Nuostabaus grožio kampelis
Kaip pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius Gedas Kukanauskas, vertingiausios šio parko teritorijos turi tam tikrų gamtinių draustinių statusą, o viena jų – Šiliniškių kraštovaizdžio draustinis.
„Pavadinimas sufleruoja, kad šiame draustinyje pagrindinis saugomas objektas yra kraštovaizdis. Šio draustinio teritorija apima siaurą stačiašlaičių kalvų keterų grandinę tarp dviejų ežerų vėrinių, įsispraudusį Šiliniškių gūbrį. Nors visą Lietuvos reljefą vienaip ar kitaip formavo ledynai, šis geomorfologinis objektas yra unikalus tiek savo masteliu, tiek vaizdingumu“, – pasakoja G. Kukanauskas.
Kiekvienam, bent šiek tiek susipažinusiam su Aukštaitijos nacionaliniu parku, turėtų būti girdėtas ir Ladakalnio pavadinimas.
„Ši kalva, nuo kurios atsiveria itin vaizdinga ežerų ir miškų panorama, taip pat yra Šiliniškių gūbrio dalis. Dar prieš įsteigiant Aukštaitijos nacionalinį parką, ši teritorija buvo paskelbta saugomu Ginučių kraštovaizdžio draustiniu, kuris kartu su Ažvinčių botaniniu-zoologiniu draustiniu tapo steigiamo nacionalinio parko šerdimi“, – aiškina G. Kukanauskas.
Pašnekovas pasakoja, kad Ladakalnio apžvalgos aikštelė ir Ginučių piliakalnis nuo seno buvo intensyviai lankomi, todėl nuo 2004 m. šią teritoriją buvo pradėta naujinti. Pirmiausia, ant telekomunikacijų bokšto buvo įrengta Šiliniškių apžvalgos aikštelė, kuri suteikė dar vieną galimybę apžvelgti saugomą kraštovaizdį. Siekiant sumažinti neigiamą nuolat augančio lankytojų srauto poveikį, 2012 m. buvo baigtas įgyvendinti Ladakalnio ir Ginučių, Papiliakalnės piliakalnio kompleksų sutvarkymo projektas, kurio metu šių kompleksų teritorijoje ir prieigose buvo sutvarkytos arba naujai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, atnaujinti bei įrengti nauji takai ir laiptai. To paties projekto metu buvo atlikti kraštovaizdžio kirtimai, atvėrę už augančių medžių viršūnių besislepiančius ežerus.
Tačiau net ir tuomet lankytojai galėjo susipažinti tik su atskirais Šiliniškių kraštovaizdžio draustinio objektais, nebuvo įrengti pažintiniai takai norintiems pamiklinti kojas ir geriau pažinti viso draustinio teritoriją. Siekiant pritaikyti draustinį lankytojų patogumui, šiais metais įgyvendintas didelę reikšmę turintis projektas – įrengtas net 16 kilometrų takas.
„Šią vasarą lankytojai jau kviečiami pasivaikščioti Šiliniškių gūbrio taku, sujungiančiu du išskirtinius objektus: Ladakalnį ir Bitininkystės muziejų. Keliaudami šiuo taku lankytojai ne tik aplankys Ladakalnį, Ginučių piliakalnį ir Bitininkystė muziejų, bet ir savo kojomis pajus Šiliniškių gūbrio šlaitų statumą. Visas tako ilgis yra apie 16 km, tačiau galima rinktis ir trumpesnes, 6 arba 10 kilometrų žiedines atkarpas. Lankytojai gali patys pasirinkti, kur jiems patogiau pradėti kelionę: prie Ladakalnio, Ginučių piliakalnio, Šiliniškių apžvalgos bokšto, ar Bitininkystės muziejaus“, – apie naujas galimybes tusitams pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius.
Kad Aukštaitijos parkas ir jo pažiba Šiliniškių kraštovaizdžio draustinis yra išties turistų pamėgtas Lietuvos kampelis rodo ir fiksuojamas lankytojų skaičius.
„Vykdant parko lankytojų monitoringą nustatyta, kad per 2020 m. Aukštaitijos nacionaliniame parke apsilankė apie 80 000 lankytojų, bet ši apskaita nėra itin detali, todėl tikėtina, jog šis skaičius gali būti 1,5-2 kartų didesnis. Mūsų parkas turi įvairaus ilgumo ir sudėtingumo trasų pėstiesiems, dviratininkams ir vandens turistams, todėl ši teritorija – puiki vieta norintiems aktyviai leisti laiką. Žingeidesni turistai gali aplankyti gamtos ir kultūros paveldo objektus, ekspozicijas, užsisakyti įvairias edukacines programas bei ekskursijas. Norintiems stebėti ir pažinti gamtą Aukštaitijos nacionalinis parkas taip pat turi ką pasiūlyti“, – sako G. Kukanauskas.
