Vienos tokių verslo nišų atstovas, UAB „Ekošaltis“ vadovas Tomas Kuršaitis sako, kad, pavyzdžiui, šiais chemijos pramonės laikais, norint turėti ekologišką šaldymo sistemą, nebūtina diegti brangių CO2, amoniakinių ar propano sistemų. Įmonės, kurios pavadinimas pats „kalba“ už save, vadovas pasakoja apie profesionalios šaldymo įrangos projektavimą bei montavimą, kuri ne tik yra ekologiškesnė, tačiau ir taupo tūkstančius eurų, kuriuos įmonės gali sėkmingai investuoti kitais tikslais.
Šaldymo efektyvumo didinimas šaltuoju laikotarpiu
Mūsų šalies mikroklimatas, pasak inžinerinių sistemų eksperto, yra daugeliui procesų itin palankus. Jei vasarą mes net iš saulės energijos galime gauti elektrą, net vis daugiau buitinių vartotojų, turėdami saulės elektrines, tampa „gamintojais“, žiemos šaltis palankus šaldymo sistemų efektyvumo didinimui.
„Lietuviškos klimato sąlygos leidžia gauti iki 1,8–2 karto geresnį sistemos energetinį efektyvumą. Įdiegus išmanią freono išpurškimo sistemą, esant šaltuoju metų periodu, galima panaudoti didesnę dalį vėsaus lauko oro ir papildomai juo suteikus freonui didesnę šaldymo energiją, išgauti didesnį kompresoriaus darbo efektyvumą, kas tipinę Lietuvos klimato žiemą siekia iki 30–50 proc. Tokiu būdu padidinus galingumą įrangai užtenka dirbti trumpesnį laiko tarpą taigi sumažinamas kompresoriaus motovalandų skaičius kas yra ekvivalentiška automobilių „ridai“. Visi nori turėti automobilį su mažesniu kilometražu“, – vaizdingą pavyzdį pateikia pašnekovas.
Pasak T. Kuršaičio, tokia moderni įranga atveria galimybes ne tik sutaupyti elektros sąnaudas, bet ir gauti didesnius įrangos energetinius išteklius, kadangi algoritmų pagalba kompresoriui parenkamas geriausias darbo režimas. Na, o paprasti mechaniniai ir elektromechaniniai reguliatoriai to negali.
Galimybė mažiau teršti aplinką
Specialistas taip pat aiškina, kad mažesnis šaldymo agento kiekis sistemoje – mažiau teršiama aplinka:
„Tinkamai suderinus sistemą, galima atsisakyti skysto freono resiverio, kuris reikalingas seno tipo freono išpurškimo sistemos funkcionavimui. Tokiu atveju, bendras sistemai reikalingas šaldymo agento kiekis sumažėja 50–80 procentų, tad, įvykus freono nuotėkiui, vamzdyne remonto, t. y., pakartotinio sistemos užpildymo, kaštai būna keletą kartų mažesni, o svarbiausia – tuo pačiu mažesnis ir agento, patenkančio į atmosferą, kiekis“.
Įrangos monitoringo sistemos – taupo pinigus, užkertant kelią gedimams
Pasak T. Kuršaičio, nestebima įranga „mėgsta krėsti pokštus“, o sugedus agregatams dažnai būna neaišku, kodėl įvyko gedimas.
„Galbūt, įrengimai jau kuris laikas „siuntė“ gedimo požymius, pavyzdžiui, kad neveikia vienas ar keletas aušinimo ventiliatorių, bet to niekas nematė ar nepastebėjo. Tada įrengimas pakeičiamas nauju, nurašant gedimą gamyklai („brokui“) ir neužilgo gedimas kartojasi. Visgi, kompiuterinės sistemos neklysta, jos viską pastebi. Daugumos įrangos sugadinimo atvejų būtų galima išvengti, stebint įrangą ir kaupiant duomenis archyve. Pirmiausia – tai algoritmai aptinka potencialią riziką ir išsiunčia įspėjimo pavojų įrangos savininkui bei aptarnaujančiam personalui, kas dažniausiu atveju leidžia užkirsti kelią gresiančiam pavojui. Antra – atsiranda galimybė analizuoti sistemos darbą, žiūrint į savaitės ar mėnesio sistemos darbo grafiką, ir parametrų susikirtimo vietoje rasti potencialias galimo gedimo priežastis bei jas eliminuoti, užbėgant už akių“, – patirtimi dalinasi įmonės „Ekošaltis“ vadovas.
Pasak pašnekovo, jo vadovaujamos įmonės patirtis rodo, kad labiausiai monitoringo sistemomis džiaugiasi ne galutinis klientas, bet tie, kas atsakingi už techninę priežiūrą:
„Elementarus pavyzdys – paskambina maisto gamybos technologas ir pasako, kad neveikia šaldymo sistema. Šaldymo įrangos technikas kraunasi pilną automobilį įvairių įrankių ir įrangos – juk nežino, ar freono nuotėkis, ar reikia ir suvirinimo įrangos ir agento ištraukimo sistemos, bandymo slėgiu bei vakuumavimo aparato, agento papildymo. O, galbūt, gedimas yra elektroninėje dalyje: tai ir vožtuvo ritę reikia turėti ir temperatūros ar slėgio jutiklius. Dažnu atveju užtektų turėti su savimi tik portfeliuką ir vykti lengvuoju automobiliu, o ne pilnu prikrautu autobusiuku. Šios problemos padeda išvengti monitoringo sistema, kuri parodo, kokios problemos yra su sistema, dar prieš išvykstant pas klientą“.
