsų turimiems modeliams arba kurti naują, tik elektra varomą laivą, kuris savo galimybėmis prilygtų vidaus degimo variklius turintiems laivams.

Svarstome ir apie energiją iš saulės baterijų bei vėjo generatorių varomą vandens taksi. Tai turistams skirtas laivas, kuris pasižymi nedideliu greičiu, tačiau idealiai tinka kursuoti miestų kanalais ir tokiu būdu gali prisidėti prie miestų užterštumo problemos mažinimo“, – pasakoja V. Šyvys.

Kaip teigia pašnekovas, įgyvendinti tokias idėjas skatina ne tik vadinamoji elektrifikacijos mada transporto srityje, bet ir Europos Sąjungos aplinkosaugos politika.

„Pavyzdžiui, dėl egzistuojančių ribojimų laivai, kurių varikliai neatitinka aplinkosaugos reikalavimų, gali būti neįleidžiami į uostus. Tokia ES vykdoma aplinkosaugos politika teigiama prasme spaudžia tiek profesionalius žvejus, tiek pramoginių laivų turėtojus ieškoti sprendimų, skatina laivų gamintojus ieškoti ir pritaikyti kuo daugiau aplinkai draugiškesnių sprendimų“ – pasakoja „Navis Pro“ vadovas.