Parko vadovo pasiteiravus, ką Lietuvos keliautojams ir užsienio turistams reiškia tai, kad saugomose teritorijose atsiranda vis daugiau lankytinų vietų ir objektų bei kokia iš to nauda visuomenei, patiems parkams ir valstybei, G. Kukanauskas tikina: saugomos teritorijos turi tiek edukacinę, tiek ekologinę, tiek ir ekonominę reikšmę.
„Saugomos teritorijos labai retai sukuria naujus lankytinus objektus. Bet to ir nereikia. Lankytinų objektų jose apstu. Didesnė bėda yra ta, kad nemaža dalis objektų tiesiog nepritaikyti lankymui. Pagrindinis uždavinys – sudaryti lankytojams galimybes pažinti saugomų teritorijų vertybes. Tai, kad daugėja lankymui pritaikytų objektų, didina visos saugomos teritorijos potencialą – joje gali lankytis didesnis skaičius žmonių be didesnės grėsmės aplinkai, nes jie tolygiau pasiskirsto po visą teritoriją. Gimtojo krašto gamtos pažinimas itin svarbus tiek aplinkosauginiam švietimui, tiek patriotiškumo ugdymui, o padidėjęs lankytojų skaičius prisideda prie viso regiono ekonominio vystymosi“, – teigia pašnekovas.
Saugomų teritorijų vertybės
Kaip pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie AM direktorius Albertas Stanislovaitis, be Šiliniškių kraštovaizdžio draustinio atnaujinimo ir pritaikymo lankytojų poreikiams, per pastaruosius metus šalies nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose buvo įgyvendintas ne vienas reikšmingas projektas, atvėręs dar daugiau galimybių turistams ir gamtos mylėtojams.
„Per praėjusius ir šiuos metus turime nemažai atnaujintų objektų ir vietų, į kurias labai kviečiame atvykti. Pavyzdžiui, Kauno marių regioniniame parke, Dzūkijos nacionaliniame parke, Aukštadvaryje įrengtos lauko informacinės sistemos – kelrodžiai ir apžvalgos vietos, skirtos pėstiesiems ir dviratininkams susipažinti su kraštovaizdžiu bei maloniai ir smagiai praleisti laiką gamtoje. Žuvintos biosferos rezervate – nutiestas mokomasis pažintinis takas, kurį studentai ar moksleiviai gali naudoti praktikai, susipažinimui su gamta“, – aiškina A. Stanislovaitis.
Nors daugeliui žmonių atrodo, kad saugomose teritorijose pamatyti ar sužinoti kažką naujo šiais laikais jau nebeįmanoma, pasak VSTT direktorius, tokia nuomonė yra klaidinga.
„Dažnai sakoma, kad Kuršių Nerija visiems puikiai pažįstama, tačiau realiai turistams yra žinomas tik kelias tarp Smiltynės ir Nidos, jūra, pamarys ir kopos. Atnaujindami tokias saugomas teritorijas kaip Kuršių Nerija, siekiame unikalų kraštovaizdį parodyti kitu kampu, atskleisti jį ir lankytojus pakviesti į vietas, kurių jie dar nėra atradę“, – teigia A. Stanislovaitis.
Keliautojų smalsumą turėtų sužadinti ne tik naujai įgyvendinti projektai, bet ir šiuo metu vykstančios iniciatyvos. Neseniai Kurtuvėnų regioniniame parke lankytojus pasitiko atnaujinta Girininkų kalno teritorija, o taip pat ne už ilgo pradės veikti ir Jautmalkės gamtos mokykla – istoriškai ir etnografiškai unikalus statinys, kuriame tiek vaikai, tiek suaugusieji galės apsistoti, rengti stovyklas, mokytis iš gamtos, dalyvauti įvairiose edukacinėse veiklose ir pan. Nemuno kilpų regioniniame parke Birštone jau vyksta Vytauto kalno teritorijos atnaujino darbai, o Rusnės saloje jau vykdomos Nemuno deltos apžvalgos bokšto statybos. Tad artimiausiu metu naujų ir įdomių vietų saugomose teritorijose bus dar daugiau.
Kaip tikina VSTT direktorius, pagrindinis visų šių įgyvendinamų projektų tikslas – pristatyti saugomų teritorijų vertybes.
„Mes, lietuviai, daug kalbame apie mūsų kraštą, jo unikalią gamtą, tačiau iš tiesų labai mažai ją pažįstame. Todėl VSTT ir visų saugomų teritorijų veikla yra paremta noru realiai ir gyvai supažindinti žmones su gamta, nepadarant jai žalos, t.y. suteikiant galimybę pamatyti sengirę, medžius, kopas, piliakalnius tam pritaikytose vietose, kad tiesioginė gamtai daroma žala būtų kuo minimalesnė. Pastebime, kad pandemijos laikotarpiu žmonės kur kas dažniau atsigręžia į jėgų suteikiančią ir emocinę būseną gerinančią gamtą. Tad siekiame kurti naujus objektus bei vietas, kuriose žmonės galėtų pasikrauti teigiamų emocijų“, – sako A. Stanislovaitis.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užsakymo nr.: PT_87396671