Pasak gydytojo dietologo Edvardo Grišino, dažnai sergantieji galvoja, kad jei apetito nėra, tai ir valgyti nereikia. „Organizmas net ir sergant reikalauja maisto medžiagų, kalorijų, kad galėtų funkcionuoti tinkamai, nenusilptų imuninė sistema, veiktų raumeninis audinys. Todėl valgyti reikia vieną ar du kartus, net jei ir nesinori, kartais ir per prievartą, kad organizmą vėl pripratintume prie maisto ir susigrąžintumėme apetitą“, – sako gydytojas dietologas.
Apetitas gali dingti ir peršalus
Jo teigimu, yra daug įvairiausių ligų, kurios gali daryti įtaką apetito jausmo mažėjimui ir alkio jausmo praradimui. Dažniausiai apetito neturi žmonės, kurie serga onkologinėmis ligomis, ypač storosios žarnos ar skrandžio, kada sutrinka hormono grenlino, skatinančio alkio jausmą, kitų hormonų sekrecija, prie to prisideda ir atsiradusi baimė valgyti vieną ar kitą produktą.
Apetitas paprastai sumažėja ir sergant uždegiminėmis ligomis, hepatitais, inkstų funkcijos nepakankamumu.
„Labai dažnai apetito stoka pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Jų virškinimo procesai jau kitokie, virškinamojo trakto motorika yra sulėtėjusi. Vyresniame amžiuje dažnai pasireiškia disfagija – rijimo sutrikimas, kada ryjant skauda, todėl žmonės sąmoningai vengia šio skausmo ir valgo mažiau.
Tačiau net ir paprasčiausiai peršalę ar sukarščiavę taip pat galime prarasti apetitą, nes tuomet padidėja uždegiminių citokinų koncentracija, kuri slopina alkio jausmą“, – pasakoja gydytojas E. Grišinas.
Reikia ne košių, o mėsos
Dažniausiai sergant organizmas stokoja baltymų, o žmonės tuo tarpu labiau linkę gerti arbatas, valgyti košes, ir net negalvoja apie mėsos ar žuvies patiekalus. „Iš žuvies produktų organizmas gauna būtinų amino rūgščių, omega-3 riebiųjų rūgščių. Todėl vertėtų pagalvoti, kokiu būdu galima pagaminti mėsos ar žuvies patiekalus, kad jie taptų skanūs, arba ieškoti alternatyvų, kurios papildytų organizmą reikiamu kiekiu baltymų ir omega-3 riebiųjų rūgščių. Esant nepakankamam maisto medžiagų suvartojimui, gydytojai dietologai dažnu atveju rekomenduoja specialios medicininės paskirties gėrimus“, – aiškina gydytojas dietologas.
Kita klaida – kuriam laikui sumažinus maisto porcijas jų ilgainiui nemėginti didinti ir sugrąžinti prie įprastų.
„Organizmas prie mažo maisto kiekio adaptuojasi, bet fiziologiškai įprastas maistinių medžiagų poreikis išlieka. Kai maisto medžiagų gaunama nepakankamai, gali pasireikšti raumeninio audinio nykimas, vystytis osteoporozė, mikroelementų deficitas, vėliau – mitybos nepakankamumas. Papildomą mitybą skiriame kaip galima anksčiau, siekiant išvengti neigiamų mitybos nepakankamumo pasekmių“, – sako gydytojas E. Grišinas.
Kaip išvengti mitybos nepakankamumo?
Kalbėdamas apie papildomo maitinimo poreikį, gydytojas dietologas sako, kad mitybos terapija skiriama tik įvertinus žmogaus mitybos racioną. „Jei žmogus stokoja vieno ar kito maisto produkto ir jo vartoti negali, nes nemėgsta, negali suvirškinti, pavalgęs jaučia diskomfortą, tada gali būti skiriami papildomo maitinimo produktai.
Progresuojančiam mitybos nepakankamumui ir baltymų stokai įvertinti yra atliekami laboratoriniai tyrimai ir dažniausiai nustatomas bendro baltymo trūkumas“, – pasakoja gydytojas.
Mitybos nepakankamumo diagnostikai svarbu stebėti kūno svorį: jei nieko specialiai nedarant svoris per 1-3 mėn. sumažėja 5 proc., tai yra pirmasis signalas apie mitybos sutrikimą. Kaip ir kūno masės indeksas (KMI) – kai jis yra mažesnis nei 18,5, metas susirūpinti ir pagalvoti apie papildomą maitinimą.
„Papildomo maitinimo gėrimai, pavyzdžiui, „Supportan“, naudingi tuo, kad jie aprūpina organizmą svarbiausiomis ir labiausiai reikalingomis maistinėmis medžiagomis – baltymais, omega-3 riebiosiomis rūgštimis ir skaidulomis“, – sako gydytojas E. Grišinas.
Anot gydytojo, svarbu šiuos medicininius gėrimus vartoti teisingai. Dažniausiai žmonės išgeria iš karto visą buteliuką, nes tūris yra nedidelis, vos 200 ml. Tačiau šiuose medicininiuose gėrimuose yra labai didelė maistinių medžiagų koncentracija mažame buteliuke, todėl per greitai suvartotas produktas gali padidinti viduriavimo riziką. Medicininius gėrimus gurkšnoti reikėtų pamažu, buteliuką suvartoti per 2-3 val.
Apetitą atgauti padės „maisto nuodėmės“
Norint atgauti prarastą apetitą labai svarbus valgymo ritmas ir režimas, kurį liga dažniausiai sutrikdo: pradedami praleidinėti valgymai, mažinamos porcijos, atsisakoma vieno ar kito maisto. Gydytojas dietologas sako, kad ligoniams tikrai galima daryti nuolaidas ir net leisti vieną kitą „maisto nuodėmę“.
„Sveikam žmogui nerekomenduojama valgyti žiūrint televizorių, tuo metu ligoniui galime leisti tai daryti. Gera, rami aplinka, nekelianti streso, gali padėti suvalgyti reikiamą kiekį maisto arba tuos produktus, kurių nesinori.
Kitas dalykas – taip vadinamas nesveikas maistas. Požiūrį, kad sergant jo jokiais būdais vartoti negalima, vadinčiau kiek perdėtu. Jei akivaizdu, kad žmogus tikrai neturi apetito, turi labai mažai energijos, o mitybos nepakankamumas – akivaizdus, jam geriau leisti suvalgyti kebabą ar mėsainį, kurio jis tuo metu nori, nei leisti visiškai išsekti. Nes iš greito maisto organizmas bent jau gaus reikalingas kalorijas, o vienkartinis nusižengimas sveikos mitybos taisyklėms tikrai nepakenks“, – aiškina specialistas.
Užsakymo nr.: PT_85784799