Nuo 2011 m. Kauno centro pašonėje ir Nemuno kaimynystėje vystomame „Šilo namų“ projekte išdygo ne tik gyvenamieji namai, bet ir kvartalas, turintis medicinos centrą, biurų pastatą ir prekybos centrus. Skulptūra „Pasitikimo ženklas“ taps visas šias skirtingas funkcijas vienijančia ašimi.

„Šis meninis akcentas – tai tarsi pokyčių simbolis, žymintis ilgų statybos darbų pabaigą ir naują etapą gyventojams. Baigę projekto vystymo darbus, paprašėme jo autoriaus Tomo Kriaučiūno, kad šis pakviestų menininkus sukurti galimus skulptūros eskizus. Rinkomės anonimiškai, tačiau labiausiai išsiskyrė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Roberto Antinio idėjos, kurias ir pasirinkome įgyvendinti projekte“, – darnios miestų plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Atgimstančios freskos fregmentas
Foto: Organizatorių nuotr.

Tarp ankstesnių garsaus skulptoriaus darbų – Romo Kalantos atminimui skirtas paminklas „Aukos laukas“ ir Vilniuje Europos kultūros sostinės metais sukurta skulptūra „Puskalnis“. Planuodamas naujausią darbą, menininkas siekė užmegzti ryšį su „Šilo namų“ naujakuriais, o konkursui pateikė net kelis projektus.

YIT Lietuva projektas Užupio etiudas
Foto: Organizatorių nuotr.

Menas geriausiai atspindi laiko kaitą – jis reaguoja į visuomenės pokyčius, nuolat evoliucionuoja ir nestovi vietoje. Jis ne tik papildo kuriamus projektus, bet tam tikra prasme „sustabdo laiką“ – užfiksuoja konkrečiu metu vyravusią meninę raišką. Kad pateisintume šį principą, kūrėjams davėme visišką kūrybinę laisvę. R. Antinis siūlė net kelis eskizus – nuo žemės meno apraiškų iki 6 m aukščio skulptūrų. Atsižvelgdami į saugumo reikalavimus ir meninę vertę, pasirinkome „Pasitikimo ženklo“ skulptūrą“, – teigia K. Vanagas.

Projekte Matau Vilnių atgims freska
Foto: Organizatorių nuotr.

Pabrėžia rajonų ir kvartalų unikalumą

Įvairūs kultūros ir meno ženklai – ne vieno miesto skiriamasis bruožas, padedantis atpažinti skirtingus miesto rajonus ir pačius miestus.

„Menas viešose erdvėse kuria unikalią rajono ar kvartalo tapatybę – tai simboliai, kurie padeda orientuotis svečiams, o vietiniai gali džiaugtis jaukesne aplinka. Jei seniems kvartalams sienų tapyba, skulptūros ar instaliacijos įkvepia gyvybingumo, meno kūrinius įkomponavę naujieji projektai akimirksniu išsiskiria iš kitų kvartalų“, – įsitikinęs K. Vanagas.

Roberto Antinio skulptūra Pasitikimo ženklas projekte Šilo namai Kaune iš viršaus
Foto: Organizatorių nuotr.

Tokios kūrybos pavyzdžių netrūksta ir mūsų šalies urbanistikos istorijoje. Vilniaus Žirmūnų mikrorajoną iki šiol išskiria Kazimiero Kisielio skulptūra „Saulės džiaugsmas“, Lazdynų gyventojus ir svečius pasitinka Gedimino Karaliaus „Rytas“, o Kauno sienos puošiasi gatvės menu. Naujieji projektai padeda visuomenei atrasti ir tuos kūrinius, kurie anksčiau buvo paslėpti nuo pašalinių akių.

„Projektą „Matau Vilnių“ vystome buvusios alaus daryklos teritorijoje, kurioje netrūksta turiningos istorijos ženklų – juos stengėmės įkomponuoti į naują projektą ir taip išsaugoti ryšį su praeitimi. Vienas iš jų – Natalijos Daškovos freska „Liaudies šventė“, kurią ne tik išsaugojome, bet ir restauruojame tam, kad ji vėliau taptų projekto dalimi. Taip su ja susipažinti galės ne tik kvartalo gyventojai, bet ir jo svečiai. Kurdami naujus projektus siekiame, kad jie nesibaigtų ties buto durimis, o tęstųsi visoje kvartalo erdvėje, kuri ne mažiau svarbi už ergonomiškus, jaukius ir šiuolaikiškus būstus“, – pasakoja „YIT Lietuva“ vadovas.

Urbanistinis projektas Piliamiestis Kaune
Foto: Organizatorių nuotr.

Jis pastebi, kad meniniai projektai kvartaluose kuria išskirtinį jų veidą, sutelkia bendruomenę ir tampa ilgalaike investicija. „Pasitikimo ženklas“ Kaune – tai tarsi vartai, simbolizuojantys miesto ir gamtos prieglobsčio, gyvenamosios ir viešosios erdvės jungtį. Ant Nemuno pakrantės iškilusi skulptūra pasitiks ir palydės visus „Šilo namų“ kvartalo gyventojus bei svečius ir kurs išskirtinės erdvės įspūdį.

Šilo namų projektas Kaune
Foto: Organizatorių nuotr.

Tęsia pradėtą tradiciją

Meniniai akcentai projektuose ne tik pabrėžia rajono tapatybę ir telkia bendruomenę, bet ir leidžia save realizuoti tiek jauniems, tiek jau pripažintiems kūrėjams. Menininkų ir nekilnojamojo turto vystytojų bendradarbiavimas kilsteli bendrą miestų planavimo kartelę.

Roberto Antinio skulptūra Pasitikimo ženklas projekte Šilo namai Kaune
Foto: Organizatorių nuotr.

„Pirmą kartą savo kuriamą projektą įprasminti meno kūriniais nusprendėme vystydami „Užupio etiudą“. Tai – ypač tinkama erdvė realizuoti įvairias idėjas, nes čia susitelkusi kūrybinga bendruomenė, o meno kūriniai dera su unikalia rajono atmosfera. Čia menininkė Audronė Dambrauskienė su komanda sukūrė ir įgyvendino 2,3 m aukščio ir 7 m ilgio pano – stambų lipdinį, kuris tapo vidinio kiemo akcentu“, – prisimena K. Vanagas.

Menininko kūrybą laiptinėse Piliamiestyje
Foto: Organizatorių nuotr.

Vėliau „YIT Lietuva“ su kūrėjais bendradarbiavo ir kituose projektuose. Taip Kaune esančio „Piliamiesčio“ ir didesnio ploto butais išsiskiriančio kvartalo laiptines papuošė sienų tapytojo Tado Vincaičio-Plūgo kurtos LDK pilys, o „Matau Vilnių“ projekte išsaugota jau minėta N. Daškovos freska.

Daugiau informacijos apie naujus namus rasite čia.