Žinios atveriančios pasaulį

„Kiekvienos valstybės teisinė sistema atspindi savitą visuomeninę, politinę, istorinę, socialinę tos valstybės raidą. Todėl ir teisė dažnai suvokiama kaip labai nacionalinis dalykas. Tačiau šiandien teisininkui nebeužtenka išmanyti nacionalinę teisę. XXI amžiuje jai didelę įtaką daro valstybių ir tarptautinių organizacijų kuriamos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisė“, - sako Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanė, profesorė Lyra Jakulevičienė.

Lyra Jakulevičienė (Mildos Adomaitienės nuotr.)

Valstybių bendradarbiavimas tarptautinėje erdvėje kuriant bendras taisykles atsiranda dėl praktinių priežasčių. Tokios problemos, kaip terorizmas, kibernetinės atakos, neteisėta migracija, pandemija ir kitos, gali būti išspręstos tik bendromis pastangomis. MRU Teisės mokyklos doktorantas Tomas Marozas, šiemet Tarptautiniame astronautikos kongrese pristatęs savo tyrimus apie kibernetinius karus, teigia, kad šiais laikais nėra nei vieno konflikto, kuriame nebūtų naudojamos kosmoso technologijos – palydovai. „Labai svarbu, kad valstybės aiškiai žinotų savo veiksmų ribas ir suvoktų grėsmes, kurios gali kilti dėl neatsakingo kosminės erdvės naudojimo, juk nuo to priklauso visos žmonijos išlikimas, todėl labai svarbus tarptautinis teisinis reguliavimas“, - pasakoja T. Marozas.

Tomas Marozas
Foto: Organizatorių nuotr.

„Tarptautinėje erdvėje norintiems dirbti teisininkams šiandien reikia ir tarptautinių santykių ir tarptautinės politikos žinių, o tarptautinių santykių srityje planuojantiems karjerą pravartu įgyti teisės žinių. Teisė, neapsiribojanti valstybės sienomis, aktuali ir privačiame sektoriuje. Lietuvos teisininkams vis dažniau tenka teikti paslaugas klientams iš šalių, kuriose veikia visiškai kitokios teisinės sistemos. Žymiai padidėjusi gyventojų ir verslo migracija lemia, kad vis dažniau aktualios tarptautinės verslo, šeimos ar paveldėjimo bylos“, - pastebi MRU Teisės mokyklos dekanė, profesorė Lyra Jakulevičienė.

Nauji finansų detektyvai galintys dirbti bet kurioje pasaulio šalyje

Lietuva yra vienas iš pasaulinių finansų technologijų (fintech) centrų, ir nepaisant pandemijos fintech sektorius Lietuvoje ir toliau auga, o naujosios finansinės technologijos reikalauja naujo požiūrio į reguliavimą. „2020 metais MRU pristatė bakalauro studijų programą „Teisė ir finansinės technologijos“. Fintech sektoriui skirta programa rengs teisės specialistus, kurie ne tik įgis pagrindines teisines kompetencijas, bet ir išmanys finansinių technologijų srities reguliavimą, pinigų ir terorizmo prevenciją, gebės atsekti nesąžiningas verslo schemas, - sako šios programos vadovas MRU Teisės mokyklos docentas Marius Laurinaitis. - Tokie teisininkai gali dirbti bet kurioje pasaulio šalyje, nes šie klausimai yra universalūs ir peržengia valstybių sienas. Studentai nuo pirmųjų dienų susipažįsta su fintech specifika, turi šios srities mentorius, todėl gali megzti profesinius ryšius“. Daugelis programos partnerių siūlo ne tik praktikos, bet ir darbo vietas. Šiuo metu 71 proc. fintech srityje dirbančiųjų yra atitikties ir pinigų plovimo prevencijos specialistai, prognozuojama, kad teisininkų su fintech specializacija poreikis ir toliau augs.

Marius Laurinaitis
Foto: Organizatorių nuotr.

Technologijos ir teisė

Technologijų plėtra kelia naujus uždavinius ir teisei. MRU buvo vienas pirmųjų dar prieš dešimtmetį parengęs pirmuosius informatikos teisės specialistus. Šiandien jie – telekomunikacijų bendrovių vadovai, advokatai, teisinių technologijų produktų kūrėjai. Akivaizdu, kad technologinių kompetencijų teisininkams reikės vis labiau. „Nors teisininkų virtimo robotais scenarijus mažai tikėtinas, akivaizdu, kad standartizuotas funkcijas perims dirbtinis intelektas, atsiras nauji veiklos modeliai. Pavyzdžiui, notarų profesija, nesikeitusi šimtmečiais, šiuo metu išgyvena didelius pokyčius. Estijoje nuo praėjusių metų įmanoma atlikti notarinius veiksmus nesilankant fiziškai notaro biure, o tai sutaupo laiką ir išlaidas“, - pasakoja L. Jakulevičienė. Anot profesorės, technologijos jau dabar plačiai naudojamos ir teismuose. Jos keičia ir nusikalstamumo dinamiką, atsiranda naujos nusikaltimų rūšys – duomenų vagystės, e-sukčiavimas ir pan. Naujos kartos teisininkai turi mokėti tirti tokius e-nusikaltimus, rinkti įrodymus elektroninėje erdvėje. Teisės ir technologijų, dirbtinio intelekto panaudojimo teisėje kompetencijos MRU suteikiamos ir bakalauro studijose, ir specializuotose programose, kaip „Teisės ir technologijų (LegalTech)“ LLM. Ši programa, kurioje dėsto Europos, JAV, Pietų Korėjos universitetų technologijų ir teisės ekspertai, skirta ateities teisininko kompetencijoms, reikalingoms ir jau praktikuojantiems teisininkams. „Moksliniai tyrimai teisės ir technologijų srityje universitete vykdomi jau daugiau kaip dešimtmetį, nuo 2012 metų MRU dalyvauja prestižinėse doktorantūros programose kartu su Bolonijos, Tilburgo, Barselonos ir kitais Europos universitetais“, - pabrėžė L. Jakulevičienė.

