Vėdinimo įrenginio širdis – šilumogrąžis. Jame vyksta svarbiausias procesas – rekuperacija, kai šalinamo oro šiluma (arba šaltis) perduodama į patalpas tiekiamam orui. Plačiausiai paplitę du šilumogrąžių tipai – plokštelinis ir rotacinis. Daugiau informacijos apie jų savybes rasite šiame straipsnyje.

Ventiliatoriai priverčia orą cirkuliuoti sistemoje ir yra pagrindinis elektros energijos vartotojas. Gamintojai siūlo dviejų tipų ventiliatorius – AC ir EC. AC – senesnės kartos ventiliatoriai, turintys kelis greičius, pasižymintys nedidele kaina ir mažu efektyvumu, ypač kai įrenginys veikia ne visu galingumu. Pažangūs gamintojai siūlo įrenginius su efektyvesniais EC tipo ventiliatoriais, kurių sukimosi greitis yra laipsniškai reguliuojamas nuo 20 iki 100 % ir šiame diapazone jie efektyviai naudoja elektros energiją.

Vėdinimo įrenginys ne tik vėdina, bet ir išvalo teršalus iš į patalpas tiekiamo oro. Renkantis įrenginį, būtina išsiaiškinti įrenginio filtrų klases, pagal kurias galima identifikuoti sugaudomų dalelių dydį ir procentą. Gyvenantiems didžiuosiuose miestuose reikalingi aukštesnės klasės ePM1 filtrai, o atokiau nuo miesto esančiose vietovėse rekomenduojama orą valyti bent ePM10 klasės filtrais. Kai kurie gamintojai vietoje filtro įdeda vieno sluoksnio filtruojančios medžiagos gabalėlį ir vadina tai oro filtru. Deja, toks sprendimas visiškai neapsaugos jūsų nuo į patalpas patenkančių nešvarumų, žiedadulkių.

Valdymo automatika užtikrina tinkamą įrenginio veikimą. Šioje srityje pastaraisiais metais atsiranda daugiausia patobulinimų. Gera automatika suteikia galimybę taupyti elektros energiją neaukojant komforto, pavyzdžiui, vėdinimo įrenginio veikimas gali būti reguliuojamas pagal CO2 jutiklio signalą. Taip suderinta sistema veiks tik tada, kai oro tarša patalpoje viršys nurodytą ribą, o oro kokybei pagerėjus vėdinimo intensyvumas bus automatiškai sumažinamas. Automatika gali suteikti galimybę valdyti įrenginį mobiliuoju telefonu, matyti energijos sąnaudas, oro drėgmę, temperatūrą ir kitus parametrus, prijungti vėdinimo sistemą prie protingo namo sistemos, todėl rinkdamiesi vėdinimo įrenginį savo svajonių namams nebijokite klausti pardavėjo, kokios jo siūlomo gaminio valdymo galimybės.

Foto: Organizatorių nuotr.

Visus minėtuosius įrenginio komponentus jungia korpusas. Jis slopina ventiliatorių ir kitų mechanizmų skleidžiamą triukšmą ir į įrenginį patenkantį šalto oro srautą atskiria nuo patalpų. Jei korpusas bus nesandarus ar blogai izoliuotas, žiemą ant jo sienelių gali formuotis kondensatas, o kartais net varvėti ant patalpose esančių paviršių. Šalto klimato šalims skirti vėdinimo įrenginiai yra praktiško dizaino, tačiau dažnai dizainą lemia ir pati įrenginio korpuso konstrukcija. Vėdinimo įrenginiai dažniausiai sumontuoti techninėse ar mažai reprezentatyviose patalpose, todėl kur kas svarbesnės yra korpuso savybės, o ne jo grožis.

Vėdinimo įrenginių korpusas gali būti gaminamas iš plastiko, putinto polipropileno (angl. EPP expanded polypropilene) arba metalinės skardos, apšiltintos poliuretanu, akmens, stiklo ar kitokia vata, siekiant užtikrinti termoizoliacines savybes.

Įrenginius plastikiniais korpusais dažniausiai gamina Pietų Europos, Azijos gamintojai arba plačia eksporto geografija pasižymintys didesni vėdinimo įrangos gamintojai. Tokie įrenginiai atrodo gražiai ir yra pigūs, tačiau jie skirti šilto klimato šalims, nes plastikinio korpuso termoizoliacinės savybės bei sandarumas yra labai prasti. Lietuvos klimato sąlygomis plastikiniai korpusai nėra pats geriausias pasirinkimas.

Putinto polipropileno (EPP) korpusai pasižymi labai geromis šiluminėmis savybėmis, tačiau bendras tokio įrenginio sandarumas labai priklauso nuo paties korpuso geometrijos, nes minėtoji medžiaga pasižymi gana didelėmis matmenų tolerancijomis. Verta paminėti, kad renkantis tokį korpusą turintį įrenginį geriausia, kad jis būtų iš išorės apskardintas, nes putintas polipropilenas gana prastai slopina triukšmą, o papildomas skardos sluoksnis labai pagerina akustines savybes.

Foto: Organizatorių nuotr.

Įrenginius iš metalo skardos, apšiltintus vata ar poliuretanu, dažniausiai gamina Šiaurės šalių rinkoms. Nors tokia technologija reikalauja nemažai rankinio darbo, tačiau toks tinkamai suprojektuotas ir kruopščiai surinktas gaminys pasižymi geriausiomis termoizoliacinėmis ir akustinėmis savybėmis. Tai patvirtina ir UAB „Komfovent“, kuri gamina namams skirtus DOMEKT vėdinimo įrenginių korpusus tiek iš EPP, tiek iš metalo skardos, atliekami bandymai įvairiose laboratorijose.

Renkantis vėdinimo įrenginį, svarbu pasidomėti ne tik jo komponentais, kurie lemia energijos taupymą ir tylų veikimą, bet ir gamintojo suteikiama garantija, technine priežiūra bei remontu. Nors vėdinimo įrenginys yra svarbiausias rekuperacinės vėdinimo sistemos elementas, jo veikimui įtakos turi ir tinkamas pačios sistemos suprojektavimas ir sumontavimas. Apie vėdinimo sistemos komponentus daugiau sužinoti galite šiame vaizdo įraše: