Jau pakalbėjome apie tai, kiek vidutiniškai šiuo metu gyvena žmogus, nesvarbu, iš kokio pasaulio kampelio jis būtų, tačiau, pažvelgus į vidutinę skirtingų tautų gyvenimo trukmę, galima atrasti įdomių dėsningumų.

Vakarų ir kitose išsivysčiusiose šalyse, kurioms jau drąsiai galime priskirti ir Lietuvą, žmonės nugyvena išties ilgą gyvenimą. JTO 2015 metų duomenimis, ilgiausiai gyvenanti tauta buvo japonai, vidutiniškai sulaukiantys net 83,7 metų, jiems ant kulnų lipa australai (83,4 m.), italai (83,3 m.), singapūriečiai (82,66 m.), islandai (82,3 m.), ispanai (82,28 m.). Sąrašą galima tęsti ilgai.

Foto: Organizatorių nuotr.

Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidurkis taip pat palyginti neblogas: 2017 metais, oficialios ES svetainės ec.europa.eu duomenimis, jis siekia apie 80,7 metų.

O kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? Atvirai pasakius, nelabai kaip. Tų pačių 2017 m. JTO duomenimis gyvendami vidutiniškai 73,02 metus esame tik 103 vietoje tarp tokių šalių kaip Grenada ir Samoa salos.

Dar vienas rodiklis, keliantis nerimą – labai didelis skirtumas, lyginant skirtingų lyčių gyvenimo trukmę. Vyrai Lietuvoje, kaip ir Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje gyvena maždaug 9,5–10 metų trumpiau, kai, tuo tarpu, pasaulyje skirtumas vidutiniškai siekia apie 4 metus.

Tiesa, naujesni duomenys, pateikiami Lietuvos statistikos, lyg ir rodytų pokyčius į gerą. Antai oficialios statistikos portalas nurodo, jog 2019 m. vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje išaugo iki 71,5 metų, o moterų – iki 80,6 metų, mažėjo ir skirtumas šiuo požiūriu tarp lyčių nuo 9,6 iki 9,1 metų. Tačiau vis tiek tenka pripažinti faktą – pagal gyvenimo trukmę vis tiek smarkiai atsiliekame tiek nuo ES vidurkio, tiek nuo kitų išsivysčiusių pasaulio valstybių.

Kas dėl to kaltas ir ką daryti, kad būtų kitaip? Tarp didžiausių kaltininkų paprastai minimas didelis alkoholio vartojimas bei vyrų neatsakingumas, su kuriuo siejamos išorinės mirties priežastys, tokios kaip savižudybės, eismo įvykiai.

Antrasis veiksnys, nusakantis, kodėl lietuviai gyventi palyginti trumpai – nesveikas gyvenimo būdas, prie kurio galima priskirti ir judėjimo stygių, nesveiką mitybą bei rūkymą, o ir tą patį alkoholio vartojimą, sukeliantį kepenų bei kitas ligas. Visgi, dažniausia į kapus mūsų Lietuvos gyventojus nuvaro kraujagyslių ligos – infarktas ir insultas, kurių riziką galime ženkliai sumažinti sveikai maitinantis ir sportuojant.

Bet kol kas laikinai atsitraukime nuo šios temos ir pažiūrėkime į kraštus, kuriuose žmonės gyvena ilgiausiai. Kas ten yra kitaip, kad jiems pavyksta pasiekti tokių gerų rezultatų?

Foto: Organizatorių nuotr.

Pasak JTO 2015 metais pateikiamų duomenų, tokios yra Japonija, Australija, Italija, Singapūras ir Islandija. Šalys, geografine prasme pakankamai plačiai išsidėsčiusios po skirtingus žemės kampelius. Kultūriškai tarp jų daugiau surastume skirtumų, nei panašumų. Nelabai kas jas sieja etniškai – tai labai skirtingos tautos, tad vargu ar būtų teisingas atsakymas, kad šių kraštų gyventojai ilgą gyvenimą nulemia genai.

Vis dėl to, panašumų yra ne tiek jau mažai. Jeigu pažiūrėtume į žemėlapį, tai pastebėtume, kad keturios iš šių šalių yra salos (ar vandenyno supamas žemynas Australijos atveju) ir viena – praktiškai pusiasalis.

Antra, visos šios šalys išsiskiria itin aukštu pragyvenimo lygiu. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis (2017 m.), Islandija pagal BVP dalį, tenkantį vienam gyventojui yra 5, Singapūras 8, Australija 10, Japonija ir Italija atitinkamai 23 ir 25-oje vietose.

Trečias skirtumas, bene ryškiausias, kurį galima išskirti, yra ypatinga šių šalių gyventojų mityba. Visos šios šalys ne tik yra prie jūros, tačiau ir kasdienėje mityboje vartoja labai daug žuvies ir jos produktų bei kitų jūros gėrybių.

Antai ilgiausiai gyvenantys japonai žuvies ir jūros gėrybių suvartoja vieni iš daugiausiai pasaulyje – per metus vidutiniškai net 71,9 kg. Juos netgi lenkia ilgaamžiškumu garsėjantys islandai (2003 m. žurnalo „Oxfrod Akdemic Juornal of nutrition“ duomenimis), suvartojantys (ar prieš keliolika metų suvartodavę) net 94 kg žuvies ir jūros gėrybių per metus. Trečioji valstybė sąraše – Italija. ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos stebėjimo centro (Eumorfa) duomenims, šios Pietų Europos gyventojai suvartoja apie 30,9 kg žuvies ir jūros produktų. Australijos gyventojai žuvies valgo mažiau – tik 26 kg jūrinės žuvies ir produktų per metus. Tiesa, apie gėlavandenių žuvų vartojimą duomenų nepavyko rasti. Mažiausia žuvies – tik apie 16 kg – „Statista“ duomenimis, suvartoja ir Singapūro gyventojai, tačiau jie nepateikia jūros gėrybių vartojimo statistikos, kuri tikriausia gerokai pakeltų šį rodiklį.

