Renginyje, kurį moderavo Vytauto Didžiojo universiteto tyrėja dr. Tatsiana Chulitskaya, dalyvavo Lietuvos konstitucinio teismo pirmininkas prof. dr. Dainius Žalimas, Europos humanitarinio universiteto ir Konstitucionalizmo ir žmogaus teisių centro narys prof. dr. Aleksander Vaškevich, Rytų Europos studijų centro asocijuotas analitikas Maksimas Milta ir Europos humanitarinio universiteto dėstytoja, Konstitucionalizmo ir žmogaus teisių centro koordinatorė dr. Liudmila Ulyašyna.

Pirmasis iš dalyvių pasisakė prof. dr. Dainius Žalimas, kurio teigimu šiuo metu kalbėti apie teisinę sistemą Baltarusijoje yra gana sudėtinga, nes tokia sistema tiesiog neegzistuoja.

„Šiuo metu teisinės sistemos Baltarusijoje aš tiesiog nematau. Tai man kažkiek labiau primena sovietinę sistemą, kurioje viskas yra paremta melu, klasta, įstatymais, kuriuos galima apeiti ir pan. Centrinė rinkimų komisijai yra leidžiami ir ši net bendradarbiauja klastodama rinkimų rezultatus, vėliau Aukščiausiasis teismas tiesiog paneigia bet kurią kandidato, dalyvavusio prezidento rinkimuose, teisę į teisminę gynybą. Na, o galiausiai, Konstitucinis teismas, miliciją, slaptosios tarnybos veikia ne kaip teisėsauga, bet kaip įstatymais piktnaudžiaujančios institucijos. Todėl mes akivaizdžiai matome, kad dabartinėj Baltarusijos konstitucija yra fiktyvi, tad šnekėti apie kažkokią teisinę sistemą yra neįmanoma“, – kalbėjo D. Žalimas.

Dainius Žalimas

Jo teigimu, tik sėkminga šiuo metu Baltarusijoje vykstančios revoliucijos pabaiga galėtų būti tas atspirties taškas, nuo kurio būtų galima pradėti galvoti apie funkcionuojančios teisinės sistemos sukūrimą šioje šalyse. Profesoriaus nuomone, tinkamiausia valdymo forma Baltarusijai būtų parlamentinė respublika.

„Dabartinės Baltarusijos konstitucijos, mano nuomone, reformuoti yra neįmanoma, todėl reikėtų adaptuoti naują, kuri atitiktų XXI a. standartus. Kaip rodo Baltijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių patirtys, vaduojantis iš totalitarinio režimo bei siekiant atkurti ir išlaikyti demokratinę konstitucinę tvarką, o taip pat apsaugoti žmogaus teises, geriausia valdymo forma yra parlamentinė respublika.
Tokia forma pirmiausia rimtai apribotų valstybės vadovo ar prezidento galias, kas yra būtina Baltarusijai, kad vėl nekiltų grėsmė, jog valdžioje iškils naujas diktatorius“, – teigė D. Žalimas.

Antrasis konferencijoje kalbėjęs ir apie tai, su kokiomis problemomis 1994 m. kurdama konstituciją susidūrė Baltarusija, Konstitucionalizmo ir žmogaus teisių centro narys prof. dr. Aleksander Vaškevich pastebėjo, kad esamos šios šalies konstitucijos veikia pakankamai gerai, deja, prezidento naudai.

„Dar 1990 m. kuriant naująją šalies konstituciją, viso buvo vienuolika ar dvylika skirtingų variantų, kokia šalies valdymo forma turėtų būti įteisinta šiame dokumente. Trys pagrindiniai variantai buvo: tik parlamentinė, parlamentinė su mažais prezidentinio valdymo požymiais ir tik prezidentinė respublika. Galiausiai, dėl daugumos parlamentarų stiprių ryšių su prezidentinėmis galiomis, buvo nuspręsta, kad šalis turėtų būti prezidentine respublika“, – pasakojo dr. A. Vaškevich.

Visgi, pasak jo, šiuo metu konstitucijos problemos prieš režimą kovojantiems žmonės rūpi, kone, mažiausiai.

„Dabar svarbiausias klausimas yra kaip padėti Baltarusijos visuomenei ir užkirsti kelią visiems šiems baisiems žmogaus teisių pažeidimams, kurie vyksta kiekvieną dieną, valandą ir minutę. Aš pats prieš metus nebūčiau patikėjęs, kad tai gali vykti. Todėl pirmiausia turėtume kalbėti apie laisvus bei sąžiningus rinkimus ir tik po jų galėtume aptarti naują konstituciją“, – kalbėjo A. Vashkevich.

