Jei vaikas mato, kad tėvams išvaizda yra labai svarbi, jie deda daug pastangų ją puoselėdami arba, atvirkščiai, per dažnai dėl jos kompleksuoja, natūralu, kad šalia esanti dar nebrandi asmenybė visa tai „sugeria“.

„Paprastas pavyzdys – mama ar tėtis nuolat save kritikuoja prieš veidrodį. Pavyzdžiui: „oi kokia aš spuoguota“, „koks atsikišęs mano pilvas“, „šie džinsai storina“ ir t. t. Tokie pasakymai ir suaugusiųjų savęs vertinimas per išvaizdos prizmę – ilgam pasilieka jauno žmogaus pasąmonėje“, – sako psichologė.

Kai savastį formuoja socialiniai tinklai

Jei seniau jauno žmogaus požiūrį daugiausiai formavo jį supanti aplinka: tėvai, draugai, mokytojai, šiandien bene didžiausią įtaką daro virtualusis pasaulis.

„Informacijos prieinamumas iš išorės taip pat gali formuoti vaiko, paauglio požiūrį į save, nuomonę, įsitikinimus, suvokimą, koks kūnas yra išvaizdus ar visuomenei priimtinas. Informacijos pateikimas yra kitas aspektas. Akcentavimas „netikros“ realybės, kai išvaizdą galima lengvai paslėpti filtrais, o viskas gražu ir nepriekaištinga, greitai priveda prie blogų dalykų. Anksčiau ar vėliau, akis patraukus nuo ekranų, pamatomas stiprus kontrastas. Dėl to jaunam žmogui natūraliai darosi liūdna. Tai, ką jis mato instagrame, gali labai prisidėti prie neigiamų minčių, emocijų, blogos nuotaikos“, – tvirtina E. Malūnavičienė.

Socialiniuose tinkluose ypač mėgstamus filtrus specialistė vertina keliais aspektais. Pirmiausia – tai gali būti noro pasislėpti išraiška. Žmogus nėra laimingas, patenkintas tuo, kaip jis atrodo šiandien, todėl „slapstosi“ už vizijos, kaip jis norėtų atrodyti.

„Visgi, jei kalbėtume apie realias grožio priemones, skirtas maskuoti trūkumams, – tai jos yra naudojamos nuo seniausių mūsų istorijos laikų. Moterys visada norėjo pabrėžti, atskleisti savo grožį ir paslėpti netobulumus. Technologijos tai tik sustiprino“, – sako ekspertė.

Pasak psichologės, kita vertus, jei kalbame apie paauglius, jiems būdingas bandymas kopijuoti: „Tai, kas naudojama daugumos, ką atvirai deklaruoja garsūs nuomonės formuotojai, garsenybės, tampa tuo, ką nori daryti ir paauglys. Paauglystės laikotarpiu labai nenorime išsiskirti iš sociumo, ta mūsų savastis labai jautri, savęs suvokimas dar painus, todėl pasiduoti kažkokioms tendencijoms – ypač lengva“.

Žmogus – daugiau nei tik kūnas

Su vaikais apie išvaizdą, jos suvokimą, savęs matymą reikia kalbėtis anksčiau nei paauglystėje. Sulaukus tokio amžiaus – rasti kelią į savo atžalos širdį gali būti jau labai sudėtinga. Paauglystė – daug jautresnis periodas, kai tėvų nuomonė, galbūt, ne be tokia svarbi, o kartais – netgi norima kuo daugiau jai prieštarauti.

„Pamatas, kad tėvų vertybės liktų žmogui svarbios, turi būti klojamos dar vaikystėje. Pavyzdžiui, nuo mamos elgesio, kurį matė maža mergaitė, labai priklausys, kaip jau paauglė matys pasaulį ir save jame. Jei mama nuolat seka instagramo ir feisbuko paskyras, stebi įžymybes, komentuoja: „šita graži, o šita negraži“, nuolat aptarinėja savo išvaizdą, negailėdama epitetų „graži“, „negraži“, „spuoguota“, „stora“ – tai nuguls į vidinį vaiko krepšelį“, – tėvų daromas klaidas aptaria psichologė.