Išmanūs valdymo sprendimai ir algoritmai
Inžinerijos specialistas pabrėžia, kad tokios išmanios sistemos gali ir pakankamai lanksčiai prisitaikyti prie skirtingų sąlygų. Pavyzdžiui, darbo metu galima laikyti vieną temperatūros nustatymą, nedarbo metu – kitą.
„Tai ypač aktualu greito užšaldymo kameroms – taupo ir energiją, ir įrangos resursus, kadangi darbo metu yra šaldoma iki, pavyzdžiui, minus 30 laipsnių temperatūros, o pamainai baigus darbą arba savaitgaliais automatiškai pradedama „palaikyti“ minus 20 laipsnių temperatūrą. Sutaupoma 10 proc. šilumos, „išeinančios“ per sienas, lubas ir į grindis. Taip pat įranga, skirta šokiniam šaldymui, dažnu atveju būna brangesnė nei elementari produkcijos saugojimo įranga, tad tokiu būdu galime sutaupyti įrangos tarnavimo laiką. Šis atvejis pateiktas tik kaip pavyzdys, kadangi dirbame su programuojamais valdikliais tai sprendimai nagrinėjami bei pateikiami kiekvienam atvejui – galimybės neribotos, o už jas papildomai mokėti nereikės“, – sako šaldymo įrangos ekspertas.
Ekologiškas šaldymo agentas
Šiais chemijos pramonės laikais, norint turėti ekologišką šaldymo sistemą, pasirodo, visai nebūtina diegti brangias CO2, amoniakinių ar propano sistemas. Chemijos pramonė yra išradusi pakankamai žalių šaldymo agentų, kurie tinkami naudoti su įprastinėmis šaldymo įrangomis – pakanka nedidelių modifikacijų.
„Pavyzdžiui, mūsų įmonės „Ekošaltis“ jau ketverius metus naudojamas agentas „R-455A“, kurio GWP (poveikio šiltnamio efektui indeksas) yra 145, o tai, lyginant su analogišku Lietuvoje populiariu „R-404a“, kurio GWP indeksas 3943, yra apie 27-is kartus mažiau. Tai reiškia, kad į aplinką patekus „R-455A“ agentui gamtai bus padaryta 27-is kartus mažesnė žala, kuri pagal šiuo metu galiojančias ES direktyvas yra priskiriama „low level“ (žemo tipo) rodikliui“, – kuo ekologiška ši sistema paaiškina pašnekovas.
Kondensacinės šilumos grąžinimas
Kaip grąžinti kondensacinę šilumą? Pigiausias ir paprasčiausias būdas – panaudoti vandens įvado pašildymui, prieš nukreipiant jį į katilinę.
„Taip pat galima naudoti darbo patalpų šildymui. Galima šildyti orą tiesiogiai per kaloriferius arba pašildyti iš lauko tiekiamą orą, prieš patenkant jam į rekuperatorius. Visada galima paprastai paskaičiuoti – kiek elektros energijos sunaudojama per mėnesį dirbtiniam šalčiui gaminti – mažiausiai tiek pat galima susigrąžinti šilumos pavidalu, o papildomai panaudojus ir kondensacinę šilumą – dvigubai tiek pat, kadangi bet kuris šaldymo agregatas veikia kaip šilumos siurblys. Namuose šildymui įsirengę šilumos siurblį jūs šaldote lauko orą, o susidariusią šiluma šildote namus, o gamykloje jūs šaldote žaliavas, bet susidariusią šilumą metate į lauką. Logikos nėra? Vidutiniškai 6x6 metrų šaldymo kameros kompresorius per valandą darbo išmeta šilumos ekvivalentą lygų 2–2,5 kg medienos, kas per 12 valandų atitiktų ~27 kg, per mėnesį – 810 kg arba 1m3 ąžuolo medienos“, – pasakoja T. Kuršaitis.
Ypač efektyvu kondensacinę šilumą panaudoti grindiniam šildymui biurų patalpose arba gruntui po minusinėmis šaldymo kameromis šildymui. Taip pagerinamas įrangos veikimo efektyvumas šalčio tiekimo grandinėje ir tuo pačiu šiluma neišmetama į lauką.
„Freecooling“ – nemokamas šaldymas lauko oru
Nemokamas vėsinimas (arba kitaip „freecooling“) ypač aktualu įmonėms, kur patalpų vėsinimui nereikalinga žema temperatūra arba žaliavų apdirbimas vykdomas ne itin žema oro ar skysčio temperatūra – darbui užtenka 5–10 laipsnių.
Inžinerinių sistemų ekspertas paaiškina, kaip tai įmanoma: „Tokiu atveju „nemokamą šaltį“ galima aktyvuoti esant 0–10 laipsnių temperatūrai. Šiuo atveju, eliminuojami kompresoriai, o visą vaidmenį atlieka aušintuvas, esantis lauke, bei automatika, junginėjanti vožtuvus. Na, o pagrindinis elektros vartotojas – kompresorius – ilsisi ir laukia vasaros darbymečio“.
Daugiau apie inovatyvias šaldymo sistemas galite sužinoti čia: https://www.ekosaltis.lt/ atliktų darbų galerija – www.facebook.com/ekosaltis
Užsakymo nr.: PT_86023327