Pavyko sustabdyti
Panevėžiečiui Pranui jau 63-ji, ir eina ketvirti metai, kai jam buvo nustatytas prostatos vėžys. Poną Praną liga užklupo netikėtai – naktimis vis teko keltis į tualetą, tapo sunku šlapintis. Šeimos gydytojas įtarė prostatos vėžį ir neapsiriko – onkologai nustatė jau išplitusią onkologinę ligą.
„Iš pradžių negalėjau patikėti, nes visuomet jaučiausi puikiai“, – prisimena ponas Pranas. Netrukus vyras buvo operuotas. Kadangi jam buvo nustatyta vietiškai išplitusi liga, po operacijos skirtas gydymas vaistais.
Iš pradžių atrodė, kad liga pasitraukė, bet, praėjus porai metų, vėl ėmė progresuoti. Vėžinės ląstelės tapo atsparios vaistams, todėl jam buvo skirti nauji vaistai. Dabar, nors ponas Pranas serga onkologine liga, jis ne tik jaučiasi puikiai, bet ir nėra metastazių. Vėžys sustabdytas, tad jis gali užsiimti mėgstama veikla.
Specifinių simptomų nėra
Paprastai prasidedančios ligos požymių vyras nejaučia, nes simptomus dažniausiai sukelia prostatos dalis, kuri yra prie šlapimo kanalo, o vėžys dažniausiai vystosi periferinėje dalyje, ir jis turi ganėtinai ūgtelti, kad sukeltų simptomus“, – sako Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.
Simptomai paprastai prasideda, kai vėžys yra išplitęs. Esant III stadijos vėžiui, simptomai būna susiję su šlapinimosi sutrikimais, o IV stadijos simptomus sukelia metastazės – priklausomai nuo to, kurioje vietoje jų yra. Dažniausiai jų būna kauluose, todėl prasideda kaulų – stuburo, dubens skausmai. Be to, padidėja limfmazgiai, nes metastazių būna ir juose.
Kad būtų galima ligą nustatyti anksti, Lietuvoje veikia Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal šią programą rizikos grupės vyrams – nuo 50 iki 69 metų, o tiems, kurių šeimos nariai sirgo prostatos vėžiu, – nuo 45-erių bent kartą per dvejus metus turi būti atliktas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas. Šį antigeną gamina tik prostata. Tačiau, pasak gydytojo, jo rodiklius irgi reikia mokėti skaityti, nes jie metams bėgant lėtai didėja. Todėl vienas rodiklis yra vyrams 50 metų, kitas – vyresniems kaip 60 metų. Taigi visuomet reikia turėti galvoje vyro amžių ir, jei kyla abejonių, atlikti tikslinančius tyrimus. Vyrams, kurie dalyvauja mokslo tyrimuose, atliekami ir genetiniai tyrimai. Gali būti, kad ateityje jie taps rutininiai. Po šių tyrimų, jei įtariamas kliniškai reikšmingas vėžys, sprendžiama dėl prostatos biopsijų atlikimo. NVI jau 3 metus atliekamos prostatos biopsijos su ultragarso kontrole ir MRT navigacija. Šių biopsijų tikslumas siekia iki 90 proc.
„Nustatę prostatos vėžį, tariamės su įvairių specialybių gydytojais. Toje daugiadisciplininėje komandoje yra urologai, radiologai, chemoterapeutai, radioterapeutai, genetikai ir kt., šis daugiadisciplininis gydytojų konsiliumas parenka prostatos vėžio gydymą“, – sako dr. A. Ulys. NVI yra prostatos vėžio kompetencijos centras, todėl galima pasiūlyti įvairias gydymo galimybes, tinkamiausias konkrečiam pacientui, ir tai vadinama individualizuotu gydymu.
Po gydymo stebima, ar liga neatsinaujino. Paprasčiausias tyrimas išlieka PSA – prostatos specifinio antigeno tyrimas.
„Jeigu prostata pašalinta, PSA kiekis turi būti neišmatuojamas, jei jo atsiranda, vadinasi, vėžinių ląstelių liko, ir tuomet stebime, kokiu greičiu daugėja antigeno. Pasitelkę magnetinio rezonanso tyrimą, žiūrime, ar tų ląstelių yra toje vietoje, kur buvo prostata, ar kartais limfmazgiuose, – sako gydytojas. – Sudėtingesnė ligos atkryčio diagnostika po spindulinio gydymo. Šiuo atveju PSA nesumažėja iki neaptinkamo, todėl stebime, ar jo kiekis didėja, ir svarbiausia – kokiu greičiu ir per kiek laiko padvigubėja.“
Jei magnetinio rezonanso tyrimu nustatomi įtariami atsinaujinę ar nauji vėžio židiniai, iš jų imamos biopsijos. Patvirtinus ligos atkrytį, turime galimybę taikyti gelbstintį gydymą – didelių dozių brachiterapiją ar krioterapiją.
