Pasikeitęs gyvenimo ritmas
Dėl pandemijos paskelbus karantiną, kaip ir daugelio žmonių, taip ir politikų darbas kardinaliai pasikeitė. Jei anksčiau R. Juknevičienė, kaip pati sako, visą darbo dieną varstydavo įvairiausių posėdžių salių ir institucijų duris, tai dabar didžiąją darbo dalį tenka atlikti iš namų, nuotoliniu būdu.
„Europarlamentaro darbas yra ne tik posėdžiai, balsavimai, ar vebinariniai pokalbiai, bet ir gyvi vizitai pas žmones, gyvos konferencijos, bendravimas. Iki šiol ši institucija buvo šurmuliuojanti, daug žmonių iš visos Europos, daug susitikimų, renginių ir kitų veiklų. Tačiau prasidėjus pandemijai, nebeliko daugelio dalykų, kurie yra sudėtinė mūsų darbo dalis.
Tačiau Europos Parlamentas greitai ėmėsi veiksmų ir jau kovo mėnesį galėjome balsuoti nuotoliniu būdu bei dirbti iš namų. Dabar iš Europos sostinių galime dalyvauti ir plenariniuose posėdžiuose, kadangi Vilniuje yra Europos parlamento biuras. Tuo metu komitetuose ir frakcijose galima pasisakyti ir iš namų“, – apie pasikeitusį darbo pobūdi pasakoja politikė.
Ir nors, pasak R. Juknevičienės, tokia darbo specifika iš pradžių atrodė nemažas iššūkis, ilgai netrukus europarlamentarė priprato prie pasikeitusios rutinos bei sako neabejojanti, kad toks komunikavimas ir darbas nuotoliniu būdu išliks, kai pasaulis sugrįš į įprastas važias.
„Daugeliu atvejų, darbas per nuotolį atveria naujas galimybes. Pavyzdžiui, nuotolinės paskaitos ar susitikimai. Mane dažnai kviečia pasisakyti Sakartvelo, Ukrainos universitetai, kur vien tik kelionei prireikia dviejų parų. Tačiau nuotoliniu būdu užtenka vos kelių minučių prisijungti ir tu jau esi toje vietoje ir gali bendrauti su auditorija. Neseniai turėjau pokalbį internetu su Vilniaus licėjaus politologų būrelio gimnazistais. Paskaičiavome, kad man iš Panevėžio kelionė į Vilnių ir atgal būtų trukusi apie 3 valandas, o dabar mes labai puikiai pabendravome internetu, ir nemanau, kad šio renginio kokybė buvo kažkuo blogesnė“, – tikina pašnekovė.
Tačiau darbui persikėlus į namus, anot R. Juknevičienės, ji tikrai negalėtų pasakyti, kad atsirado daugiau laisvo laiko.
„Kai tu jungiesi prie virtualaus pokalbio, šalia verda puodas, galvoja sukasi mintys apie dar laukiantį kitą skambutį bei ką pagaminti vakarienei. Būtent dėl to nemanau, kad dabar yra lengviau, ar atsiranda daugiau laiko sau. Tačiau negaliu skųstis, nes, kaip ir visi, turime išgyventi šį laikotarpį ir ateityje, manau, tikrai bus lengviau“, – optimizmo nestokoja politikė.
Vis dėlto, įtemptoje savo dienotvarkėje europarlamentarė sako surandanti laiko ir savo artimiausiam žmogui – mamai.
„Kaip sako mano broliai, galbūt, visa ši situacija mūsų šeimai buvo ir į naudą, nes dabar galiu dažniau dirbti iš namų bei tuo pačiu rūpintis mama“, – sako R. Juknevičienė.
Tiltagaliuose – daugiau kultūrinės veiklos, Briuselyje – daugiau žingsniukų
Politikės pasiteiravus, ką ji mėgsta veikti laisvalaikiu gyvendama Briuselyje bei kaip skiriasi jos diena ten ir Lietuvoje, R. Juknevičienė sako, kad ir kaip bebūtų keista, tačiau savo gimtajame kaimelyje ji „pasisemia“ daugiau kultūros nei dirbdama Belgijoje.
„Daugeliui gali pasirodyti, kad darbas ir gyvenimas Briuselyje yra kur kas aktyvesnis nei mažame Panevėžio rajono kaime Tiltagaliuose. Tačiau Briuselyje pamatyti ar pajausti tą miesto šurmulį laiko beveik nėra, nes darbai prasideda anksti ryte ir baigiasi vėlai vakare. Tuo metu, man būnant Lietuvoje, veiklos čia atrandu kur kas daugiau. Jei kalbėtume apie prieškarantininį laikotarpį, tai man dažnai tenka vykti ir į patį Panevėžį, kuriame vadovauju TS-LKD skyriui, savaitgaliais turime įvairių renginių, čia labai aktyvūs kultūros namai, vyksta įdomus renginiai. Ne veltui artėjančiais metais Tiltagaliai bus oficiali mažoji Lietuvos kultūros sostinė“, – primena europarlamentarė.