Žmogaus savęs vertinimas ir suvokimas formuojamas nuo pirmųjų vaiko dienų. Taigi, jei vaikystėje tėvai, kalbėdami su vaiku ar apie vaiką, vartoja vien tokias sąvokas kaip „gražus“ bei „negražus“, natūraliai jam, jau būnant suaugusiu, šios vertybės ir dominuoja.

„Tai, kas akcentuojama – nugula žmogaus pasąmonėje. Pavyzdžiui, jei mergaitė ar berniukas nuolat girdi, kad jis labai gražus, pradeda formuotis, kad būtent ši savybė yra esminė. Kitos vertybės – atsiranda antrame plane. Labai svarbu akcentuoti, kad yra kūnas, išvaizda, tačiau mes esame daugiau nei tai“, – patarimus dalina E. Malūnavičienė.

Svarbu ne tik kalbėtis su vaiku, tačiau ir jį girdėti

Dažna išvaizdos bėda, paauglį kamuojanti tiek iš išorės, tiek iš vidaus, – aknė. Tai liga, kuri gali palikti randus ne tik jauno žmogaus odoje, bet ir širdyje. Dažniausiai spuogų turintys paaugliai yra uždaresni, labiau kompleksuoja, bijo viešumo. Kaip elgtis tėvams, kurių vaikai susiduria su aknės problemomis – ar raginti vaikus rimtai reaguoti į šias problemas, ar raminti, guosti, sakyti, kad viskas išsispręs?

Pasak pašnekovės, svarbu nenuneigti, priimti ir įsiklausyti, kaip pats vaikas mato aknės problemą: „Jei mamai ar tėčiui labai svarbi išvaizda, gali būti toks paradoksas – vaikas dėl tų spuogų taip smarkiai nesijaudina, kaip tai daro patys tėvai. Nerimą labai lengva perduoti kitam. Kita situacija – vaikas tai mato kaip problemą, o tėvai, norėdami jam padėti, „nusureikšmina“, sako: „čia visiems taip būna, nekreipk dėmesio, praeis“. Kiti bando savo patirtį pritraukti, sakydami: „ir man taip buvo“. Deja, tai irgi nepadeda, nes vaikui tai problema čia ir dabar. Tyrimai rodo, kad išvaizdos pokyčiai, jei konkrečiai kalbame apie aknę, gali turėti įtakos žmogaus psichologinei savijautai, o kraštutiniais atvejais – privesti prie depresijos. Pasitaiko ir gėdos, menko pasitikėjimo savimi, liūdesio, nerimo ženklų.“

Nuo ko pradėti tėvams, kurių vaikas susidūrė su šia problema? Pasak psichologės, pirmasis klausimas savo atžalai turėtų būti: ar tu nori, kad aš tau padėčiau ir kaip nori, kad padėčiau?

„Labai dažnai patys paaugliai turi ir žinių bei įsivaizduoja, ko jie nori. Socialiniai tinklai, internetas – tam tikra prasme ir privalumas dabartinei kartai, kuri gali realiuoju būdu, čia ir dabar, gauti daug informacijos. Pavyzdžiui, specializuotos internetinės svetainės, kuriose pataria gydytojai dermatologai“.

Štai dermatologinės kosmetikos, skirtos į spuogus linkusios odos priežiūrai, gamintojas „Bioderma“ neseniai pristatė iniciatyvą – „Sveikos odos palaikymo programa“ ir pakvietė visus norinčius kartu įveikti šią nemalonią odos problemą. Žmonės, kurie gydosi aknę ar nori apie spuoguotos odos priežiūrą sužinoti daugiau, gali registruotis www.bioderma.lt esančioje skiltyje: „Tavo sveikos odos sąjungininkas“ ir 3 mėnesius gauti kartu su dermatologais, psichologais bei kitais savo srities specialistais paruoštus naujienlaiškius.

Užsakymo nr.: PT_87299475