Gydymas skiriasi
„Prasidedančios ir metastazavusios ligos gydymas skiriasi iš esmės. Jei liga tik prasideda, paprastai užtenka operacijos arba spindulinio gydymo. Tačiau jei ji išplitusi, būtinas sudėtingesnis – sisteminis gydymas“, – teigia Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas.
Pirmiausia tai hormonų terapija. Jos tikslas – sumažinti arba visai nutraukti testosterono sekreciją, nes testosteronas lemia prostatos ląstelių dauginimąsi. Jei žmogus serga vėžiu, būtina sulėtinti vėžinių ląstelių dauginimąsi. Tai galima padaryti vaistais arba operuojant.
Atsirado mokslo įrodymų, kad tam tikrais atvejais metastazavusios ligos neužtenka gydyti hormonais, reikia ir chemoterapijos. Tačiau ne mažiau svarbu, kad gydymas pratęstų gyvenimą ne bet kokia kaina – žmonės nori gyventi kokybiškai, be skausmų, išsaugoti savo pomėgius.
Paskelbti mokslo tyrimo duomenys leidžia tikėtis, kad artimiausiu metu sisteminiam gydymui turėsime keletą naujoviškų priemonių. O kol kas sisteminio gydymo pagrindu išlieka hormonų terapija.
„Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti prasidėjusį metastazavimo procesą, nes kuo mažiau metastazių, tuo daugiau turime galimybių kontroliuoti, kad jų nepadaugėtų. Nuo to priklauso paciento išgyvenamumas, – teigia prof. M. Jievaltas. – Anksti nustatę metastazes, galime anksčiau paskirti sisteminį gydymą. Per pastaruosius 10–15 metų mūsų gydymo galimybės labai išsiplėtė. Šalia daugelį dešimtmečių taikomos hormonų terapijos ar chemoterapijos šiandien turime nemažai visiškai naujų veiksmingų vaistų. Net skirtingo veikimo.“
Dabar, gydydami prostatos vėžį, gydytojai siekia, kad liga neišplistų, arba, jei liga labai agresyvi ir neįmanoma išvengti metastazių, kad jų atsirastų kiek galima vėliau.
Karantinas – ne trukdis
Koronaviruso epidemija medikus privertė savo darbe įvesti kai kurių naujovių. Dabar poliklinikose, kur pirmiausia atliekami PSA tyrimai, siuntimą gydytojas gali išrašyti po nuotolinės konsultacijos, kai kuriuos vaistus onkologai taip pat gali išrašyti per nuotolį.
Atėjus atlikti tyrimo, nereikia ilgai laukti už durų, pacientų srautai sureguliuoti taip, kad vieni su kitais beveik nesusitiktų. Griežtai laikomasi epideminio saugumo reikalavimų – patalpos dezinfekuojamos, personalas paskiepytas.
„Tam tikra patirtis, kurią įgavome per epidemiją, manau, galėtų būti pritaikyta ir ateityje, pavyzdžiui, galėtume drąsiau naudotis telemedicinos galimybėmis. Iš to turėtų naudos ne tik pacientai, bet ir gydytojai. Trumpėtų laukiančiųjų konsultacijų eilės“, – sako prof. M. Jievaltas ir priduria, kad ligoniai turi nedelsti kreiptis į specialistus, nes nuo to priklauso, ar jie pasveiks ir ar ilgiau gyvens.
Kai kurie pacientai baiminasi, kad nepasiskiepiję nebus priimti į onkologijos gydymo įstaigas.
„Tirti ir gydyti priimame visus ligonius, nepriklausomai nuo to, ar jie skiepyti, ar ne“, – teigia dr. A. Ulys. – O pacientams, kuriems yra nustatytas vėžys ar kurie neseniai gydyti ar gydomi, rekomenduojame skiepytis. Jiems yra sudarytos visos sąlygos tai atlikti Nacionaliniame vėžio institute. Nesutikau nė vieno paciento, kuris nenorėtų skiepytis, ir nepastebėjau jokių rimtesnių šalutinių reakcijų. Mūsų siekiamybė – kad iš pradžių visi onkologiniai, o vėliau ir kiti pacientai būtų paskiepyti.“
Visi į stacionarą guldomi ligoniai tikrinami, ar nėra užsikrėtę COVID-19, net ir tie, kurie persirgę ar paskiepyti. Tai garantuoja, kad nebus infekcijos protrūkio.
TRI-LT-000164/ 2021 m. balandžio mėn.
Parengta bendradarbiaujant su „Ipsen Pharma“.
Užsakymo nr.: PT_87160699