Savanorystė – ne tik dėl kitų, bet ir dėl savęs
Savanoriška veikla dažnai siejasi su gerais darbais kitiems, empatija, pagalba. Vis dėlto, dažnai pamirštama ir kita savanorystės pusė – savanoriai už tokio pobūdžio veiklą įgauna daug asmeninių privalumų. Pavyzdžiui, įgyja darbo patirties, pagilina socialinius įgūdžius, susiranda draugų, suteikia savo gyvenimui daugiau prasmės. Taip pat svarbi ir emocinė būklė, kuriai savanorystė daro didelę įtaką.
„Tikriausiai ypatingą pokytį gyvenime gali suteikti savanoriška veikla su socialiai jautriomis grupėmis – senjorais, vaikais ar jaunuoliais dienos centruose, žmonėmis, kurie turi fizinę ar protinę negalią. Savanoriai turi galimybę prisiliesti prie visiškai kitokių gyvenimo istorijų ir patirčių, dažnai itin skaudžių. Šios veiklos reikalauja daug asmeninės atsakomybės, ištvermės, atjautos, tačiau brandina ir kaip asmenybes. Galimybės padėti kitam sunkiomis akimirkomis, realiai matyti teigiamą pokytį gyvenime – tai yra veiksniai, motyvuojantys eiti toliau. Taip pat pokyčio kūrimas kitų gyvenimuose yra psichologiškai svarbus, papildantis aspektas“, – teigia Jaunimo reikalų departamento (JRD) programų ir projektų vadovė Sandra Gaučiūtė.
Savanoris Klaipėdoje Robin Mubarik: pagalba kitiems, gydo ir mane
Pakistanietis Robin Mubarik į Klaipėdą studijuoti atvyko 2019 metų pradžioje, o šiais metais laimėjo Klaipėdos Jaunimo lyderio apdovanojimą. Jau ir savo gimtojoje šalyje vaikinas savanoriavo sekmadieninėje mokykloje, aktyviai domėjosi žmogaus teisėmis, o atvykęs į Lietuvos uostamiestį prisidėjo prie dienos centro „Dienvidis“ veiklos, kur keturias dienas per savaitę leido laiką su 4-16 metų vaikais. Taip pat R. Mubarik savanoriavo Raudonojo Kryžiaus organizacijoje bei šunų prieglaudose.
„Prieš atvykstant į Lietuvą pasidomėjau, kuo šalis gyvena ir sužinojau, kad viena didžiausių problemų čia – savižudybės. Jau tada nusprendžiau, kad noriu atrasti būdų, kaip galėčiau prisidėti prie pokyčių šioje srityje. Tikiu, kad padėdamas kitiems, iš tiesų gelbsčiu ir save. Žinojimas, kad vos nedidelė dalis mano laiko gali daryti didelę įtaką kitų gyvenimui, teikia džiaugsmą“, – sako Robin.
Vaikino teigimu, savanoriška veikla pačiam žmogui suteikia galimybių plačiau pažvelgti į mus supančią aplinką. Išėjus iš savo komforto zonos pamatome, su kokiomis problemomis susiduria visuomenė, kurioje gyvename, ir kartais viskas, ko reikia, norint padėti spręsti tuos iššūkius, yra užuojauta, rūpestis ir meilė.
„Pavyzdžiui, savanoriavimas dienos centre suteikė man galimybę pažinti kultūrą, žmones, jų problemas ir net lengviau integruotis į visuomenę. Taip pat tokia veikla padeda ir emociškai – laikas dienos centre pripildė mano gyvenimą džiaugsmu. Manau, tokį jausmą kėliau ir vaikams, su kuriais dirbau. Kartą viena maža mergaitė, pamačiusi mane miesto centre, šūktelėjo mano vardą, pribėgo apkabinti ir drąsiai pareiškė, kad manęs ilgisi. Tai nuostabus jausmas, į kurį galiu atsiremti, kai man pačiam liūdna ar vieniša“, – pasakoja vaikinas.
Savanoriška veikla artima tik šeštadaliui visuomenės
Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. atliktos apklausos duomenimis, savanoriškoje veikloje įsitraukę apie 15 proc. Lietuvos gyventojų (palyginus su 2018 m., – 11 proc.) S. Gaučiūtės teigimu, nors skaičiai nėra džiuginantys, jauni žmonės šioje srityje išsiskiria.