Politikė atskleidžia, kad vienas iš jos pomėgių, siekiant palaikyti fizinį aktyvumą ir visada gerą nuotaiką, yra šiaurietiškas ėjimas lazdomis.
„Kol dar nebuvo pandemijos, į darbą Europos Parlamente ir iš jo visada eidavau pėsčiomis. Paskaičiavau, kad per dieną nueidavau apie 10 tūkst. žingsnių. Tačiau grįžusi į Lietuvą ir pradėjus dirbti iš namų, pastebėjau, kad per daug užsisėdžiu, todėl rytais ėmiau vaikščioti su šiaurietiškomis ėjimo lazdomis. Visgi, šiek tiek gėda pripažinti, bet pastaruoju metu šį pomėgį kiek apleidau, tačiau tikiuosi, kad tai bus gera paskata naujaisiais metais“, – juokias R. Juknevičienė.
Šventinis laikotarpis šiais metais kitoks
Europarlamentarės namus dar prieš Kūčias papuošė kalėdinė eglutė. Kaip teigia R. Juknevičienė, ji visada renkasi tik tikrą eglutę su galimybe po švenčių ją pasodinti.
„Visada stengiuosi eglutę pirkti vazonėlyje, kad vėliau ją galima būtų pasodinti. Štai viena auga netoli namų esančiame miškelyje, dar dvi sūnėno sodyboje. Vieną kartą teko nusipirkti vazonėlyje užaugusią eglutę, ji buvo labai graži, todėl nenorėjau jos išnešti į lauką, kad nenušaltų. Laikiau ją namuose iki pavasario ir Šv. Velykas ji išleido ūglius“, – prisimena moteris.
A. Juknevičienė pasakoja, kad per šventes šeimoje ji yra atsakinga už šventinį stalą. Visgi, be mamos žinių ir patirties, gaminant šventinius patiekalus, politikė sako niekada neišsiverčianti.
„Mama organizuoja visą gaminimo procesą, kiek dėti ingredientų, kokius kiekius tešlos, miltų ir panašiai. Visada kepame naminius kūčiukus ir gaminame silkę su firminiu mamos padažu. Galiu drąsiai pasakyti, kad niekas taip nesudėlioja padažo ingredientų kaip tai padaro mano mama. Man dar reikėtų tobulinti ir tobulinti savo įgūdžius, kad galėčiau pagaminti tokį skanų padažą“, – juokiasi europarlamentarė.
Ir nors šiais metais per šventes A. Juknevičienės namuose susirinko kur kas mažesnis artimųjų ratas nei įprastai, politikė sako, kad svarbiausia yra tai, jog vis dar turime galimybę būti su artimiausiais žmonėmis.
„Gaila, kad šiais metais teko susilaikyti nuo lankymosi Šv. Mišiose, tačiau svarbiausia būti kartu ir paminėti šią šventę, kurią jau tūkstančiais metų mini krikščionys. Pastaruosius metus per Naujuosius važiuodavome pas mano brolį į Kauną. Žinoma, šiais metais to nebus, liksime ramiai namuose, bet man ramybė, kai toks įtemptas ir dinamiškas darbas, o viena darbotvarkė „lipa“ ant kitos, tikrai netrukdo ir net patinka.
Pandemija atnešė tokią tradiciją, kad per šventes su, pavyzdžiui, sūnėnais susiskambiname virtualiai per „Messenger“ programėlę. Visai neseniai panašiai buvome susijungę ir per tėčio metines, pabendrauti ir prisiminti tėvelį. Tad galimybių, kad ir per atstumą, tikrai yra“, – sako pašnekovė.
Linki neprarasti vilties
Vien tik tas faktas, kad turime galimybę švęsti šias šventes, pasak R. Juknevičienė, yra didžiulė vertybė.
„Kadangi augau sovietmečiu, tėvai buvo mokytojai, švęsti Šv. Kūčias mums buvo didelis pavojus. Net eglutės puošimas Kūčių vakarą buvo labai rizikingas, mat jei kažkas praneštų, kad pedagogų šeimoje vyksta tokie dalykai, lauktų dideli nemalonumai. Tačiau dabar esame laisvi, galime švęsti, ir tai yra svarbiausia“, – sako politikė.
Ir nors mums atrodo, kad šios Šv. Kalėdos ir Naujieji metai nėra tokie šviesūs ir linksmi kaip anksčiau, europarlamentarė šių švenčių proga visiems linki neprarasti optimizmo ir tikėti, kad greitai visa ši situacija liks tik prisiminimas.
„Mūsų tauta Šv. Kalėdų laukė ir tremtyje, ir bunkeriuose, ir lageriuose, tačiau ir tada jos visada ateidavo su didele viltimi. Mes šias šventes nors ir sutiksime kukliau, tačiau savo namuose su šeimos nariais. Linkiu visiems žmonėms vilties ir esu tikra, kad kitais metais būsime atsparesni, daug ko išmokę, labiau patyrę ir kur kas stipresni“, – neabejoja R. Juknevičienė.
Informacijos skleidimas bus apmokėtas iš EPP grupės, kuriai priklauso EP narė Rasa Juknevičienė, sąskaitos.
Užsakymo nr.: PT_86095135