Įdomybės apie nealkoholinį alų: kodėl kai kam atrodo, kad jis gaminamas iš miltelių, bei kuo jis skiriasi nuo bealkoholinio alaus?

Nors nealkoholinio alaus populiarumas Lietuvoje su kiekvienais metais tik auga, o jo parduodamų rūšių ir skonių suskaičiuoti jau nebeužtenka dviejų rankų pirštų, vis dar vyrauja ne vienas gajus mitas apie tokio alaus gamybą ir vartojimą. Todėl šį kartą kartu su iškiliausio tarpukario Lietuvos bravoro „Volfas Engelman“, kuris šiais metais švenčia savo 168-ąjį gimtadienį, atstovais ir specialistais paneigėme tokius mitus.

Gaminamas iš miltelių?

Kaip sako „Volfas Engelman“ Kokybės kontrolės skyriaus vadovė Lina Čičinskienė, tiek jai, tiek jos kolegoms ne kartą yra tekę išgirsti nuomonę, kad nealkoholinio alaus gamybai yra naudojami „milteliai“. Tačiau, pasak jos, toks teiginys yra labai toli nuo tiesos.

„Tai labai dažnas mūsų įmonės ekskursijų dalyvių klausimas. Šį mitą labai lengva išsklaidyti, parodžius didžiulius silosus, kuriuose laikoma pagrindinė grūdinė žaliavą – miežių salyklas, kuris tik po sumalimo tampa „milteliais“. Įmonėje yra grūdinių žaliavų kokybės kontrolės laboratorija, kurioje atliekama miežių salyklo kokybinė analizė. Taigi, nealkoholinis alus yra gaminamas tikrai ne iš „miltelių“, – sako L. Čičinskienė.

Ir salyklas, ir mielės, ir apyniai

Tuo metu bravoro Gamybos ir technikos direktorė Vilija Bukšaitytė teigia vis dar pastebinti vyraujantį mitą, kad nealkoholinis alus nėra fermentuojamas.

„Kai kas vis dar galvoja, kad toks alus yra gaminamas kaip gaivieji gėrimai – tik maišant įvairias žaliavas. Tačiau išties nealkoholinio alaus gamybai yra naudojamos lygiai tokios pat žaliavos kaip ir paprastam alui: salyklas, mielės, apyniai. Nealkoholinio alaus gamybos technologiniai procesai yra sudėtingi, o kartais, netgi sudėtingesni nei įprasto alaus, todėl laikyti tokį alų gaiviuoju gazuotu gėrimu – tikrai negalima“, – sako V. Bukšaitytė.

Tradicinė, bet nepaprasta gamyba

Jai pritaria ir L. Čičinskienė, kuri sako dažnai girdinti, kad nealkoholinis alus tarsi netikras, neaišku, iš ko ir kaip jis gaminamas.

„Gamyba yra tradicinė, bet tikrai nepaprasta. Žaliavos atrenkamos labai kruopščiai, naudojamas miežių salyklas, specialiai parenkami tinkamiausio aromato ir kartumo apyniai, taip pat naudojamos specialios mielės, kurios yra užsakomos iš Vokietijos mielių banko. Mielės atkeliauja mėgintuvėlyje, iš kurio mikrobiologinėje laboratorijoje yra padauginamos iki reikalingo gamybai kiekio ir keliauja į fermentacijos talpas. Kokybės laboratorijoje atliekami visi pagrindiniai nealkoholinio alaus mikrobiologiniai ir cheminiai kokybės tyrimai. Kiekviena pagaminta partija yra įvertinama profesionaliai apmokytų degustatorių ir tik po visapusiškos analizės nealkoholinis alus patenka pas vartotoją“, – aiškina „Volfas Engelman“ Kokybės kontrolės skyriaus direktorė.

Nealkoholinis ar bealkoholinis?

Dabar kiek rečiau, tačiau anksčiau dažnai buvo aptarinėjami atvejai, kai išgėrus nealkoholinio alaus ir vairuotojui papūtus į alkotesterį, buvo nustatomas alkoholio kiekis. V. Bukšaitytės teigimu, viena vertus – tai prastas pasiteisinimas, kita – neperskaityta gėrimo etiketė.

„Tai irgi mitas. Nes arba vairuotojas sumaišė ir gėrė kitos kategorijos alų, arba tai tik nevykęs pasiteisinimas, siekiant išvengti atsakomybės“, – sako pašnekovė.

Pasak jos, nealkoholinio alaus gamyba yra galima 4-iais skirtingais būdais: sustabdant fermentacijos procesą; naudojant specialias, mažai alkoholio gaminančias, mieles; išgarinant alkoholį; pašalinant alkoholį membraninės filtracijos pagalba.

„Gaminant pirmaisiais dviem būdais, alkoholis susidaro, tačiau jo būna ne daugiau nei 0,5 proc., ir tai yra reglamentuojama bei leidžiama įstatymais. Gaminant alų alkoholio išgarinimo būdu arba jį pašalinant filtracijos būdu – alkoholio visiškai nelieka. Todėl vartotojams mes visada patariame atidžiai skaityti alaus ženklinimo informaciją etiketėse ar pakuotėse kur yra nurodomas alkoholio kiekis. Jis būna 0,5 proc. arba 0,0 proc. Dažniausiai gamintojai alų, turintį 0,5 proc. alkoholio žymi kaip nealkoholinį, o turintį 0,0 proc. alkoholio žymi kaip bealkoholinį alų“, – aiškina „Volfas Engelman“ Gamybos ir technikos direktorė.

