Tai ne tik būdas verslo sektoriui svaria dalimi prisidėti prie oro taršos mažinimo, tačiau ir galimybė iš anksto pasiruošti 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų teršalų, išmetamų iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo, reikalavimams.
Jais nuo 2025 m. bus griežtinamos normos kurą deginantiems įrenginiams, kurių vardinė šiluminė galia didesnė kaip 5 MW, bet mažesnė kaip 50 MW, o įrenginiams, kurių galia 1 MW ar didesnė, bet ne didesnė kaip 5 MW normos įsigalios nuo 2030 m.
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) programos tikslas būtent toks ir yra – finansuoti aplinkosaugos ir kitas priemones, numatytas LAAIF programos lėšų naudojimo 2020–2022 m. finansavimo kryptyse. Konkreti LAAIF programa Aplinkos oro apsaugai yra skirta projektams, susijusiems su eksploatuojamų 1 MW ir didesnės, bet ne didesnės kaip 50 MW šiluminės galios vidutinių kurą deginančių įrenginių išmetamų dujų valymo įrenginių ar kitų taršos mažinimui skirtų technologijų diegimu ir (ar) modernizavimu.
Paraiškos priimamos jau nuo kitos savaitės
Finansavimą iš LAAIF programos gali gauti Lietuvoje veikiantys juridiniai asmenys. Į paramą gali pretenduoti tie projektai, kuriuos įgyvendinus sumažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkos orui ir užtikrinamas įgyvendinto projekto tęstinis aplinkos oro apsaugos efektas.
Projektu diegiamos išmetamų teršalų kiekiui sumažinti taikytinos priemonės yra kelios: kondensacinis ekonomaizeris, elektrostatinis filtras, rankovinis filtras, ciklonas, selektyvi nekatalitinė redukcija, degiklių keitimas.
Projektų finansavimui pagal šį kvietimą skiriama lėšų suma – 2,2 mln. eurų. Maksimali subsidijos suma vienam pareiškėjui yra 200 tūkst. eurų, tačiau subsidijos dydis projektui negali viršyti 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Paraiškos priimamos nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.
Įmonės jau investuoja į oro taršos mažinimą
Tai pakartotinis kvietimas teikti paraiškas. Šiame kvietime išplėstas galimų pareiškėjų ratas, nes subsidiją gali gauti ir kitas kuro rūšis (ne tik kietojo kuro) deginančių įrenginių naudotojai.
Šiuo metu APVA jau yra pasirašiusi dvi finansavimo sutartis oro apsaugos projektams pagal pirmąjį kvietimą įgyvendinti. AB „Panevėžio energija“ Investicijų valdymo skyriaus viršininkas Virginijus Petraška sako, kad įmonė paraišką pateikė dėl kelių priežasčių: „Siekiant darnesnio ir švaresnio šilumos tiekimo, mažinant aplinkos taršą bei stengiantis išlaikyti stabilius šilumos gamybos kaštus, buvo pateikta paraiška paramai gauti.
Bendrovės eksploatuojamoje katilinėje bus pastatyti dūmų valymo įrenginiai (filtrai), kurie mažins aplinkos oro taršą“.
Pasak V. Petraškos, katilinėje įgyvendinus projektą, sumažės oro tarša dėl kietųjų dalelių išmetimų sumažinimo. Taip pat – dėl panaudotų paramos lėšų, investicija į dūmų valymo įrenginius turės mažesnę įtaką šilumos gamybos kaštams.
Tauragėje įsikūrusios įmonės UAB „Bremena“ inžinierius Renatas Tranelis sako, kad jų įmonė taip pat teikė paraišką ir gavo patvirtinimą paramai. Pasak jo, įmonė nusprendė toliaregiškai žvelgti į artėjančius pokyčius: „Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja naujas aplinkosauginis reikalavimas, labai sugriežtinantis kietųjų dalelių išmetimą į atmosferą katilinėms, kurių galingumas yra didesnis nei 1 MW. Nenorime pažeidinėti įsigaliosiančių aplinkosauginių reikalavimų, todėl nutarėme teikti paraišką“.
R. Traneris įsitikinęs – dabar pats geriausias metas naudotis APVA teikiamomis paramomis verslui: „Šie metai – idealus laikas teikti paraiškas oro, vandens, dirvožemio užterštumo mažinimui, energijos efektyvinimui, jos gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ekologiškų transporto priemonių įsigijimui ir asmeniškai prisidėti prie šiltnamio efekto mažinimo pasaulyje bei švaresnės gamtos išsaugojimo ateinančioms kartoms“.