„Jaunimas savanoriauja daug aktyviau nei vyresni žmonės – beveik trečdalis esančių šioje veikloje – 15-19 metų amžiaus. Pastebime, kad jie savo laiką skiria kultūros ir meno sričiai, vyresnio amžiaus žmonėms, jaunimui, vaikams bei neįgaliesiems. Vis dar trūksta aktyvumo tokiose srityse kaip darbas su žmonėmis mažiau išsivysčiusiose šalyse ar psichologinės, socialinės pagalbos ir konsultacijų organizacijose“, – teigia S. Gaučiūtė.
Matydami, kad jauni žmonės savanoriškoje veikloje yra aktyvesni, EJS organizatoriai – Klaipėdos savivaldybė ir partneriai JRD – 2021 metais, kai uostamiestis taps Europos Jaunimo Sostine, daug dėmesio skirs siekiant atskleisti dar daugiau savanorystės privalumų. Ypač jaunimui.
Klaipėdos Europos jaunimo sostinės titulas – ir savanorystės svarbai
2021 metais Klaipėda perims Europos jaunimo sostinės titulą – suvieniję jėgas, jaunimas, jaunimo organizacijos, miesto savivaldybė, gavo galimybę savo regione suburti jaunus žmones iš visos Europos. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Jaunimo ir bendruomenių reikalų koordinavimo grupės vadovės (Jaunimo reikalų koordinatorės) Aistės Valadkienės teigimu, šis laimėjimas padės įrodyti, kad jaunimo politika gali kurti realų ir teigiamą pokytį mieste. Taip pat, tai unikali proga sutelkti visuomenės ir sprendimų priėmėjų dėmesį į jaunimo problemas, jas spręsti ir įgalinti patį jaunimą aktyviai prisidėti prie įvairių iššūkių sprendimo.
Uostamiestis, kaip tikriausiai ir kiekvienas miestas, turi savų iššūkių. Tam, kad juos išsiaiškintų #ChooseKlaipeda iniciatoriai įtraukė daugiau nei 500 jaunų žmonių, kurie tuos iššūkius ir įvardintų.
„Mes išgirdome, kad jauni žmonės nerimauja dėl kiek senstančio, mažėjančio miesto, solidarumo trūkumo, silpno socialinio ir pilietinio aktyvumo, miesto identiteto stokos, nepakankamo verslumo ir kūrybiškumo skatinimo. Iššūkiai dideli, tačiau mes tikime, kad veiklos, kurios 2021 metais vyks Klaipėdoje, šią situaciją gali iš esmės keisti. Daugiau nei 200 skirtingų veiklų, 400 renginių, 1000 savanorių. Tiesa, savanorystę matome kaip labai svarbią šių miesto problemų sprendimo dalį“, – sako A. Valadkienė.
Kitų metų EJS programa yra suskirstyta į tris kryptis – „Kurk“, „Atskleisk“ ir „Veik“. Pastarąja organizatoriai siekia stiprinti jaunimo įsitraukimą į socialinį ir pilietinį miesto gyvenimą. Ištisus metus Klaipėdoje bus kalbama apie tai, kad savanorystė yra ne nemokamas jaunimo darbas, bet vienas iš būdų, jaunam žmogui tobulėti, siekti savo tikslų ir padėti visuomenei.
„Savanorystė – ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje – gali padėti pakeisti požiūrį į jauno žmogaus sukauptą patirtį. Dažnai girdime, kad jaunam žmogui darbą susirasti yra sunkiau, nes jis neturi patirties. Mano nuomone, savanorystė turi būti vertinama kaip svarbi patirtis, ypač integruojantis į darbo rinką. Juk per tokią veiklą mes įgyjame komunikacijos, organizavimo, laiko valdymo, lyderystės patirties“, – sako A. Valadkienė.
Savo veiklomis Klaipėda ketina keisti visuomenės požiūrį į savanorystę. Organizatoriai bandys parodyti darbdaviams, kiek daug įgūdžių gali įgyti savanoriai, atkreipti jaunų žmonių dėmesį į savanorystės privalumus tiek profesiniame, tiek ir asmeniniame gyvenime. Galiausiai, visuomenei atskleisti kitą savanorystės pusę bei paskatinti aktyviau įsilieti į veiklas, kurios kurs pokytį ne tik artimoje aplinkoje, bet ir pačiame žmoguje.
Užsakymo nr.: PT_86036107