Kaip aiškina gydytoja, šiuo metu Lietuvoje nustatyti COVID-19 yra naudojami trys testai: PGR tyrimas, antigenų testas ir antikūnų testas.

„Dviem pirmaisiais metodais yra aptinkami viruso fragmentai nosiaryklėje, kurie naudojami virusui diagnozuoti. Tuo metu trečiasis metodas labiausiai tinka nustatyti, ar žmogus jau yra persirgęs COVID-19. Šiuo atveju yra atliekamas kraujo tyrimas“, – sako gyd. R. Mikulėnaitė.

Pasak jos, PGR tyrimas yra laikomas pačiu jautriausiu tyrimo metodu, mat atliekant jį, viruso genetinė medžiaga yra keliasdešimt kartų dauginama, tad gauti atsakymą užtenka tik nedidelio tepinėlyje esančio dalelių skaičiaus.

„PGR tyrimo jautrumas, t. y. parametras, rodantis kiek procentų virusą šiuo metu turinčių žmonių testas teisingai nustato kaip užsikrėtusius, yra apie 70-75 proc. Tuo metu atliekant antigenų testą, tiriamoji medžiaga nėra padauginama, todėl teigiamam atsakymui jos reikia daugiau nei PGR atveju. Tokio metodo jautrumas yra 20-30 proc. mažesnis, tačiau šis testas yra greitesnis ir pigesnis. Galiausiai, antikūnių testas rodo besiformuojantį ar jau susiformavusį imunitetą. Verta paminėti, kad pats vienas toks testas netinka COVID-19 ligai diagnozuoti“, – aiškina otorinolaringologė.

Kaip yra atliekamas PGR tyrimas?

Kaip pasakoja gyd. R. Mikulėnaitė, toks tyrimas yra atliekamas iš nosiaryklės bei burnaryklės ėminių, kuriems paimti naudojami dveji tamponai: nosiaryklės tamponas – plonas, lankstus ir burnaryklės – kiek storesnis.

Foto: Shutterstock

„Imant tepinėlį iš nosiaryklės, paciento galva atlošiama 70 laipsnių kampu, plonesnis sterilus vatos tamponas švelniai stumiamas į nosį palei jos dugną iki užpakalinės nosiaryklės sienos, pasukinėjamas keletą sekundžių. Po to tas pats atliekama kitoje nosies pusėje. Galiausiai tamponas pamerkiamas į transportinę terpę.

Tuo metu imant tepinėlį iš burnaryklės, labiausiai iškilusi liežuvio dalis mentele nuspaudžiama žemyn, kad nebūtų sukeliamas pykinimo refleksas. Tuomet, storesniuoju steriliu vatos tamponu braukiamos tonzilės, minkštasis gomurys, „grįžtama“ per užpakalinę ryklės sieną. Tamponas taip pat pamerkiamas į transportinę terpę“, – procedūrą aiškina medikė.

Galimi nemalonūs pojūčiai

Gydytojos pasiteiravus, ar toks tyrimas yra skausmingas ir nemalonus, gyd. R. Mikulėnaitė sako, jog pojūčiai procedūros metu priklauso nuo paciento nosies ir ryklės sandaros.

„Pats PGR tyrimas nėra labai skausmingas, tačiau malonia procedūra jo pavadinti taip pat nebūtų galima. Visgi, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tepinėlis iš nosiaryklės imamas viso labo apie 5-10 sekundžių, tad diskomfortas trunka neilgai. Žinoma, pojūčiai itin priklauso nuo kiekvieno žmogaus įgimtų nosies bei ryklės sandaros ypatumų, kitaip tariant, anatomijos, kuri yra labai individuali ir gali priklausyti nuo persirgtų ligų, vartojamų vaistų, veido srityje buvusių traumų, kurių galite net neprisiminti, ir kitų priežasčių“, – teigia gydytoja.

Priklausomai nuo nosies ir ryklės būklės, anot gyd. R. Mikulėnaitės, atlikus PGR tyrimą, pacientui gali pasireikšti nemalonūs pojūčiai.

Foto: Shutterstock

„Dažniausiai yra jaučiamas nosies skausmingumas, perštėjimas, padidėjęs jautrumas temperatūros pokyčiams, sausai ar dulkėtai aplinkai. Kartais procedūros metu ar po jos gali pakraujuoti iš nosies. Trumpai tariant, kiekvieno žmogaus reakcija į testą yra individuali ir priklauso nuo daugelio aplinkybių“, – sako gydytoja.

Kraujavimo priežastys, pasak pašnekovės, gali būti labai įvairios. „Tai ir nosies pertvaros iškrypimas, kurio dažniausia priežastis – buvusi nosies trauma. Taip pat polipai, kurie atsiranda prienosinių ančių uždegimo ar alergijos pasekoje bei siaurina nosies landas. Įtakos neabejotinai turi ir įvairios ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, kraujo ligos ir kt. bei medikamentų, kurie sausina kvėpavimo takų gleivinę ar skystina kraują, naudojimas. Pavyzdžiui, kraujospūdį mažinantys vaistai, aspirinas. Derėtų nepamiršti ir amžiaus,- vyresniame amžiuje nosies gleivinė būna išplonėjusi, labiau linkusi pakraujuoti. Svarbūs ir aplinkos faktoriai- galbūt rūkote, dirbate užterštoje aplinkoje, daug laiko praleidžiate sausose patalpose, kuomet oro drėgmė mažiau 50 proc. “, – teigia R. Mikulėnaitė.

Kaip galime sau padėti?

Pasireiškus kiek gausesniam kraujavimui iš nosies, gydytoja pataria vengti fizinio krūvio, nebūti tiesioginiuose saulės spinduliuose vasarą, nevartoti karštų gėrimų bei gerti kuo daugiau paprasto, negazuoto vandens.

Nemalonių pojūčių palengvinimui, otorinolaringologė rekomenduoja po PGR tyrimo naudoti natūralios kilmės augalinių aliejų aerozolinius preparatas, skirtus purkšti į nosį .

„Tokie preparatai drėkina nosies bei nosiaryklės gleivinę, minkština šašus bei lengvina jų pasišalinimą, o dėl savo lipofilinės kilmės, nosies gleivinėje išsilaiko ilgiau nei mineraliniai vandenys. Kadangi nosies ertmė yra sudėtinga individuali anatominė struktūra, labai svarbu, jog aliejai būtų vartojami aerozolio pavidalu, nes taip jie geriausiai pasiskirstys visoje nosies ertmėje Šiuo atveju labai tinkamas GeloSitin nosies purškalas, kurios sudėtyje yra rafinuoto sezamo, apelsinų, citrinų aliejų.“, – aiškina gydytoja.

Augalinių aliejų aerozoliniai preparatai dažnai vartojam sausai ar pažeistai nosies gleivinei drėkinti. Sausa ar pažeista nosies gleivinė neatlieka savo apsauginės funkcijos, kadangi suardomas natūralus barjeras, trukdantis virusams ir bakterijoms prasiskverbti į kvėpavimo takus. Tai ypač aktualu esant sausam orui patalpose – šildymo sezono metu žiemą, arba vasarą, kai oro kondicionieriais vėsiname patalpas. Nosies gleivinė taip pat išsausėja pernelyg dažnai vartojant paburkimą mažinančius preparatus lašų ar purškalų pavidalu slogos metu.

„Tokiais atvejais augalinių aliejų aerozolinis GeloSitin nosies purškalas yra nepamainoma priemone nosies gleivinės drėkinimui ir jos funkcijos atstatymui“,– teigia otorinolaringologė R.Mikulėnaitė.