Nepriklausomų sertifikuotų laboratorijų duomenys patvirtina, kad į Lietuvą importuotose trąšose amonio nitrato kiekis neviršijo antidempingo mokesčiu neapmokestinamos normos. Tai itin svarbu įmonėms, importavusioms azoto trąšas į Lietuvą. Tai „Linas agro“ „Agrochemijos paslaugų centras“, „Kauno grūdai“, „Scandagra“ ir „Agrokoncernas“.
ES teisingumo teismas palankus Lietuvos trąšų įmonėms
Antidempingo mokesčiai yra įvesti, vadovaujantis Europos Sąjungos reglamentu.
Dėl skirtingo Europos Sąjungos reglamento interpretavimo kilęs ginčas buvo sprendžiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT).
ESTT savo sprendimu patvirtino – turi būti vertinamas faktinis amonio nitrato kiekis trąšose, nes prezumpcija, kad jei azoto trąšose yra daugiau kaip 28 procentai, reiškia amonio nitrato daugiau kaip 80 procentų, yra nuginčijama. Įmonės ginčą nagrinėjančioms institucijoms yra pateikusios nepriklausomų laboratorijų tyrimų duomenis, jog amonio nitrato kiekis ginčo trąšose yra mažesnis nei 80 procentų.
Amonio nitrato kiekis turi būti tiksliai nustatytas
Lietuvos muitinės laboratorija teigia, kad pakanka nustatyti azoto kiekį, ir nėra svarbu, koks yra tikslus amonio nitrato kiekis. Kadangi Europos Sąjungos reglamentai antidempingo mokestį sieja būtent su amonio nitrato kiekiu trąšose, trąšas importuojančios įmonės teigia, kad amonio nitrato kiekis turi būti tiksliai nustatytas, juolab kad yra technologijos ir nepriklausomos sertifikuotos laboratorijos, kurios turi galimybes tai padaryti.
„Bendrovės kreipėsi į įvairias sertifikuotas laboratorijas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ir visų atliktų tyrimų bei skaičiavimų rezultatai vienareikšmiai rodo, kad amonio nitrato kiekis trąšose nesiekia 80 proc., vadinasi, antidempingo muitai trąšoms neturėtų būti taikomi“, – sako Lietuvos agrocheminių produktų ir trąšų pramonės bei prekybos asociacijai vadovaujanti Violeta Niūklienė.
Trąšos atitinka ES reikalavimus
Pasak V. Niūklienės, asociacijai priklausančios įmonės savo veiklą vykdo skaidriai ir teisėtais būdais. Lietuvoje nėra pagrindo nepasitikėti verslu, kuris dirba trąšų sektoriuje. Tiesiog abejojantiems reikėtų daugiau gilintis ir ieškoti patikimos informacijos, patikimų šaltinių, mokslinių įrodymų.
„Kaip ir dauguma ES ir Lietuvos įmonių, dirbančių žemės ūkyje, trąšas perkame iš gamintojų Rusijoje. Prieš įvežant naujas trąšas, tikriname trąšų atitikimą ES reikalavimams, importo kodą ir mokesčius pagal LITAR (Lietuvos Respublikos integruotas tarifas yra informacijos apie ES muitus ir nacionalinius mokesčius bei kai kuriuos importo ir eksporto draudimus ir apribojimus rinkinys). Trąšos NPK 30-4-4 buvo importuotos pagal galiojančias taisykles, kaip ne antidempingo objektas. Šiomis trąšomis buvo prekiaujama Lietuvoje,“– sako UAB „Scandagra“ eksporto vadovas Audrius Adomaitis. Jis teigia, jog tik po papildomo Muitinės patikrinimo pakeistas prekės importo kodas ir nustatyta prievolė sumokėti antidempingo muitą.
„Iki šiol visi mūsų pateikti įrodymai – gamintojo sertifikatai, kiti dokumentai, patvirtinantys prekės sudėtį, nepriklausomos laboratorijos trąšų mėginių tyrimų rezultatai, KTU specialistų išvados – nėra vertinami“, – sako A. Adomaitis.