Kaip ten bebūtų, ko gero, jokio sutapimo čia nėra – galima brėžti aiškią sąsają tarp ilgo gyvenimo ir žuvies bei jos produktų vartojimo.

Šie faktai ir prielaidos visiškai nestebina medikų. Veikiau, atvirkščiai – jie jau senokai nustatė, kad žuvies produktų vartojimas ženkliai sumažina tikimybę sirgti ligomis, kurios nusineša daugiausia gyvybių.

Atlikę keliolika metų vykdytus stebėjimus, 2006 metais Harvardo mokslininkai nustatė, jog valgydami žuvį bent du kartus per savaitę tikimybę gauti širdies smūgį sumažiname mažiausia trečdaliu. Omega-3 rūgštys, daugiausiai randamos riebioje žuvyje, bei ten esatys mikroelementai skystina kraują ir tai leidžia ženkliai sumažinti infarkto bei insulto riziką. O būtent pastarieji kartu su kitomis kraujagyslių ligomis yra, po traumų ir alkoholio vartojimo, dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Tas pats tyrimas teigia, kad valgant žuvį bent tris kartus per mėnesį, insulto tikimybė sumažėja 7 proc., kelis kartus per savaitę – 22 proc., penkis – net 54 proc.

Foto: Organizatorių nuotr.

Yra atlikta nemažai studijų, kuriose žuvies vartojimas bent 2 kartus per savaitę ir suvalgant bent 200 g siejamas su mažesne tikimybe susirgti vėžiu, astma, diabetu, širdies ligomis ir net depresija.

Kuo anksčiau išugdomas įprotis reguliariai vartoti žuvį, tuo didesnę naudą sveikatai tai atneša. 2018 metais La Trobe universiteto atliktas tyrimas parodė, kad žuvų, tokių kaip lašiša, upėtakis ar sardinės, valgymas sumažina vaikams pasireiškiančius astmos simptomus. Atliekant tarptautinį tyrimą vaikams buvo siūloma maitintis vadinamąja Viduržemio jūros dieta, į kurią įtraukiamas gausus riebios žuvies pasirinkimas. Per šešis mėnesius tyrime dalyvavusių vaikų plaučių būklė pagerėjo.

Žuvyje ir jūros gėrybėse yra daug vitaminų – A, D, E ir B1,B12, B6 – kurie yra labai reikalingi mūsų organizmui. Žuvyje taip pat yra mineralų – kalcio, fosforo, magnio. Pavyzdžiui, fosforas stiprina nervų sistemą, padidina organizmo atsparumą stresui. Tai pat žuvyje rasime daug mikroelementų – seleno, cinko, jodo, kuris yra būtinas mūsų organizmui ir palaiko jo atsparumą įvairioms ligoms.

Dar vienas argumentas, sietinas su geresniu poveikių sveikatai, o tuo pačiu – su ilgaamžiškumu yra tai, jog dažniau valgydami žuvį, tikriausia rečiau valgysime paprastai daugiau blogojo cholesterolio turinčią mėsą. Lietuviai nuo seno garsėja kaip vieni didžiausių kiaulienos vartotojų. Pasak Lietuvos Žemės ūkio ministerijos pateikiamų duomenų, per metus kiekvienas gyventojas suvartoja apie 95 kg mėsos, iš kurios didžioji dalis (49 kg) tenka būtent kiaulienai. Jeigu pavyktų bent trečdalį to kiekio pakeisti žuvimi, daugiau valgyti ir daržovių – teigiamas poveikis sveikatai būtų akivaizdus.

Nutukimas – dar viena problema, kurią gali įveikti žuvies ir jūros produktų vartojimas. Nutukimas neretai lemia tokias ligas, kaip diabetas, širdies ligos ir kraujagyslių ligos. Norint jo išvengti reikia daugiau judėti ir susireguliuoti savo mitybą, tai yra, atsisakyti ar labiau riboti kai kuriuos produktus. Vienas iš sprendimų yra bent pora kartų per savaitę mėsą pakeisti žuvimi. Žmogaus organizmas žuvies baltymus pasisavina daug geriau, o riebalai ne tik nesikaupia, bet juos netgi tirpdo Omega-3 rūgštys, tad valgydami net riebią žuvį, žinoma, jausdami saiką, tikrai nesustorėsime.

Foto: Organizatorių nuotr.

Tą rodo ir kitų kraštų patirtis. Tarp mūsų jau ne kartą minėtų japonų nutukimas diagnozuojamas tik 3,5 proc. visuomenės. Tuo tarpu Lietuvoje, remiantis Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) 2018 metais atliktais skaičiavimais, šis kaičius siekia net 26,3 procentų. Nutukusiems japonams netgi taikomos baudos, tiesa, yra ir išimčių, sako, SUMO imtynininkai nuo jų atleidžiami.

Žinoma, ilgaamžiškumo problema yra sudėtingesnė ir kompleksinė ir jos negalima pagrįsti vien žuvies vartojimu ar nevartojimu. Tačiau niekas nesiginčys – norėdami gyventi ilgai ir sveikai, nepamirškime sporto, mažinkime ar visai nevartokime alkoholio ir dažniau valgykime sveikatai palankius maisto produktus, pavyzdžiui, žuvį.