Veikla „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ siekiama paskatinti žemdirbius laikantis keleto pagrindinių principų padėti gamtai klestėti. Ūkininkavimas šlapynėse yra sudėtingesnis negu įprastose pievose, tačiau kiekvienas tinkamai prižiūrėtas ir sutvarkytas šlapynių hektaras atneša didžiulę naudą gamtai.

Padėti gamtai klestėti gali ne tik teisingas visų mūsų supratimas, bet ir stiprus ūkininkų noras išsaugoti vertingas gamtai teritorijas. Pasirinkę ekstensyviai tvarkyti šlapynes ūkininkai įsipareigoja vėliau pradėti šienavimo darbus, nupjautos žolės nemulčiuoti, gyvulius ganyti mažesniu intensyvumu.

Vėlyvas šienavimas užtikrina, kad šienavimo technika nepakenks paukščių jaunikliams. Liepos antroje pusėje daugelio paukščių mažyliai jau būna pakankamai suaugę, moka skraidyti ir geba patys pasprukti nuo pražūtingų ašmenų.

Ekstensyvus ganymas artimas natūraliems gamtiniams procesams, prie kurių prisitaikę vertingi šlapynių arba pievų augalai ir jų bendrijos. Tai panašu į išnykusių laukinių žolėdžių – taurų, stumbrų – veiklą. Mažesnis gyvulių ganymo intensyvumas kelia mažesnę grėsmę paukščių lizdams. Be to, jei gyvulių būtų daugiau, susidarytų didesnis mėšlo kiekis, pieva būtų labiau patręšta, o žolė intensyviau nudeginama, susidarytų nenatūralios sąlygos – vertingi augalai bei jų bendrijos neišlaikytų konkurencijos sąlygų ir užleistų vietą gamtiniu požiūriu menkaverčiams žolynams. Laisvai besiganantys žolėdžiai vienus augalus ėda labiau, kitus tik paskabo, todėl ilgainiui ganomose pievose susiformuoja tik joms būdinga augalijos mozaika. Taigi ekstensyviai ganant didėja rūšinė augalų ir vabzdžių įvairovė, gerėja sąlygos paukščiams maitintis ir sėkmingai perėti, teritorija tampa gyvybingesnė, pagerėja dirvožemio struktūra ir CO2 absorbcija.

Įsipareigojimas nesmulkinti žolės taip pat padeda išsaugoti pievų ar šlapynių gyventojų gerovę. Smulkinant žolę žūsta daug vabzdžių, varliagyvių ir kitų smulkių gyvūnų, dirvos paviršiuje suformuojamas negyvos augalų biomasės sluoksnis, kuris sutrikdo dirvos aeraciją, trukdo atsikurti natūraliai pievos augalijai.

„Atsisakymas žolę smulkinti išlaiko šlapynę nepakitusią ir padeda jos gyvūnijai. Smulkinta žolė pūdama patręšia šlapynę, o tai yra žalinga jos augalijai – ilgainiui keičiasi augalijos struktūra, įsivyrauja azotamėgiai augalai. Smulkintuvo peiliai sunaikina virš dirvos paviršiaus įsikūrusią šlapynės gyvūniją. Nuolatos smulkinant išlyginami kupstai – vieta gyvūnams slėptis, o esant aukštesniam vandens lygiui ir – sukti lizdus“, – pasakoja gamtosaugos specialistas Justas Gulbinas.

Lieka neišnaudotas didžiulis potencialas

Pernai pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ iš viso pateiktos 6 825 paraiškos, deklaruota per 109 093 ha ploto. Pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ buvo pateiktos 764 paraiškos, deklaruotas plotas siekia 7 646 ha. Iš viso Lietuvoje nustatytas 377 215 ha šlapynių plotas, taigi daugiau kaip 365 tūkst. hektarų šlapynių ploto galėtų prižiūrėti ir tvarkyti ūkininkai.

Nusprendę dalyvauti veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ ūkininkai gali tai padaryti žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu: pateikti paraišką ir prisiimti įsipareigojimus pagal šią veiklą bei šienauti šlapynių plotus arba ekstensyviai juose ganyti gyvulius. Šlapynių plotus ūkininkas gali deklaruoti pasirinkęs vieną iš šių pasėlio kodų: 5PT-2 (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas (mokamos tiesioginės išmokos)) arba 5PT-3 (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas), kai tiesioginės išmokos nėra mokamos). Tai priklauso nuo to, kokiame kontroliniame žemės sklype (bl1, bl3, bl9) yra pareiškėjo deklaruojami šlapynių plotai.

2020 m. aktyviausiai paraiškas teikė Vilniaus apskrities (170 paraiškų), Utenos apskrities (115 paraiškų), Tauragės apskrities (106 paraiškos), Klaipėdos apskrities (104 paraiškos) ūkininkai. Panevėžio apskrityje buvo pateiktos 65 paraiškos, Telšių apskrityje 61, Alytaus apskrityje 60, Šiaulių apskrityje 42, Kauno apskrityje 25 ir Marijampolės apskrityje 16 paraiškų.

Kompensacinių išmokų dydis

Išmokų dydis už įsipareigotų šlapynių plotų tvarkymą – 208 Eur už ha.

Įsipareigojimai

Vykdyti veiklą ūkininkai gali tik Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytuose šlapynių plotuose, kurie yra skelbiami Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) elektroniniame žemėlapyje.

Vykdydami veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja:
• neįrengti naujų drenažo sistemų ar laistymo ir drėkinimo sistemų;
• nenaudoti mineralinių ir organinių trąšų (išskyrus gyvulių ganymą), augalų apsaugos produktų;
• kasmet šienauti arba ganyti jose gyvulius, laikantis šių reikalavimų (pareiškėjas gali laisvai nuspręsti, ar ganyti, ar šienauti):
• šienauti pradėti ne anksčiau kaip liepos 15 d.;
• ganyti gyvulius ganiavos laikotarpiu ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG / ha pagal priemonės veiklą deklaruotame plote;
• ganyti gyvulius nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.;
• nenuganytos žolės likučius nušienauti;
• pašalinti nušienautą žolę bei nenuganytos arba nušienautos žolės likučius iki kitų metų kovo 1 d. Nušienautos ir nenuganytos žolės likučių smulkinimas ir paskleidimas draudžiamas, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai pareiškėjų arba jų valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų liepos 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG (vertinamas visų deklaruojamų pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų) santykis).

Svarbu per įsipareigojimų laikotarpį nesuarti šlapynių bei nepersėti jų kultūrinėmis žolėmis.

Norime paraginti ūkininkus, dar iki šiol nepasirinkusius gamtai palankaus ūkininkavimo, apsvarstyti galimybę dalyvauti kurioje nors iš 13 priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklėse nurodytų veiklų. Kviečiame susipažinti su priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklėmis. 2021 m. KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles rasite čia.