Jis prisiminė analogišką atvejį Latvijoje: „To paties gamintojo, tuo pačiu metu importuotos į ES trąšos NPK 29-5-5, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Muitinės logika, taip pat turėjo būti apmokestintos antidempingo muitu (azoto kiekis trąšose viršija 28 procentus). Tačiau Latvijos muitinei atlikus papildomą patikrinimą buvo nustatyta, kad trąšose amonio nitrato kiekis nesiekia 80 procentų, atitinkamai antidempingo muitai netaikomi“.
Pasak UAB „Agrokoncernas“ direktoriaus Edgaro Šakio, verslas akylai prižiūrimas kontroliuojančių institucijų.
„Valstybinė Augalininkystės Tarnyba (VAT) prižiūri importuojamų trąšų ženklinimą, vertina kokybės atitikties reikalavimus, akredituotos laboratorijos cheminės analizės tyrimų protokolus. Importuojant trąšas, reikalaujama ištirti ne tik pagrindinius makro-mikro elementus, bet ir sunkiuosius metalus. Yra atliekama Lietuvoje sandėliuojamų trąšų kontrolė, dažnai imami ir tiriami mėginiai dar ir papildomai. Gabenant per sieną VAT reikalaujamus tyrimų protokolus tikrina ir Lietuvos Muitinė, kuri savo ruožtu reikalauja gamintojo kokybės sertifikatų ir kt. papildomų dokumentų“, – teigia E. Šakys.
Aplinkos apsaugos agentūra rūpinasi įvežtų ir išplatinamų cheminių medžiagų kontrole, jų ženklinimu, saugos duomenų lapų SDL kontrole, REACH cheminių medžiagų registracijos kontrole. Ima trąšų mėginius, juos tikrina, ar atitinka deklaruojamą medžiagą. Aplinkos apsaugos departamentas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atsakingi už cheminių medžiagų saugojimą/sandėliavimą, naudojimą, pavojingų objektų kontrolę.
Mokslininkų verdiktas
Trąšas importuojančios įmonės supranta, kad kyla daug klausimų, kurie susiję su mokslu, todėl būtina atsižvelgti į mokslininkų pastabas ir tyrimus.
Kauno Technologijos Universitete Cheminės Technologijos fakultete grupė mokslininkų atliko mokslinį tiriamąjį darbą „NPK trąšų 30-4-4 analizė ir vertinimas“. Remdamiesi cheminės analizės, rentgeno spinduliuotės difrakcinės analizės (RSDA) ir rentgeno spinduliuotės fluorascencinės analizės (RSFA), duomenimis mokslininkai nustatė mineralinę trąšų sudėtį ir pateikė išvadas – amonio nitrato kiekis trąšose NPK 30-4-4 yra 72,12 proc.
Vienintelėje Lietuvoje akredituotoje laboratorijoje „Inspectorate Klaipėda“ atliekančioje trąšų tyrimus, ištirta eilė pavyzdžių. Šios laboratorijos išvada – amonio nitrato kiekis ne daugiau 75 proc.
Įmonių atstovai kreipėsi į Kauno Technologijos Universiteto Cheminės technologijos fakulteto Prof. dr. K. Baltakį, kad atliktų „Laboratorinių tyrimo metodų ir rezultatų tiriant NPK 30-4-4 trąšas studiją“. Išvada – tyrimų metodai tinkami, rezultatai patikimi.
„Visgi, akredituotų laboratorijų tyrimų rezultatai nebuvo priimti, nuspręsta, kad tyrimų rentgeno spindulių pagrindu technologija kelia abejonių. Visgi, ta pati technologija taikoma, pavyzdžiui, oro uostuose, kurie ją pasitelkia cheminės sudėties nustatymui“, – sako V. Niūklienė.
Užsakymo nr.: PT_87124427