Keletą šimtmečių vyno mėgėjų bendruomenė garsėjo savo išvystytu skoniu, kurį uoliai lavino degustacijų metu: uostydami skirtingus aromatus, vertindami kūniškumą, saldumą ir rūgštumą, skaičiuodami taninus ar alkoholiškumą. Kai tuo metu alaus mėgėjai buvo įsivaizduojami su skardine rankose, žiūrintys krepšinio varžybas. Tačiau J. Lingys tikina, kad toks vaizdinys – jau atgyvenęs ir visiškai neatspindintis šiandieninės realybės.
„Kai Lietuvoje pradėjome organizuoti alaus ir maisto derinimo vakarienes, nemažai restoranų šefų žiūrėjo į tai atsargiai. Ar tikrai čia bus gerai, ar žmonėms patiks, ar tai nesuprastins restorano įvaizdžio? Tokius klausimus girdėjau ne kartą. Bet šiandien situacija pasisuko kitu kampu – patys restoranų šefai pradėjo vertinti vietinę produkciją ir jie didžiuojasi, kad gali vietinį alų pristatyti savo svečiams. Šiandien atsiranda tokių restoranų, kurie patys verda savo vienetinį alų, siūlo jį kaip aperityvą, derina su maistu ir mato čia didžiulį potencialą“, – sako „Švyturio“ alaus someljė.
Aludaris – tai kūrėjas
Anot J. Lingio, alus – tai kulinarinis gėrimas, o aludaris – tai kūrėjas, kurį galėtume prilyginti maisto šefui. Pastarasis iš ingredientų dėlioja skirtingus sluoksnius, poskonius, kuria netikėtas patiekalo tekstūras. Lygiai taip pat ir aludaris – jis žaidžia skirtingais ingredientais ir ieško tobuliausios dermės, ieško tobulo alaus šedevro.
„Alus turi labai platų skonių spektrą, platesnį net už vyno. Taip yra dėl to, kad alus gali didžiuotis žymiai didesne ingredientų įvairove. Štai vyndarys dėl prasto vyno visada gali suversti kaltę prastam derliui. Jeigu alus yra blogas, aludaris to padaryti negalės – čia yra jo kaltė. Jis pasirenka ingredientus, jis kaip šefas juos sudėlioja ir tik jis yra atsakingas už galutinį rezultatą“, – teigia J. Lingys.
Alaus someljė kviečia į šių gėrimų skirtumus pažiūrėti per filmų paralelę: vynas – tai nespalvotas filmas, kuriame dominuoja tik dvi spalvos, o štai alus – tai spalvotas filmas, kurio spektras itin platus.
„Alaus sudėtyje dažniausiai sutinkami keturi ingredientai, kurių rūšių yra be galo daug. Vien grūdų yra virš 200 rūšių, apynių virš 200 rūšių, mielių – irgi tiek pat, galiausiai net vanduo yra labai skirtingas, o ką jau kalbėti apie prieskonių įvairovę. Aludaris, dėliodamas šiuos ingredientus, žaidžia jais ir ieško tobulo balanso. Tai be galo kūrybiškas procesas, dėl kurio alus yra labai kompleksiškas, jis yra įdomus. Galbūt net įdomesnis už vyną“, – teigia ekspertas.
Alaus ir maisto derinimas – neatrasti lobiai
Būtent alaus kompleksiškumas ir plati skonių gama lemia tobulą alaus ir maisto sąjungą.
„Derinant su maistu vyną, kartais mes susiduriame su tam tikrais iššūkiais, pavyzdžiui, sunku vyną suderinti su kartesniais, rūgštesniais maisto patiekalais, vynas dažniausiai neturi karamelinių natų. Alus šiuo atveju turi viską – kad ir prie ko jį priderintum, jis tinka. Daugelis labai nustemba sužinoję, kad alus gali puikiai derėti net prie deserto. Bet alus turi labai daug motyvų, kurie dera su saldžiais patiekalais, ir tai priverčia skonio receptorius tiesiog sproginėti“, – tikina alaus someljė.
J. Lingys priduria, kad populiariausio alaus stiprumas svyruoja nuo 4 iki 7 laipsnių, o kai tu ragauji tokio stiprumo alų, jo skonis burnoje išlieka ilgiau, nei ragaujant vyną, viskį ar tekilą.
„Ragaujant stipresnius gėrimus jaučiame tam tikrus aspektus, bet tai yra trumpi skonio ir aromato impulsai, kurie mus pasiekia ir netrukus nutrūksta. Alaus skonio patirtį jaučiame ilgiau – nuriję gurkšnį dar ilgai jaučiame poskonį, angliarūgštę, salyklą – karamelinį, degintą, šokoladinį, kavos, sausainių ar duonos natų. Mums skirtingai kvepia apyniai, vienas – kaip citrusiniai vaisiai, mangai, persimonai, kitas – žolelėmis, prieskoniais. Galėčiau vardinti ir vardinti, bet įvairovė – išties didžiulė“, – tikina ekspertas.
Gerą alų įperka kiekvienas, gerą vyną – nebūtinai
Anot J. Lingio, alus nepakankamai įvertintas ir dėl savo kainos, nors galėtų būti visai priešingai.
„Kai tu perki vyną už dvidešimt eurų, tau atrodo, kad perki kažką gero. Kai tu perki alų už du ar tris eurus, tau atrodo, kad perki kasdienį gėrimą. Ar toks pigus gėrimas gali būti derinamu su mano jūros gėrybių troškiniu? Mes neįvertiname alaus ta prasme, kad mums atrodo, jog kas kainuoja brangiau, tas yra geriau. Tačiau tai netiesa“, – sako ekspertas.
Esminis žemesnės alaus kainos privalumas, anot J. Lingio, galimybė ragauti. Daugelis žmonių gali įsigyti beveik visą pasaulio alų, tačiau visą pasaulio vyną įsigyti gali vos keletas.
„Alaus kaina lemia tai, kad tu gali kasdien ragauti skirtingą alų: skirtingų stilių, šalių, daryklų, partijų. Alus yra kur kas labiau atviras skonių kelionėms ir atradimams“, – tikina J. Lingys.
Alus – restorano vertas patiekalas
Paklaustas apie alaus vietą Lietuvos gastronominėje kultūroje, J. Lingys žvelgia optimistiškai – alus visapusiškai skinsis kelią tiek į mūsų virtuves, tiek į mūsų restoranų lėkštes, tiek į mūsų maisto derinius.
„Aš tikiu, kad Lietuvoje mes vis labiau imsime vertinti vietinę produkciją ir suprasime, kad vietinis alus yra ne ką prastesnis negu ispaniškas vynas. Mes turime įvairaus ir skirtingo alaus rūšių, kurių dauguma ingredientų užauginta čia, Lietuvoje, todėl jis yra geriausios įmanomos kokybės ir šviežumo. Tai mūsų vertybė, savotiškas mūsų virtuvės pasididžiavimas, kurio kūrybos procese sudėta viskas, ką sugebame geriausiai. O kai ant vieno stalo susitinka šefų kūrybiškumas su aludarių kūrybiškumu, gimsta tikras kulinarinis šedevras“, – sako J. Lingys.
Užsakymo nr.: PT_86881101