Robotinė chirurgija tapo proveržiu medicinoje
Robotinės chirurgijos idėja gimė 1980 metais, kuomet NASA kartu su Stanfordo universiteto mokslininkais ėmė kurti sistemas, kurių dėka būtų galima atlikti operacijas per atstumą. Idėjos įgyvendinimui prireikė kone dviejų dešimtmečių – pirmoji tokio pobūdžio operacija buvo atlikta 1997 metais.
Šiandien pažangia robotine technika naudojasi ir Lietuvos chirurgai. Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) tapo pirmąja gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje pradėta vystyti robotinė chirurgija. Nuo 2018 metų, kuomet buvo įdiegta pirmoji chirurginėms operacijoms skirta robotinė sistema, mūsų šalies chirurgai jau atliko 500 robotinių operacijų.
Pasiruošimas robotinei chirurgijai prasidėjo gerokai anksčiau, nei buvo atlikta pirmoji operacija. Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgai analizavo įvairias robotines sistemas, svarstė finansines galimybes. Priėmus sprendimą įsigyti robotą, toliau vyko klinikinis paruošiamasis darbas: žinių robotinės chirurgijos srityje buvo semtasi JAV, Danijos bei Italijos klinikose. Šiandien naudojant robotinę įrangą pasiektus darbo rezultatus ligoninės medikai jau patys pristato prestižiniuose Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose publikuojamuose straipsniuose, sukaupta patirtimi dalijasi skaitydami pranešimus nacionalinėse bei tarptautinėse konferencijose.
Kaip pasakoja Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos departamento vadovas Narimantas Evaldas Samalavičius, robotinės chirurgijos atsiradimas Klaipėdoje tapo proveržiu ne tik Lietuvos medicinoje, bet ir visose Baltijos šalyse – kaimyninėse valstybėse tokių robotų kol kas nėra.
Robotinės chirurgijos galimybes ketinama plėsti
Per dieną ligoninėje galima atlikti dvi robotines chirurgines operacijas, tačiau Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis tikina, kad gerėjant pandeminei situacijai, robotinės chirurgijos operacijų bus galima atlikti dar daugiau. Ligoninei įsigijus antrąjį robotą, būtų sudarytos galimybės aukštos kvalifikacijos chirurgams iš kitų Lietuvos ligoninių bei kitų valstybių atvykti mokytis robotinės chirurgijos bei savo pacientams atlikti operacijas pasitelkiant robotinę techniką.
Profesoriaus teigimu, Klaipėdos universitetinė ligoninė galėtų tapti ir Rytų Europos mokymų centru. Dėl Rytų Europos mokymų centro vardo varžomasi su Lenkijos ir kitų pažangių valstybių ligoninėmis.
Šiuo metu robotinė chirurgija Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vystoma trimis kryptimis: pilvo chirurgijoje, urologijoje ir ginekologijoje. Pasitelkiant modernią robotinę techniką, ginekologijos srityje yra dažniausiai atliekamos gimdos ir priedų šalinimo operacijos dėl įvairių priežasčių, tarp jų dėl gimdos navikų, urologijoje robotinė technika dažniausiai naudojama operuojant prostatos vėžį, o pilvo chirurgijoje – atliekant operaciją dėl storosios žarnos navikų.
„Robotinės chirurgijos programą siekiame plėtoti taip, kad kiekviena iš šių chirurgijos sričių – pilvo chirurgija, urologija ir ginekologija – būtų vystoma vienodai. Stengiamės suteikti tas pačias galimybes, tą patį operacinį laiką ir dėl tokio lygiavertiškumo visose trijose specialybėse operacijų skaičiai yra panašūs“, – sako KUL Chirurgijos departamento vadovas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius.
Ginekologija, urologija ir pilvo chirurgija – pagrindinės ir esminės chirurgijos kryptys, tačiau ateityje robotinės chirurgijos galimybes ketinama plėsti: planuojama atlikti daugiau operacijų dėl skrandžio ir kasos patologijų, modernias technologijas pasitelkti inkstų chirurgijai.
Nauda ir pacientams, ir chirurgams
Robotinės chirurgijos privalumų yra itin daug, vienas svarbiausių – tai ypatingas atliekamų procedūrų tikslumas, leidžiantis apsaugoti aplinkinių audinių struktūras ir išvengti nepageidaujamų reiškinių, kaip pavyzdžiui, urologijos procedūrų metu pasiekiami ženkliai geresni rezultatai išsaugant pacientų lytinę funkciją, išvengiant šlapimo nelaikymo komplikacijų.
Robotinė chirurgija leidžia pasiekti kur kas geresnių rezultatų onkologijoje apskritai, nes kokybiškesnė onkologinė opercija mažina ligos atkryčio ar progresavimo tikimybę. Po operacijos pacientai greičiau pasveiksta, mažiau komlikacijų, mažiau laiko praleidžia ligoninėje, greičiau grįžta į kasdienį gyvenimą ir darbą.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas, prof. habil. dr. Vinsas Janušonis pastebi, kad dauguma pacientų jau žino, kas yra robotika, taigi sprendimą dėl robotinės chirurgijos būdu atliekamos operacijos priima pilnai informuoti apie tokio pobūdžio operacijos pranašumus.
Pacientams naudinga robotinė technika tuo pačiu palengvina darbą ir patiems chirurgams. Nors pasiruošimas robotinei operacijai trunka šiek tiek ilgiau nei įprastajai, operaciją atliekantis gydytojas nuotoliniu būdu valdomais instrumentais gali preciziškiau, kokybiškiau ir tiksliau atlikti veiksmus. Robotinės operacijos metu naudojama 3D vaizdo sistema specialiame monitoriuje perteikia platų geros raiškos erdvinį bei stabilų operuojamos zonos vaizdą, o specialios technologijos operaciją fiksuojančią kamerą leidžia valdyti tiesiog akimis.
„Operacijos metu chirurgas sėdi patogioje ergonominėje padėtyje, nejaučia įtampos pečių lanko ar alkūnės srityje. Valdant instrumentus nuotoliniu būdu sumažinama bet kokia pašalinių rankų judesių įtaka, o taktilinio jutimo dėka operaciją atliekantis chirurgas jaučia, jei robotiniu instrumentu prisiliečia prie kieto paviršiaus, pavyzdžiui, kaulo. Be to, tokių operacijų metu kameros valdymui nereikalingas asistentas, nes chirurgas ją valdo akimis – gali priartinti ar atitolinti, pažiūrėti į vieną ar į kitą pusę. Tai ypatingai aktualu operuojant nedidelius, sunkiau prieinamus operacinius plotus, – sako prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius. – Robotinė chirurgija užtikrina geresnį matomumą ir tikslesnį audinių preparavimą, taigi tuo pačiu ir kokybiškai geresnę operaciją. O tai gali lemti ir žmogaus sveikatą, ir jo gyvybę.“
Užsakymo nr.: PT_87339439