Kokia buvo Jūsų darbo leidyboje pradžia?

Pirmieji prisiminimai mane grąžina į mokyklos suolą, kai antroje ar trečioje klasėje perskaičiau visas tuo metu išleistas pasaulio šalių pasakas. Televizoriaus neturėjome, futbolo ar krepšinio varžybų tekdavo eiti žiūrėti į kaimynų namus. Mamos dėka gyvenau tarp knygų. Tad galima sakyti, kad skaitymas mane ir atvedė į leidybos sritį. Studijų laikais su draugais studentais pradėjome leisti laikraštį „Savas“ – taip formavosi pirmieji ryšiai, verslo pažintys. O kai gimė sūnus, lyg ir atsitiktinai atsidūriau „Flinto“ ledų fabrike, kuris sugalvojo žurnalą ledams populiarinti.

Kaip gimė idėja leisti vaikiškus žurnalus?

1996–1997 metais Lietuvoje buvo pereinamasis laikotarpis, kai po truputį baiginėjosi „nepas“ ir „laukiniai Vakarai“ bei pradėjo formuotis laisvoji rinka ir šiuolaikiniai verslai. Tuo metu buvo leidžiamas žurnalas „Genys“, su kuriuo pats užaugau. Kolegos jau buvo įsibėgėję su žurnalais „Naminukas“ ir „Penki“, startavo „Egmont“ leidykla su „Disney“ komiksais bei kitais licenciniais žurnalais.

Norėjome vaikus prajuokinti ir sukurti smagią vaikystę. Ilgamečiui „Flinto“ redaktoriui Raimondui Jurgaičiui puikiai sekėsi kurti linksmas kasdienybės įkvėptas istorijas, artimas vaikų pasaulėjautai, o meninė redaktorė Rasa nupiešė pagrindinę „Flinto“ komandą bei surinko gabių dailininkų ir komiksų piešėjų komandą.

Kadangi tuo metu buvome reklaminis ledų fabriko žurnalas, darbavomės šalia fabriko – šviežių ledų pietums valgydavom po kilogramą kasdien. Fabrikas, deja, bankrutavo. Tačiau leidykla išgyveno ir kažkuriuo metu pradėjau jausti, ką ir kaip reikia daryti, kad leidybos versle mus lydėtų sėkmė. Tada leidome žurnalus: „Papūga“, „Ups“, „Flintobumas“, „Flinto topas“, „FTW“, kurių nebeliko, bet jau 25 metus stengiamės išleisti bent po vieną naują žurnalą kasmet.

Kaip manote, kokia sėkmingo žurnalo „Flintas“ paslaptis?

Vienas kolega leidėjas sakydavo, kad leidėju tampi ne tada, kai išleidi pirmą žurnalą, o kai pirmą žurnalą uždarai. Nes žurnalai yra lyg išnešioti „kūdikiai“, dėl to juos stabdyti sentimentaliai sunku. Mes šio pirmojo neuždarome, nors jau kokių 20-ies neliko. „Flintas“ dabar mums kaip paminklas. Norisi, kad šiuolaikiniai tėčiai pirktų savo sūnums šį žurnalą ir sakytų: „Kai buvau mažas ir aš jį skaičiau.“ Formuotųsi tokia „flintietiška“ tradicija.

Leidyklos tikslas dabar būti tarp TOP 5 pasaulio leidyklų, kuriančių 2–5 metų vaikams, tad „Flintas“ šiuo atveju labiau istorinis, o ne strateginis produktas. Mano nuomone, „Flinto“ populiarumą lėmė aiški misija: „tėvai auklėja, mokykla moko, o Flintas linksmina“. Taip pat prie sėkmės prisidėjo žurnalo komandos bendravimas su skaitytoju kaip su draugeliu.

Leidžiate daug žurnalų, knygelių 3–6 metų vaikams. Kiek vaikiška literatūra domina šiuolaikinius tėvelius?

Tėveliams mūsų knygos ir žurnalai padeda išspręsti dvi problemas. Radę tinkamos veiklos knygelę savo vaikui, tėvai gali turėti trumpą atokvėpio akimirką arba kaip tik kartu su vaiku susikurti bendrą emociją, kartu skaitant knygą ar atliekant užduotėles.

Mes kuriame siekdami paskleisti kuo daugiau šiltų emocijų, kad mama ir tėtis galėtų stebėti, kaip vaikas įsitraukia ir dalyvauja knygelės personažų gyvenime. Pastebiu, kad vaikų literatūra domina tuos tėvelius, kuriems svarbu vaiko jausmai, pažinimas ir jų ugdymas.

Kas jums svarbiausia dirbant su vaikiška literatūra ir spauda?

Leidyklos komandos misija yra kurti vaikystės atradimų džiaugsmą. Šie atradimai turi atitikti vaiko sugebėjimus atrasti, suprasti ir padaryti. Dvimetis nuo keturmečio skiriasi tiek pat kaip dvidešimtmetis nuo keturiasdešimtmečio – gyvenimo patirtis padvigubėja. Todėl, kai mums į leidyklą autoriai atneša kūrinius, pirmas mūsų klausimas būna: „Kokio amžiaus vaikui skirta knyga?“ Jei atsakymas – nuo 3 iki 12 metų, tai greičiausiai autorius pats nevisiškai žino, ką sukūrė.

