Lietuva – lyg guvus startuolis: vieningai ir efektyviai komunikuodami apie šalį galime tikėtis, kad užsienio įmonės kursis būtent čia

Kalbant apie šalies įvaizdį, dažnai galvoje turime turizmą – vis tik, specialistai pabrėžia, jog taip galvoti – per siaura. Vis dėlto, kol daugelis pasaulio šalių žinojo, kaip reikia prisistatyti ir išdidžiai tai darė, Lietuva ilgą laiką įvaizdžio strategijos neturėjo. Tai lėmė ir gana liūdną statistiką: net 94 proc. užsienio respondentų žinojo tik Lietuvos pavadinimą, o 72 proc. prisipažino nežinantys daugiau negu geografinė mūsų šalies vieta. Norint tai pakeisti, sukurta Lietuvos prisistatymo užsienyje 2020–2030 m. strategija.

Vieninga žinutė atvers daugiau kelių

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė bei Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentė Evaldos Šiškauskienės kartu su komanda apie įvaizdžio strategiją pradėjo kalbėti prieš kelerius metus.

„Ši strategija – mano didelis džiaugsmas. Džiaugiuosi, kad Lietuvos pristatymo užsienyje strategijos idėjos yra įgyvendintos. Vis dėlto, teko nemažai žmonių aiškinti, kad tai nėra turizmo įvaizdžio strategija. Žmonės dažnai painiojasi – galvoja, kad Lietuvos įvaizdis bei turizmo įvaizdis – vienas ir tas pats. Jeigu tai būtų žemės ūkio strategija, niekam nekiltų klausimų – žmonės jos netapatintų su Lietuvos įvaizdžiu. O kadangi turizmas dalinai reprezentuoja Lietuvą, jis visą laiką yra painiojamas su visos šalies įvaizdžiu. Turizmo įvaizdis skirtas propaguoti turizmo produktams, o ne reprezentuoti visą šalį, pramoninkų prekes, atstovavimą kitų institucijų, kaip kad šalies įvaizdžio strategija“, – aiškina ji.

Kadangi Lietuvos įvaizdis apima visą šalį, pramonės šakas, kultūrą, sportą ir likusias sritis, pagaliau į kitas valstybes galėsime vykti su vieninga žinute, taip pat – paprasčiau užsiimti eksportu.

„Anksčiau buvo išleidžiama labai daug pinigų įvairiausioms išvykoms: tarkime, į Kiniją važiuodavo kokia nors ministerija, po mėnesio – verslo delegacija, po kažkiek laiko vykdavo dar kas nors. Problema buvo ta, kad ir įvairiausios institucijos nežinodavo, ką veikia viena ar kita. Tad norėjome, kad tokios išvykos būtų bendros – jeigu jau planuojame vykti į Kiniją, tai gal galime pastumti mėnesiu į priekį ar atgal, surišti kultūrą, verslą, pramonę ir nuvykę šalį reprezentuoti stipriai“, – kalba E. Šiškauskienė.

Per artimiausią dešimtmetį Lietuva – atvira sumanios ekonomikos valstybė

Vientisas pasakojimas apie šalį reikalingas ir verslui – tuo įsitikinusi VšĮ „Versli Lietuva“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Jolita Mažeikienė. Pasak jos, tikslingi, koordinuoti veiksmai padės didinti Lietuvos verslo žinomumą užsienyje, taip pat – jam žengti į užsienio rinkas, didinti eksporto apimtis.

„Kita vertus, kuo vieningiau ir efektyviau komunikuosime apie savo šalį užsienyje, tuo daugiau užsienio verslo atkreips dėmesį į Lietuvą bei greičiau priims sprendimą investuoti šalyje, dirbti su mūsų įmonėmis kaip savo verslo partnerėmis, vystyti inovatyvius verslus – startuolius – būtent čia.

Lietuvos kaip globalaus verslo sprendimų platformos pozicionavimas atspindi tiek valstybės siekį didinti eksportą, tiek pritraukti investicijų. Nors eksporto skatinimo ir investicijų pritraukimo tikslinės auditorijos skirtingos, bet jų lūkesčiai, kuriuos gali pateisinti Lietuva – bemaž vienodi. Užsienio verslas ieško sprendimų savo problemoms išspręsti, o Lietuvos verslas, talentai, infrastruktūra ir inovatyvus požiūris (lyg guvaus startuolio) leidžia mūsų šaliai būti išties konkurencingai visame pasaulyje, tik reikia apie tai daugiau kalbėti bei didinti žinomumą. Strategijos turėjimas ir efektyvus jos įgyvendinimas neabejotinai prisidės prie Lietuvos konkurencingumo padidėjimo kitų pasaulio šalių atžvilgiu“, – sako J. Mažeikienė.

„Versli Lietuva“ atstovės teigimu, per strategijoje numatytą dešimtmetį turėtų įvykti išties didelis pokytis: vienose užsienio šalyse sukurtas, kitose sustiprintas, dar kitose užsienio šalyse – iš negatyvaus į pozityvų pakeistas Lietuvos įvaizdis.

„Aš tikiu, kad 2030-aisiais Lietuva bus pasaulyje atpažįstama kaip atvira sumanios ekonomikos valstybė, kurioje talentai prisideda prie globalių problemų sprendimo“, – viliasi pašnekovė.

Strategijos naudą pajus ir startuolių ekosistema

Iki šiol Lietuvos verslui buvo gana sunku įžengti į kai kurias užsienio rinkas. Pasak J. Mažeikienės, tai būtent ir lėmė prastas šalies žinomumas arba neigiamų nuostatų apie lietuvius egzistavimas konkrečiose valstybėse.

„Atkakliai siekiant tikslo įžengti į konkrečią rinką, įmonėms tenka potencialius partnerius pirmiau supažindinti su savo šalimi ar net pasistengti pakeisti išankstines jų neigiamas nuostatas. Pavyzdžiui, tokių sunkumų patiriama norint plėsti verslą į Azijos šalis, kur mūsų šalis yra beveik nežinoma. Taip pat – kai kurias Skandinavijos šalis, kuriose apie Lietuvos verslą galvojama taip pat neigiamai, kaip apie ten įvaizdį sugadinusius lietuvius. Didelę plėtros užsienyje patirtį turinčios Lietuvos įmonės jau žino, kad neretai sėkmę pavyksta pasiekti tik tuomet, kai potencialus verslo partneris kuo daugiau sužino apie šalį – netgi išskirtinę jos gamtą“, – kalba pašnekovė.

Vis tik, ši strategija turėtų pagerinti ir Lietuvoje sparčiai besikuriančių bei besivystančių startuolių situaciją.

„Lietuvos startuolių ekosistema – viena iš kertinių Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategijos turinio elementų ir svarbi priežastis užsienio šalims patikėti, kad esame inovatyvi, progresyviai mąstanti, talentinga, veržli šalis. Tai – įrodymas, kad Lietuva eina inovacijų keliu, yra žingsniu priekyje, o jos ateitis – šviesi. Dėl strategijos išaugus Lietuvos žinomumui naudą turėtų pajausti ir Lietuvos startuolių ekosistema, nes tai gali padėti į Lietuvą pritraukti kitų šalių startuolius. Taip pat – labiau atkreipti užsienio investuotojų dėmesį, o startuoliams iš Lietuvos dar labiau išplėsti savo geografiją pristatant savo inovatyvius produktus visame pasaulyje“, – aiškina Jolita Mažeikienė.