Vienas iš daugelio dermatitų, tačiau su išskirtiniais požymiais

Pasak gydytojos dermatovenerologės, Egzemos mokyklos lektorės I. Kisielienės, atopinis dermatitas – tai lėtinis uždegimas odoje, kuri yra linkusi į sausumą. Pats atopinis dermatitas yra vienas iš didelės dermatitų ir egzemų šeimos susirgimų, tačiau jį išskiria tam tikri simptomai bei bėrimas.

„Atopinį dermatitą galime diagnozuoti, kai matome odos paraudimą, pleiskanojimą, nuokasas, bėrimai niežti. Pastebime, kad žmogaus šeimoje dažnai būna ir kitų alerginių ligų.

Taip pat svarbu paminėti, kad bėrimai išsidėsto tam tikrose kūno vietose – kūdikiams ir mažiems vaikams ant skruostų, o suaugusiems – ant alkūnių bei kelių linkių, plaštakų, veido“, – aiškino gydytoja.

Įprastai, atopinis dermatitas ir jo gydymas užtrunka iki kelerių metų, todėl svarbu nuolat tinkamomis priemonėmis rūpintis savo oda.

„Atopinis dermatitas niekur nedingsta, net jei taip ir atrodo. Tai yra liga, kuri tęsiasi kelerius metus, o kai kuriems – ir visą gyvenimą. Todėl geriau nuolat naudoti specialią kosmetiką, kuri skirta stipriai drėkinti“, – patarė specialistė.

Ligą gali sukelti ir pasikeitęs klimatas, ir stresas

Kaip teigia gydytoja, atopinį dermatitą gali sukelti daugybė faktorių – nuo genetikos iki aplinkos veiksnių.

„Vienos priežasties nėra. Pavyzdžiui, tai gali būti genetika. Jei tarp mūsų artimųjų yra sergančių alerginėmis ligomis, tai rizika didesnė. Taip pat gali būti įgimtas odos sausumas, pakitusi imuninės sistemos reakcija ir aplinka, kurioje žmogus gyvena“, – pagrindines priežastis įvardijo specialistė.

Maistas, kaip ir kiti aplinkos veiksniai, taip pat gali išprovokuoti atopinio dermatito simptomus.

„Apie 60 proc. sergančių šia liga gali būti alergiški arba jautrūs tam tikriems aplinkoje esantiems alergenams. Maistas, ypač tarp vaikų, yra pats didžiausias alergenas“, – aiškino pašnekovė.

Tiesa, pasitaiko atvejų, kai atopinis dermatitas atsiranda lyg be priežasties – tada svarbu pastebėti aplinkos pokyčius.

Inga Kislienė (Organizatorių nuotr.)

„Gali pasirodyti, kad liga paūmėjo be priežasties, tačiau reikia nepamiršti minėtų aplinkos veiksnių. Pavyzdžiui, klimato pasikeitimas, atšalęs oras, prasidėjęs šildymo sezonas, nešiojamos kaukės, naudojami antiseptikai ir dažnai plaunamos rankos gali pabloginti pačią ligą.

Taip pat yra ir vidiniai dalykai, kurių mes nelabai galime kontroliuoti – stresas arba ligos, kuriomis susergame“, – teigė I. Kisielienė.

Šviesoforo taisyklė

I. Kiselienės teigimu, sergant atopiniu dermatitu, odos priežiūra turėtų susidėti iš dviejų svarbių dalių: kasdienės priežiūros ir gydymo, tačiau priežiūra vaikams ir suaugusiems – skiriasi.

„Kosmetikoje, skirtoje vaikams iki trejų metų, neturėtų būti kvapiklių, dažų, parabenų ar konservantų. Tačiau vaikams skirtą kosmetiką suaugusieji gali drąsiai naudoti – kuo mažiau sudedamųjų dalių kosmetikoje – tuo geriau“, – patikino specialistė.

Anot gydytojos, sergant atopiniu dermatitu, svarbi kasdienė priežiūra su drėkinamaisiais kremais, bet atsiradus tam tikriems signalams – būtina naudoti ir vaistus.

„Mėgstu naudoti šviesoforo taisyklę. Tai yra trys pagrindiniai simptomai, kurie signalizuoja, kad jau reikia pradėti gydymą uždegimą mažinančiais vaistais. Tai – odos paraudimas, niežėjimas ir kai liečiame odos bėrimą, mes jaučiame iškilimus. Esant šiems simptomams reikėtų nedelsiant pradėti gydymą“, – perspėjo dermatovenerologė.

Pradėjus gydymą vaistais, pasak specialistės, pagerėjimas turėtų matytis jau 3–4 gydymo dieną.

„Jei nematome jokio pasikeitimo, o gal net pablogėjimą, būtinai reikia permąstyti, kas yra naudojama ir nuo ko – gali būti, kad buvo paskirti netinkami vaistai, netinkama diagnozė, todėl nedelsiant rekomenduojama ir vėl pasikonsultuoti su gydytoju“, – pabrėžė I. Kisielienė.

Pasak gydytojos, daugiau informacijos, norintys pažinti ir perprasti dermatitą, gali rasti edukacinėje svetainėje: www.atopinis.lt.