Kodėl ne visi gyventojai skuba prisijungti prie centralizuotos nuotekų šalinimo sistemos
Tik pagal numatytus standartus išvalytos nuotekos gali būti išleidžiamos į aplinką. Tačiau kaip pastebi Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Agnė Kniežaitė-Gofmanė, netinkamas nuotekų valymas vis dar yra gana dažna problema.
„Gyventojams, kurie naudojasi centralizuota nuotekų tvarkymo sistema, niekuo rūpintis nereikia – nuotekos vamzdžiais keliauja į nuotekų valymo įrenginius, juose yra išvalomos pagal numatytus standartus ir išleidžiamos į aplinką. Tinkamai nuotekos gali būti tvarkomos ir įsirengus individualų biologinį nuotekų valymo įrenginį ar nuotekų kaupimo rezervuarą, kuriame sukauptos nuotekos turi būti reguliariai išsiurbiamos ir išvalytos nuotekų valykloje, – pasakoja specialistė. – Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet nuotekų kaupimo rezervuaras yra pralaidus arba biologinis nuotekų tvarkymo įrenginys veikia netinkamai, todėl nuotekos nėra tinkamai išvalomos ir patekusios į aplinką teršia gamtą. Deja, sakyti, kad individualiai tvarkomos nuotekos visais atvejais yra tvarkomos tinkamai, kol kas dar tikrai negalima.“
Centralizuotas nuotekų tvarkymas visais atvejais turėtų būti ekonomiškai naudingesnis gyventojui, nei tinkamas individualus nuotekų tvarkymas. Tačiau prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos verta ne tik dėl patogumo ir ekonominės naudos. Centralizuotai valomos nuotekos tvarkomos efektyviau, miestų nuotekų valyklos gali užtikrinti aukštesnius išvalymo standartus, vykdoma griežtesnė kontrolė – žvelgiant iš aplinkosauginės pusės tai svarbiausi kriterijai.
Priežasčių, kodėl gyventojai vengia prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, yra keletas. Pagrindinės jų – netinkamas pačių tinklų išplanavimas ir gyventojų nenoras mokėti už nuotekų tvarkymą.
„Pasitaiko atvejų, kai tinklai suplanuojami tose vietose, kuriose nėra pakankamo jų poreikio – gyventojai išsikraustę arba investavę į tinkamai nuotekas valančius biologinius įrenginius. Tačiau būna ir taip, kad gyventojai į nuotekų tvarkymą žiūri neatsakingai ir nenori už tai mokėti. Juk tvarkant nuotekas tinkamai – tiek prisijungus prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, tiek tinkamai tvarkant jas individualiai – tai neišvengiamai kainuoja“ – sako Agnė Kniežaitė-Gofmanė.
Prisijungiant prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos verta paskaičiuoti ekonominę naudą
Prisijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų reikalauja gyventojų investicijų, todėl priimant šį sprendimą pirmiausiai reikėtų įsivertinti ekonominę naudą. Kokių investicijų iš gyventojų pareikalaus prisijungimas prie centralizuotos nuotekų tinklų sistemos, kiekvienu atveju priklauso nuo individualios situacijos: jei prie gyventojo sklypo nėra atvesto nuotekų išvado, investuoti teks daugiau.
„Įgyvendinant Miestų nuotekų valymo direktyvą, daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų turinčių aglomeracijų teritorijose, kuriose išvystyta centralizuota nuotekų surinkimo sistema, gyventojų prisijungimui prie centralizuotų nuotekų tinklų yra skiriama parama pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) programos finansavimo kryptį „Vandenų apsauga“, – apie gyventojams skiriamą finansinę paramą pasakoja specialistė. – Aglomeracijose, kurios numatytos direktyvoje, tačiau neturi išvystytos centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, skiriama parama tinklų plėtrai.“
Savivaldybėms suteikiama Vandentvarkos fondo parama
Europos Komisijos nuomone, aglomeracijose (tankiai apgyvendintose teritorijose, didesnėse kaip 2000 gyventojų ekvivalento, kurioms taikomi Miestų nuotekų valymo direktyvos reikalavimai) nuotekos turi būti surenkamos ir tvarkomos centralizuotose sistemose, o individualiose sistemose tvarkomų nuotekų dalis negali būti didesnė kaip 2%.
„Kai kuriose Lietuvos aglomeracijose per didelė dalis nuotekų tvarkoma individualiai. Įgyvendinant Miesto nuotekų valymo direktyvą, pasiekta nemaža pažanga. Europos Komisija įvardijo 54 aglomeracijas, neatitinkančias nuotekų direktyvos. Šiuo metu daugiau kaip pusė šių aglomeracijų jau atitinka direktyvos reikalavimus. Didžioji dalis šiuo metu dar reikalavimų neatitinkančių savivaldybių tvirtina, kad pažeidimas aglomeracijose iki 2023 m. bus ištaisytas. Aplinkos ministerija nuolat bendrauja su savivaldybėmis, kurios dar neįgyvendino Direktyvos reikalavimų. Tokių savivaldybių daugiausia yra Vilniaus regione, – apie dabartinę situaciją pasakoja Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas vandenų ir žemės gelmių klausimais Irmantas Valūnas.
Siekiant pilnai įgyvendinti Direktyvos reikalavimus, buvo įsteigtas Vandentvarkos fondas centralizuotam nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymui aglomeracijose, kuriose susidaro 2000 ir daugiau gyventojų ekvivalentų atitinkanti taršos apkrova. Viešųjų investicijų plėtros agentūros administruojamas Vandentvarkos fondas teikia lengvatines paskolas kartu su grąžinamąja subsidija (ES fondų investicijos) viešiesiems vandens tiekėjams nuotekų tinklų plėtrai aglomeracijose, kuriose neįgyvendinti Direktyvos reikalavimai.
„Iki šių metų balandžio 1 d. viešieji vandens tiekėjai turėjo galimybes pateikti paraiškas pagal palankesnes sąlygas, nei buvo ankstesniais kvietimais. Grąžinamoji subsidija teikiama tik nuotekų surinkimo tinklams: iki 70 procentų, kai viešasis vandens tiekėjas investuoja savo savivaldybės viešojo tiekimo vandens teritorijoje arba iki 90 procentų visų investicijų, reikalingų nuotekų tinklų plėtrai, kai pareiškėjas investuoja kitos savivaldybės teritorijoje. Likusiai daliai reikalingų investicijų nuotekų surinkimo tinklų plėtrai, taip pat geriamojo vandens tiekimo tinklų plėtrai bei tinklų rekonstrukcijai teikiama lengvatinė paskola. Projektų įgyvendinimo terminas – 2023 m. rugsėjo 1 d. Planuojama, kad Direktyvos reikalavimai bus įgyvendinti laiku“ – apie šį kvietimą teikti paraiškas paramai palankesnėmis savivaldybėms finansavimo sąlygomis gauti teigia Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos investicinių priemonių įgyvendinimo skyriaus vedėja Vilma Slavinskienė.
Straipsnis finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų. Daugiau informacijos Aplinkos ministerijos (am.lrv.lt) ir ES investicijų (esinvesticijos.lt) interneto svetainėse.
Užsakymo nr.: PT_86905507