Žiaurų elgesį su šalies gyventojais ir valdžios nebaudžiamumą, klastojant rinkimų rezultatus, konferencijoje akcentavo ir Rytų Europos studijų centro asocijuotas analitikas Maksimas Milta, kurio nuomone būtent tai yra Baltarusijos politinio režimo skiriamasis bruožas.

„Rugpjūčio 9 d. (vyko 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimai) rezultatai yra tai, kas būdinga šiam režimui nuo pat pirmų Lukašenkos pasirodymo valdžioje dienų. Jau 1996 m. pradėjus abejoti šio žmogaus sąžiningumu, šis ėmėsi savo valdžia stiprinančių sprendimų – surengė referendumus, kurie ne tik pakeitė konstitucinį šalies modelį, bet ir daugelį kitų klausimų, kurie iki šių dienų išlieka labai diskutuotini“, – kalbėjo M. Milta.

Pasak jo, vakarietiškoji pasaulio pusė jau senai kovoja su Lukašenkos režimu, deja, kaip rodo rezultatai, įveikti įsišaknijusią šio uzurpatoriaus valdžią – gana sudėtinga.

„Visa tai, ką mes matome šiandien, šioje šalyje vyksta jau 20 metų. Dar šį rugsėjį didžioji dauguma Europos Parlamento narių priėmė rezoliuciją, raginančią imtis gana aiškių veiksmų prieš dabartinį sugadintą Baltarusijos režimą, tačiau tuo pačiu metu matome, kad tikrasis veiksmų planas vargu ar prisideda užtikrinant šalyje veikiančią teisinę sistemą bei demokratiją.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos posėdyje buvo nustatyti 450 baltarusių kankinimų atvejų, tačiau kaip žinome, Baltarusija yra pasirašiusi Jungtinių Tautų (JT) konvenciją prieš kankinimą ir tai padarė dar 1987 m. kaip sovietinė fiktyvi respublika. Tačiau dabar, Baltarusija, kaip atskira JT narė, privalo atsakyti už vykdomus savo šalies piliečių kankinimus“, – įsitikinęs analitikas.

Apie baisius nusikaltimus prieš žmogiškumą, anot M. Miltos, parodo ir tai, kokias represijas režimas taiko prieš paprastus šalies gyventojus.

„Kiek man yra žinoma, Minsko rajone Naujajame Baravajuje paskutines 72-vi valandas yra nutrauktas šildymas, todėl gyventojai yra palikti be šilto vandens. Rajonas, kurį garsina vidurinės klasės gyventojai, kuris pasižymi aukštu IT sektoriumi, stipria pramone yra paliktas be karšto vandens ir šildymo, kai JT aiškiai pasisako, kad žmogaus teisė į vandenį bei higieną yra būtinos įgyvendinant visas jo teises. Tokia situacija yra netoleruotina Europos žemyne, XXI a.“, – teigė diskusijos dalyvis.

Liudas Mažylis. EP nuotrauka

Ketvirtoji virtualioje diskusijoje kalbėjusi dr. Liudmila Ulyašyna akcentavo nešališkų teisininkų svarbą bei šalies piliečių teisę sąžiningai teikti skundus, bylinėtis teisme.

„Kaip teisininkė ilgą laiką nebuvau racionali, tačiau dabar, nagrinėdama tarptautinę teisę ir konstitucines nuostatas, suprantu, kaip yra svarbu suvokti Baltarusijos konstitucijos veikimo principą, kuris iš esmės visiškai neatstovauja ir negina šalies gyventojų teisių. Atvirkščiai – konstitucija yra piktnaudžiaujama ir tai daro net teisėsaugos institucijos“, – tvirtino L. Ulyašyna.

Žmogaus teisių specialistės teigimu, būtent nepriklausomi teisininkai visoje šioje suirutėje atsiduria blogiausioje padėtyje.

„Matome, kad šiandien namo teisinėje sistemoje yra trūkumų, ypač atsižvelgiant į gynybos pajėgų teikiamą teisinę pagalbą. Teisininkai yra persekiojami, jiems grasinama, trukdoma dirbti, laužomi įstatymai, todėl stoja teisiniai procesai, žmonės negali gintis. Jau nekalbu apie didžiulę korupciją. Tačiau būtent galimybė ginti savo laisves yra pagrindas, kuriuo grįsta demokratija, todėl labai tikiu, kad Baltarusijai pavyks išsivaduoti ir žmonių teisės nebebus varžomos“, – teigė konferencijoje dalyvavusi specialistė.