Medicinos mokslų daktarė ir projekto autorė R. Aldonytė pasakoja, kad projektas „Individualizuoti kvėpavimo takų mikrobiomo tyrimai“ atsirado besidomint kvėpavimo takuose gyvenančių mikroorganizmų genų visuma ir jos svarba ligų atsiradimui. Mokslininkės nusprendė išsiaiškinti, kaip tai gali pagelbėti, diagnozuojant ligas ir įvairias su sveikata susijusias žmogaus būkles.

„Seniai dirbame plaučių ligų srityje, ir pastebėjome, kad daug dalykų gali būti paaiškinti bakterijų sudėtimi bei kompozicija. Žmogaus kūnas – kaip daugiabutis, kuriame gyvena labai daug mikrogyventojų, kurie bendrauja ir sudaro ekosistemas, o jų genų visumos tyrinėjimas pradėtas kaip žmogaus mikrobiomo projektas. Tai parodė, kiek daug skirtingų salelių turime savo organizme ir kokios jos svarbios“, – sako R. Aldonytė.

Suradusios bendraminčių, gydančių kvėpavimo takų sutrikimus, mokslininkės pradėjo bendradarbiavimą. Prie projekto taip pat prisijungė daug jaunųjų tiksliųjų mokslų specialistų: Vilniaus universiteto gamtos mokslo centro mokslininkai, turintys įrankius, kuriais galima išgvildenti mikrobiomo problematiką. Anot pašnekovės, kol kas tai tik mažas žingsnelis dideliame miške, tačiau projektas padės išsiaiškinti, kaip kvėpavimo takų mikrobiomas pasako, ar žmogus sveikas, linkęs sirgti, rūko, kas jam gresia ateityje, ir panašius klausimus.

„Nors nagrinėjamos problematikos turi sąsajų su COVID-19, projektą parašėme dar iki pandemijos. Koronavirusui išplitus pagalvojome, kad dabar projektą būtume rengusios kiek kitaip – būtų itin įdomu sužinoti, prie kurio mikrobiomo labiau limpa koronaviruso problemos ir kada atsiranda sunkesnė ligos eiga“, – pasakoja mokslininkė.

Nors prie projekto dirba trys didelės institucijos, žmonių skaičius gana nedidelis – pašnekovės pasakoja, kad šioje srityje daugiausiai nuveikiama mašinomis.

„Šiuo metu komandoje dirba septyni žmonės, tačiau tikimės, kad ateityje prisijungs daugiau jaunųjų mokslininkų. Kai į instituciją „ateina“ projektai, juose atsiranda erdvės doktorantams, besigilinantiems į tam tikrą siaurą sritį. Taip jauniems žmonėms daugiau galimybių tapti mokslininkais. Numatoma, kad projekte dirbs mažiausiai trys doktorantūros studentai“, – teigia R. Aldonytė.

Jos kolegė, VU GMC vyr. mokslo darbuotoja Julija Armalytė, pasakoja, kad projekto resursai yra ganėtinai paprasti – šiuo metu sekvenavimai gali būti atliekami Olandijoje arba Korėjoje, o kaštai apsiriboja siuntimo išlaidomis.

Mokslininkės pasakoja, kad pagrindiniai darbai dar neprasidėjo – projekte bus naudojama pacientų klinikinė medžiaga, o, kaskart prisilietus prie žmogaus organizmo, reikia gauti bioetikos komiteto sutikimą. Dėl šių priežasčių privaloma smulkiai aprašyti kiekvieną projekto žingsnį, susijusį su itin jautria informacija, o gavus visus reikiamus leidimus bei sutikimus – planuojama pakviesti apie 100 žmonių ir pradėti tyrimus.

„Projekto metu tikiuosi internete surasti savo nosies mikrobiomo kaimynus ir pasidalinti su jais savo patirtimi, bandyti nuspėti, kaip jiems reikia elgtis, kad jie jaustųsi geriau“, – pasakoja J. Armalytė ir pabrėžia, kad šis projektas – žmonėms padės ne tik gydyti ligas, tačiau ir jas nuspėti bei jų išvengti.