Nealkoholinio alaus populiarumas

„Volfas Engelman“ Logistikos skyriaus direktoriaus Rimanto Petuškos pasiteiravus apie nealkoholinio alaus kultūrą Lietuvoje, specialisto teigimu, ši mūsų šalyje dar tik formuojasi, tačiau netolimoje ateityje nealkoholinis alus turėtų tapti svarbia gėrimų dalimi.

„Manau, kad tokį alų lietuviai dar tik atranda, nes anksčiau jis nebuvo labai populiarus. Tačiau kiekvienais metais, su sveikos gyvensenos tendencijomis, šios kategorijos pardavimai ir vartojimas auga. Na, o ateityje, manau, jis turės didelį svorį alaus krepšelyje“, – teigia R. Petuška.

Tuo metu V. Bukšaitytės nuomone, augančiam nealkoholinio alaus populiarumui įtakos turėjo Lietuvoje sugriežtinti įstatymai, ribojantys alkoholinių gėrimų vartojimą, bei išaugusi tokio alaus kokybė.

„Padidėjęs nealkoholinio alaus vartojimas skatina gamintojus kurti įvairias jų rūšis: kvietinį nealkoholinį, tamsų nealkoholinį alų, nealkoholinius alaus kokteilius ir t. t., kad kiekvienas vartotojas rastų jam labiausiai patinkantį variantą. Esama tokių nealkoholinio alaus rūšių, kurias ragaujant yra labai sunku atskirti nuo įprasto alaus. Mūsų įmonėje, rengiamų degustacijų metu, dažnai dalyviai nustemba, sužinoję, kuris pavyzdys buvo būtent nealkoholinio alaus“, – pasakoja pašnekovė.

„Volfas Engelman“ šiuo metu gamina keturias skirtingas nealkoholinio alaus rūšis bei nealkoholinio alaus kokteilius, o didžioji dalis šio prekinio ženklo nealkoholinio alaus yra parduodama Lietuvoje, tačiau taip pat pasiekia ir kitas šalis: Japoniją, P. Korėją, Rusiją, Ukrainą, Lenkiją, Airiją ir kt.

„Eksporto rinkose nauji vartotojai mūsų prekinio ženklo pavadinimą pirmiausiai traktuoja kaip vokišką, tačiau smagu, kad paragavę ir sužinoję jo kilmę, nuo jo tikrai nenusisuka. Labai džiaugiamės, kad jau daugiau nei dvejus metus nealkoholinį alų gaminame ir Japonijos rinkai. Japonijos rinkai alus yra gaminamas pagal specialią technologiją, atitinkančią, būtent, tos šalis reikalavimus“, – aiškina R. Petuška.

Virtualus gimtadienis – linksmybės, ekskursija ir magija

Antrą gyvavimo šimtmetį skaičiuojantis „Volfas Engelman“ bravoras šiandien gamina ne tik garsųjį alų, bet ir kitus gėrimus, kurių gamyboje ypatingą dėmesį skiria inovacijoms. Kaip prasideda alaus kelionė ir ką turėtume žinoti apie patį alų bei jo degustacijas, „Volfas Engelman“ gimtadienio svečiai savo akimis galės išvysti virtualioje ekskursijoje po bravorą.

Įdomių istorijų bei faktų alaus mėgėjai išgirs „Volfas Engelman“ studijoje vyksiančios gyvos diskusijos metu, o visi norintieji savo žinias galės pademonstruoti ir virtualioje viktorinoje, kurioje dalyvauti kviečiami ne tik alaus mėgėjai bei žinovai, bet visi „Volfas Engelman“ draugai. Gimtadienio organizatoriai yra parengę ir dar daugiau siurprizų dalyviams, o vienas iš jų – iliuzionisto Anton Lavrentjev pasirodymas.

„Nors daugelis tiki, kad magija galima tik tada, kai žiūrovai pasirodymą stebi gyvai – tai nėra tiesa. Atėjus karantinui, ir mes, netikros tikrovės kūrėjai, savo pasirodymus perkėlėme į virtualią erdvę. Mago pasirodymo esmė slypi žiūrovų prote. Aš mėgstu kontaktą, nes tai leidžia lengviau pajausti emociją, tačiau „Volfas Engelman“ gimtadienyje bus ir to, ir to – žiūrovai stebės virtualiai, tačiau bus ir gyvų dalyvių. Jie bus tarsi tie tikrieji liudininkai, kad magija išties vyksta čia ir dabar“, – sako A. Lavrentjev.

Gimtadienio organizatoriai tikisi, kad renginyje virtualiai dalyvaus daugiau nei pusė milijono žmonių, todėl, kaip sako iliuzionistas, tai puiki proga parodyti, jog gausios šventės įmanomos ir nuotoliniu būdu. „Kai pagalvoju, realiai tiek žiūrovų tikrai sunkiai sutalpintume, todėl nors virtualiai, tačiau švęsime labai gausiai ir garsiai“, – neabejoja A. Lavrentjev.

Užsistatykite priminimą jau dabar: ilgai brandintas 168–asis „Volfas Engelman“ gimtadienis „Ne jubiliejus“ Delfi naujienų portale vyks jau balandžio 16 d., 19:00 val.