Planus diktuoja nauji iššūkiai

Šiandien statybos sektorius susiduria su rimtais, iki šiol nepatirtais iššūkiais. Vienas iš jų – klimato kaita ir būtinybė mažinti pastatų keliamą grėsmę aplinkai, apie ką kalbame jau gana seniai; pagerėjimas juntamas, bet daugiau kaip 40% viso pasaulio išmetamo anglies dioksido kiekio vis dar yra tiesiogiai susiję su pastatais.

Pastatų energinis efektyvumas ilgą laiką buvo dažniausiai linksniuojamas klausimas statybų sektoriuje. Tačiau net ir šiuo metu daugiau kaip 30% energijos, naudojamos pastatų eksploatavo tikslams, yra prarandama.

Nauja statybos sektoriaus koncepcija pagrįsta tuo, kad centre – nebe pastatas kaip statybos produktas, o žmogus. Nepalyginamai daugiau dėmesio skiriama aplinkai draugiškų pastatų statybai ir įvairiems su sveikata bei sveiku gyvenimo būdu susijusiems aspektams.

Žalioji energetika ir renovacijos

Ateities pastatai turi būti Europos perėjimo prie žaliosios gyvensenos pagrindas, todėl norint paskatinti investicijas, reikalingi nauji rodikliai. Europos lygmeniu reikia imtis griežtesnių veiksmų, siekiant pasiekti ambicingus tvarumo tikslus visoje zonoje.

Statybos sektoriuje turi būti padaryta daug, norint įvykdyti ES klimato kaitos (COP21) įsipareigojimą. Kodėl būtent statybose? Todėl, kad šis sektorius yra vienas didžiausių energijos vartotojų Europoje, suvartojantis apie 40% ES energijos (ir 36% išmetamo CO2). Apie 25% esamų pastatų galima būtų laikyti „tinkamais ateičiai“, tačiau net 75% pastatų dar reikia atnaujinti.

Vidutinis energijos suvartojimo pagerinimo rodiklis po renovacijos ES yra tik 0,2 % tiek gyvenamųjų, tiek negyvenamų pastatų atveju. Išlaikant esamą renovavimo lygį ir tempą, prireiktų maždaug keturių šimtmečių norint pasiekti COP21 numatytą trajektoriją. Todėl procesus būtina pagerinti. Viena iš naujausių Europos Komisijos pasiūlytų iniciatyvų yra „Renovacijos banga“, kuria per ateinančius 10 metų bus siekiama padvigubinti Europos daugiabučių pastatų renovavimo tempą ir pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą iki 2050 m.

Skaitmenizacija yra raktinis žodis kalbant apie CO2 išmetimo mažinimą eksploatuojant pastatus. Pastatų valdymo sistemos, panaudojančios daiktų internetą (IoT) ir dirbtinį intelektą (AI), radikaliai pakeis supratimą apie pastato energijos suvartojimo valdymą.

Įmonės mokosi mąstyti skaitmeniškai

Pastarųjų 12 mėnesių planetos problemų mastas ir įvairių tarptautinių institucijų pastangos pasiekti permainas ilgam laikui pakeitė įmonių vadovų mąstymą. Nesvarbu, ar kalbame apie koronaviruso kreivės kilimo „pristabdymą“, ar apie anglies dvideginio išmetimo sumažinimą – ateitis labiau nei bet kada mūsų rankose.

Daugelis įmonių, kuriose skaitmeninė transformacija iki tol buvo užstrigusi, pastebėjo, kad per kelis mėnesius sugebėjo pasiekti užsibrėžtus tikslus, kuriems kitu atveju gal būtų reikėję dar penkerių metų. Pradžioje atrodė, kad tai tik priemonės, padedančios dirbti nuotoliniu būdu. Dabar tie, kurie siekia išgyventi ir toliau dirbti, didina investicijas į skaitmenizavimo priemones, laikydami jas esmine verslo optimizavimo plano dalimi.

Per pirmąją pandemijos bangą greitai paaiškėjo, kiek įmonės priklauso nuo jų fizinės infrastruktūros. Mes, „Schneider Electric“, gavome daugybę užklausų iš klientų, kurie panoro sužinoti, kaip jie galėtų stebėti ir valdyti pastatus bei susijusias operacijas, nustatyti svarbias funkcijas, kad jos būtų atliktos tam tikru laiku bei užtikrinti pastatų funkcionavimą nuotoliniu būdu, nepriklausomai nuo inžinerinių tinklų fizinio veikimo.

Įgūdžiai išliks ir po pandemijos

Išmaniai dirbančių įmonių įgyti įgūdžiai liks svarbūs ir pasibaigus pandemijai. Kartu pasireiškus didesniam susidomėjimui efektyvumui ir tvarumui, vis daugiau įmonių planuoja pasiekti nulinį teršalų išmetimo į aplinką lygį, pasitelkdami skaitmenizaciją. Žinant, kad 80 % anglies dioksido kiekio į aplinką patenka dėl energijos vartojimo, o 60 % jos naudojimo būdų yra neveiksmingi, reikia pakeisti būdus, kuriais energiją gauname, valdome ir naudojame. Taip galime ne tik sumažinti taršą, bet ir pagerinti įmonės veiklą.

Pirmas žingsnis yra išsiaiškinti kaip ir kur yra panaudojama, prarandama ir išeikvojama energija. Gera žinia ta, kad tam skirtos technologijos jau egzistuoja, mes tik turime jas įvaldyti ir sumaniai naudoti. Kad galėtumėte sumažinti pastatų energijos suvartojimą, pradėkite kad ir nuo paprastų veiksmų: įrenkite jutiklius (skaitiklius) ir pasirinkite energijos kontrolės programą. Integravimas į vieną sistemą leidžia priimti duomenimis pagrįstus sprendimus, siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir teisingai paskirstyti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą. Skaitmeninės technologijos padidina efektyvumą per visą pastato gyvavimo ciklą (jo projektavimo, statymo ir eksploatavimo metu). Norint skatinti konkurencingumą ir novatoriškumą, svarbu, kad pastatų vertės grandinėje būtų kuo daugiau išmaniųjų komponentų. Tai suteikia daugiau skaidrumo visiems suinteresuotiems asmenims.

Skaitmenizavimas įgauna neįtikėtiną pagreitį – remiantis Tarptautinės energetikos agentūros 2020 m. birželio mėn. ataskaita, pasaulinis interneto srautas nuo vasario iki balandžio padidėjo 40%. Todėl įmonėms, norinčioms išlikti konkurencingomis, reikia nebijoti kreiptis patarimų į ekspertus ir profesionalus.