Teisiniai ginčai ir jų sprendimo pokyčiai

Nors teisininko profesija itin dėkinga dėl plačių karjeros galimybių, kartais teisininkai ne itin mėgstami visuomenėje, nes teisė asocijuojasi su viena laiminčia, o kita pralaiminčia šalimi. Ar yra būdų, kaip šią amžiną dilemą išspręsti ir pasiekti, kad abi besiginčijančios pusės laimėtų ir niekas nepralaimėtų? Mediacijos Lietuvoje pradininkė, tarptautinė mediatorė, MRU Teisės mokyklos profesorė Agnė Tvaronavičienė yra įsitikinusi, kad toks būdas yra mediacija ir jos plėtra itin naudinga tiek visuomenei, konfliktuojantiems asmenims, tiek ir patiems teisininkams. „Pastaruoju metu ryškėja tendencija teisinius ginčus spręsti ne formaliai, bet ieškoti būdų, kaip išspręsti nesutarimus ir atkurti šalių tarpusavio santykius. Šios globalios tendencijos ryškėja ir Lietuvoje. Net ir klasikinių teisinių profesijų atstovai, pavyzdžiui, teisėjai, advokatai, notarai, antstoliai, vis stipriau jaučia poreikį ne tik vykdyti teisingumą, bet ir siekti socialinio kompromiso“, - pastebi A. Tvaronavičienė. Taikintojo vaidmuo reikalauja ir papildomų kompetencijų: konfliktų valdymo, psichologijos. MRU į šias tendencijas sureagavo jau prieš keletą metų ir šiuo metu yra lyderis Lietuvoje plėtojant mediaciją tiek studijose, tiek ir kvalifikacijos tobulinimo srityje.

Agnė Tvaronavičienė
Foto: Organizatorių nuotr.

Teisininkų lūkesčiai naujiems šios bendruomenės nariams

Šiandien net patys teisininkai kelia klausimą – ar šiuolaikinis teisininkas yra teisės ekspertas, ar projektų vadovas, ar verslininkas? Dabar teisininkui neužtenka išmanyti vien tik klasikinę teisę. Teisė persipina su verslu, tarptautine erdve, technologijomis. Privačių kompanijų teisininkai pabrėžia, kad teisininkui labai svarbu suprasti kliento verslą, o verslo startuoliai laukia teisininkų, kuriems būdingas verslumas. Teisininko – „raidės vergo“ era baigėsi. Profesinių teisės gildijų atstovai pabrėžia, kad vien sausų teisinių žinių turėjimas dar nedaro asmens geru teisininku. Savo gretose jie laukia kūrybiškų, visapusiškų, aktyvių piliečių, gebančių argumentuoti ir gerai orientuotis. „Reaguodama į šiuos lūkesčius MRU Teisės mokykla skiria ypatingą dėmesį patirtiniam teisės mokymuisi, studentų dalyvavimui nemokamos teisinės pagalbos teikime, Mentorystės programai. Kartu su mentoriais – patyrusiais teisės praktikais studentai pamato teisinio darbo virtuvę dar studijų metu, plečia profesinį tinklą ir gauna profesinį palaikymą siekti aukštesnių tikslų“, - pasakoja MRU profesorė L. Jakulevičienė.

Studijos, grįstos mokslu

Tarptautiniuose vertinimuose darbdavių atsiliepimai apie universitetus sudaro reikšmingą dalį. Tačiau kartu matuojama ir mokslinė reputacija. Todėl tarptautiniai universitetų pasiekimai teisėje neįmanomi be tarptautinės mokslinės veiklos. Šiuo metu teisės kryptyje šalia nuolatinių mokslinių tyrimų įgyvendinami projektai, kuriais prisidedama prie COVID-19 pandemijos metu priimtų sprendimų teisėtumo ir proporcingumo vertinimo, teismų veiklos gerinimo, konfliktų valdymo gebėjimų didinimo, duomenų apsaugos darbo vietoje, nemokumo ir kitų klausimų sprendimo mūsų valstybėje.