Kitas dalykas – knygos padeda formuoti bazinius įgūdžius: vaizduotę, dėmesį, pastabumą ir daugelį kitų. Tad turime sugebėti leidinių turinį pateikti taip, kad vaikas ugdytųsi su džiaugsmu, kad atradimai žadintų dar daugiau smalsumo ir pasitikėjimo savimi.

Dabar leidyklai „Jūsų Flintas“ labai svarbus tarptautiškumas. Šiuo metu mūsų knygelės jau yra pasiekusios apie 40 šalių, o Latvijos, Estijos, Slovakijos, Čekijos rinkose esame gan pastebimi ir mėgstami mažųjų skaitytojų. Taigi mūsų personažai ir idėjos turi būti universalios, patrauklios ir šiuolaikiškos.

Kokias dažniausiai temas nagrinėja žurnalai vaikams, kokio pobūdžio jų turinys?

Leidžiame žurnalus vaikams nuo 2 iki 12 metų amžiaus. Pirmasis žurnalas, kuriame nėra teksto KUTIS, skirtas 2–4 metų mažyliams. Versdami jo puslapius vaikai mokosi laikyti pieštuką, jungti, susipažįsta su pirmaisiais skaitmenimis, skirtumų užduotimis.

3–5 metų vaikams skirtas žurnalas KIŠKUTIS MIKUTIS. Jame vaikai mato įvairias kiškių šeimos situacijas: bendrystę, tradicijas, emocijas, nuotykius, bendravimą su kitais gyvūnėliais (kaimynais meškiukais ar ežiukais).

Žurnalas „Nykštukas“ yra skirtas 4–7 metų vaikams, jau besiruošiantiems į mokyklą. Čia gausu skaičių, raidžių, loginių užduočių.

Didesniems 5–12 metų vaikams leidžiame žurnalus MIAU MADOS NAMAI, SUPER, FLINTAS ir SMEGENŪZAI – kiekvienam pagal pomėgius, mėgstamus herojus ar veiklas.

Sugrįžkime prie legendinio žurnalo „Flintas“, užauginusio jau vieną kartą skaitytojų – pirmiesiems jo skaitytojams jau yra daugiau nei 30 metų. Ar dabartiniai 8–12 metų vaikai domisi žurnalais?

Žurnalo populiarumas ir tiražas per 25 metus bangavo nuo 5000 iki 25000, šiuo metu vėl matomas tam tikras pakilimas, nors rekordinių rezultatų nepasiekiame. Dabartiniai vaikai turi kitokių pomėgių: kompiuterinius žaidimus, jutubą, įvairius memus ir pan.

Žurnalas FLINTAS atspindi šias tendencijas – kuriame skiltis apie vaikų mėgstamas programėles, muziką, superžvaigždes, sportininkus. Norėdami išsiaiškinti, kuo domisi vaikai, ką jie veikia laisvalaikiu, mokykloje, namie, nuolat atliekame tyrimus, apklausas.

Kaip keičiasi vaikiškų žurnalų turinys?

Žurnalas atspindi laikotarpį, jame koncentruotai pateikiama tai, kas apskritai vyksta pasaulyje. Jei keičiasi pasaulis, keičiasi ir žurnalai. Dabar vizualinis pateikimas, nuotraukos yra kiek svarbiau nei tekstai, nors ir tai gali keistis.

Kiek vaikams svarbus popierinis žurnalas šiame technologijų ir ekranų amžiuje?

Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, svarbu emocijos. Aš nematau jokios prieštaros tarp popieriaus ir ekrano – jei sugebi sukelti emocijas, esi reikalingas. Knygų mirtis buvo išpranašauta 2000-aisiais, kai buvo sakoma, kad 2010 metais jų niekas nebeskaitys. Paroje laiko nepadaugėjo, o galimybių ir ekranų daugėja nuolatos.

Knygos ir žurnalai turi vieną didelį pranašumą – jie baigiasi, ir mes patiriame finišo jausmą. Perskaičiau, pabaigiau. O pabandykite patirti tai jutube, „TikToke“ ar tiesiog begaliniame internete.

Manau, žmonėms reikalingas ir naudingas tas knygų teikiamas „įsižeminimas“, ypač vakare prieš miegą. Todėl esu tikras, kad tai, ką darome, gyvuos.

Žurnalo FLINTAS 25-ąjį gimtadienį nusprendėme atšvęsti originaliai. Surengėme piratišką parodą, kurioje lankytojai galės įminti 25 detektyvines komiksų mįsles, susipažins su visais žurnalo herojais, galės pavartyti žurnalus, pabūti piratiškoje aplinkoje, dalyvauti konkurse ir laimėti metinę žurnalo FLINTAS prenumeratą. Kviečiu užsukti į parodą galerijoje BALTA Kaune (M. Valančiaus g. 21, nuo gegužės 15 iki birželio 15 dienos)!

Susipažinti su leidyklos „Jūsų Flintas“ žurnalais ir juos prenumeruoti galite čia.