„Genomo sekos nustatymas yra vienas iš geriausių būdų stebėti COVID-19 infekcijos mutacijas, jų variantus ir yra būtinas tolimesnei vakcinų plėtrai. Be to, tai yra svarbi priemonė bendrai kovojant su pandemija“, – teigia visuomenės sveikatos klausimus svarstančio komiteto EP narys prof. L. Mažylis. Pasak jo, dabar genomo sekos analizė patikėta valstybėms narėms, bet, kaip pastebi politikas – ne visos jos turi pakankamai išteklių susidoroti su tokiais iššūkiais. „Labai svarbu sudaryti vienodas sąlygas ir tinkamus išteklius, jei norime pasiekti rekomenduojamą 5 proc. teigiamų testų genomo sekos tikslą. Veikiant koordinuotai ir solidariai, pagerėtų bendra visuomenės sveikatos padėtis visoje ES“, – vienodų sekoskaitos galimybių svarbos siekį akcentuoja prof. L. Mažylis.

Jo teigimu, nors koronaviruso mutacijų plitimo valdymui Europos Sąjunga jau dabar yra parengusi „HERA inkubatoriaus“ planą, kur mokslininkai, biotechnologijų bendrovės, gamintojai ir valdžios institucijos ES ir visame pasaulyje bendradarbiaudamos siekia nustatyti naujas atmainas bei planą kaip su jomis kovoti, tačiau to neužtenka. „Šioje iniciatyvoje yra minimas išteklių sutelkimas siekiant užtikrinti norimo genomo sekos nustatymą, bet nėra pakankamai paaiškinta, kaip konkrečiai tai bus padaryta“, – būtinybę gerinti situaciją įvardija politikas.

EP narys prof. L. Mažylis kreipėsi į EP narius su kvietimu pasirašyti bendrame laiške Europos Komisijai ir užduoti konkrečius klausimus, kurie galėtų prisidėti prie koronaviruso sekoskaitos vienodų galimybių ES sudarymo.

„Man pavyko suburti kolegas, atstovaujančius įvairioms ES valstybėms narėms ir iš įvairių frakcijų, – teigia L. Mažylis. – Labai svarbu mums patiems rodyti bendrą politinę valią siekiant įveikti pandemijos plitimą“. EP narių vardu Komisijai buvo užduoti klausimai apie tai, kokia finansavimo priemonė ES lygmeniu galėtų būti naudojama veiksmingam COVID-19 genomo sekos nustatymui visose valstybėse narėse. Taip pat politikai teiraujasi, kokie yra konkretūs pasiūlymai ar numatyti veiksmai, kad visoje ES būtų pasiektas vienodas COVID-19 variantų sekos nustatymo lygis, kokia jų taikymo sritis bei ar planuojama sustiprinti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vaidmenį vykdant dabartinę genomo sekos nustatymo veiklą. Pasak L. Mažylio, laišku prašoma apibrėžti gaires, kaip ES bus standartizuojamos genų sekos procedūros.

Politikas pastebi, kad, kalbant apie sekoskaitą siekiant suvaldyti viruso plitimą, negalima palikti atsakomybės vien valstybėms narėms. „Kol kas įprastinė europinė psichologija laimi – valstybės narės visada pačios būdavo atsakingos už sveikatos apsaugą, bet mes kalbame apie pasaulinę pandemiją, todėl koordinuotų veiksmų turi būti imtasi ES lygiu“, – COVID-19 situacijos išryškintą būtinybę siekti bendrų sveikatos apsaugos tikslų įvardija EP narys.

Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos informacija, Lietuvoje koronaviruso genomo sekoskaitos tyrimai bus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat buvo kreiptasi į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą dėl galimybės pasinaudoti jų teikiama neatlygintina pagalba atlikti virusų mutacijų tyrimus. „Galbūt valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, pasinaudos ir ES fondais. Nes finansinis barjeras lygioms galimybėms sveikatos sektoriuje yra itin svarbus aspektas, – akcentuoja L. Mažylis. – Tai, kad siekiant stiprinti bendrą sveikatos apsaugą ES lygmeniu ir pasiruošti ateities krizėms būtina pradėti nuo finansinės paramos, suprato ir ES, todėl jau dabar galima pasinaudoti „ES – sveikatos labui“ priemone, kuriai 2021–2027 m. laikotarpiui skirta 5,1 mlrd. eurų”. Tai – iki šiol didžiausia numatyta finansinė parama valstybių narių sveikatos apsaugai ES.

Bet L. Mažylis visgi sekoskaitos koordinavimo ES lygmeniu ir vienodų sąlygų sudarymo svarbą akcentuoja būtent dabar. „Virusas plinta, randasi COVID-19 mutacijos, esu jau ir prieš tai išreiškęs savo poziciją, kad tai dar vienas iššūkis jau atsiradusiai vilčiai – skiepui nuo viruso. Norint įvertinti viruso atmainų paplitimą, būtina masiškai vykdyti genomo sekoskaitos tyrimus atskirose valstybėse. Kol kas Europos Sąjungoje tėra 9 valstybės, kuriose sekoskaita vykdoma pakankamomis apimtimis“, – teigia prof. L. Mažylis. Pasak jo, remiantis viešai prieinamais duomenimis, Lietuvos nėra tarp tų devynių. Ji bent jau priskiriama „vidutiniokėms“. O štai remiantis atviros prieigos genominių duomenų iniciatyva „GISAID Initiative“, didelė sekoskaitos trūkumo problema egzistuoja Bulgarijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Estijoje, Kroatijoje, Lenkijoje ir Čekijoje. Šiose šalyse statistiškai yra tiriama mažiau nei viena seka tūkstančiui koronaviruso atvejų.

Europos Parlamente įvairios tarptautinės sveikatos organizacijos pristatė, jog šiuo metu ES plinta trys mutacijos variantai: Junginės Karalystės, Pietų Afrikos ir Brazilijos. Tų mutacijų baimė yra visiškai pagrįsta. Jungtinės Karalystės variantas yra labiau užkrečiamas – net iki 75 proc. Pietų Afrikos variantas taip pat yra užkrečiamesnis, didesnė reinfekcijos rizika. Brazilijos atmaina taip pat yra lengviau perduodama ir gali sukelti pakartotinę infekciją. Gali išaiškėti, kad ir mirtingumas nuo dviejų pastarųjų atmainų yra didesnis.

„Siekiant įveikti viruso plitimą Europje, priemonės yra tos pačios: protrūkių kontrolė, testavimas, skiepai. Bet būtent sekoskaita padeda valdyti naujas viruso mutacijas, jų plitimą, kurių atsparumas dabar ES registruotoms vakcinoms nuolat tiriamas, – pasakoja L. Mažylis. – O mes būkime pilietiški ir atsakingi – skiepykimės! Taip kurkime galimybę įveikti!”