Vaistininkės teigimu, pagrindinė kūno odos problema, su kuria neretai susiduria žmogus – dehidratacija. Tokia situacija gali atsitikti dėl dažno maudymosi, netinkamų prausimosi priemonių naudojimo, natūralaus senėjimo proceso ar tam tikrų sveikatos sutrikimų. Odos išsausėjimui įtaką daro ir šaltas, sausas žiemos oras, žvarbus vėjas – ji tampa šiurkšti, pleiskanojanti, netenka gyvybingumo. Anot specialistės, būtent dėl šių priežasčių itin svarbu žinoti, kaip tinkamai pasirūpinti savo kūno oda ir nesivadovauti visuomenėje sklandančiais mitais.

Mitas: drėkinimas reikalingas tik išsausėjusioms vietoms, pavyzdžiui, alkūnėms

Pasak S. Izmalkovos, drėkinimas yra pagrindinis „vaistas“ dehidratuotos odos problemai spręsti. Visai kūno odai reikėtų naudoti drėkinamuosius kremus, kurie atkuria barjerą tarp odos ir šalto, sauso oro.

„Drėkinimas reikalingas odos apsaugai ir tikrai nesiūlau laukti momento, kai tai tampa rimta problema, kenkiančia gyvenimo kokybei. Dehidratuota oda neretai sąlygoja niežulį, paraudimus, šerpetojimus, jaučiamas odos tempimas, ji ima trūkinėti, atsiranda žaizdelės. Svarbi prevencija ir nuolatinė viso kūno odos priežiūra, o ne tik tam tikrų jos dalių. Tai leis džiaugtis gražia ir sveika oda bei užkirs kelią galimoms problemoms“, – teigia specialistė.

Mitas: natūralūs kūno priežiūros priemonių ingredientai yra ne tokie veiksmingi

Kalbant apie kūno priežiūros priemones, vaistininkės teigimu, sintetinė kosmetika gaminama taip, kad patiktų vartotojui: maloniai teptųsi, nepasireikštų pastebimai kenksmingais požymiais odai, atrodytų patraukliai, skaniai kvepėtų ir asocijuotųsi su grožiu bei jaunyste. Tačiau, pasak jos, tai tikrai ne visada reiškia kokybę ir garantiją išlaikyti sveiką odą.

Sigita Izmalkova

„Cheminis arba neorganinis produktas yra medžiaga, kuri susidaro kaip cheminės reakcijos rezultatas. Muilas, plovikliai ir dalis kosmetikos yra tik keletas cheminių produktų pavyzdžių. Šių prekių sudėtyje gali būti kenksmingų cheminių medžiagų, kurios sukelia alergijas, nepageidautiną odos atsaką“, – sako specialistė.

S. Izmalkova priduria, kad pirmenybę reikėtų teikti organinėms, o ne cheminėms medžiagoms produktų sudėtyje: „Klientams dažnai rekomenduoju tik „Camelia“ vaistinėse parduodamus išskirtinius „Bio Innovation“ linijos produktus, kurių sudėtyje esantis taukmedžio sviestas, argano, makadamijų, simondsijų aliejus, bambukų ekstraktas, rožių žiedų hidrolatas ir daugelis kitų natūralių medžiagų sudaro daugiau kaip 98 proc. visų ingredientų. Produktai yra be silikonų, sintetinių dažiklių, mineralinių aliejų bei parabenų. Šios priemonės skirtos klientams, ieškantiems kokybiškų ir patikimų produktų, atitinkančių ekologiškos kosmetikos lūkesčius.“

Mitas: muilas yra tinkamiausia priemonė kūno odos priežiūrai

„Camelia“ vaistininkė taip pat primena, kad muilas – nėra tinkamiausia kūno priežiūros priemonė. Jis parduodamas kaip švaros prekė, pašalinanti negyvas odos ląsteles, riebalus bei nešvarumus, tačiau tai taip pat gali būti vienas iš dalykų, kuris daro daugiau žalos nei naudos. Muilai, kurie gaminami maišant riebalus ar aliejų su šarmu, gali sugadinti odą, pakeisdami jos pH, išnaikindami sveikas bakterijas ir pašalindami gyvybiškai svarbius riebalus.

„Jūsų odos pH – tikrai svarbus sveikos odos faktorius, kuris turi būti šiek tiek rūgštus, maždaug 5,5 pH, tačiau daugumos įprastų muilų pH yra daug didesnis, kartais net 11, – teigia S. Izmalkova.

– Kai odos pH yra per didelis, jūsų kūnas gamina riebalų perteklių, kad galėtų atsistatyti ir atkurti natūralų pH lygį. Tačiau muilo likučiai užtikrina, kad būtų palaikomas žalingas pH. Galiausiai, oda gali tapti per riebi, muilo likučiai emulguojasi arba jungiasi prie odos lipidų matricos.“

Specialistė išvardija ir daugiau muilo žalos požymių: tai padidėjęs sausumas, niežėjimas, dirginimas ir uždegimas.

„Plaunant odą muilais, apsauginis barjerinis sluoksnis iš tikrųjų nuplaunamas, todėl oda tampa dar sausesnė. Rekomenduoju rinktis kitas prausimosi priemonės, pavyzdžiui, dušo putas, prausimosi kremus, aliejus. Puikus pasirinkimas galėtų būti „Bio Innovation“ prausimosi putos, kuriose 99 proc. visų dedamųjų medžiagų yra natūralios. Šios putos švelniai nuprausia, neišsausina ir nepažeidžia net labai jautrios odos“, – sako vaistininkė.

„Bio Innovation“ dušo putos

Mitas: karšti dušai yra naudingi kūno odai.

Specialistė priduria, kad kitas vis dar gajus įsitikinimas, kalbant apie kūno odos priežiūrą – karšti dušai yra naudingi kūno odai, nes atveria poras. Tačiau S. Izmalkova pabrėžia, kad dušai turėtų būti trumpi ir šilti: „Apsiribokite 5-10 minučių vonia ar dušu kasdien. Jei maudotės ilgesni laiką, galite pašalinti natūralų riebalinį odos apsaugos sluoksnį ir prarasti drėgmę odoje. Naudokite drungną, o ne karštą vandenį, kuris gali nuplauti natūralų odos barjerą.“

Mitas: odą reikia šveisti dažnai ir stipriai.

Mitas yra ir tai, jog kūno odą reikia stipriai ir dažnai šveisti. S. Izmalkova akcentuoja, kad geriau laikytis atokiau nuo vonios kempinių ir šveitimo šepečių. Mat mechaninis stiprus šveitimas ir trynimas neretai pažeidžia gležną odą. Dėl tos pačios priežasties, nusausindami kūną rankšluosčiu, švelniai sugerkite vandenį, bet netrinkite odos.

Kviečiame išsirinkti kūno priežiūros priemonių internetinėje vaistinėje www.camelia.lt.